UNESCO

UNESCO

UNESCO

UNESCO yra Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. United Nations Education, Science and Culture Organisation), įkurta 1945 m. Tai specializuota Jungtinių Tautų agentūra, siekianti prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo vystant bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse. Organizacija vienija 194 valstybes ir 12 asocijuotųjų narių. Lietuva UNESCO nare tapo 1991 m. spalio 7 dieną.

Lietuvos prioritetai UNESCO:

• parama Ukrainai švietimo, kultūros, mokslo, komunikacijos ir informacijos srityse;
• UNESCO veiklos efektyvumo didinimas ir strateginė pertvarka;
• stipresnė žmogaus teisių apsauga skatinant žodžio ir žiniasklaidos laisvę bei užtikrinant visų asmenų lygias galimybes UNESCO kompetencijos srityse;
• klausimų, susijusių su žurnalistų saugumo ir nusikaltimų prieš juos nebaudžiamumo problematika, sprendimas;
• kultūrų raiškos įvairovės skatinimas, daugiausia dėmesio skiriant kultūros integravimui į darnaus vystymosi politiką;
• didesnis UNESCO indėlis siekiant visuotinės prieigos prie interneto, informacinio raštingumo ugdymo, informacijos  apsaugos ir etikos, daugiakalbystės bei informacinių ir komunikacinių technologijų sklaidos;
• dirbtinio intelekto etikos principų kūrimas ir taikymas;
• materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo apsaugos stiprinimas;
• veikla užtikrinant asmenų lygias galimybes, ypač švietimo srityje;
• didesnis aukštojo mokslo ir atsakingų mokslo tiriamųjų institucijų indėlis sprendžiant visuomenėms kylančius socialinius-ekonominius ir kultūrinius iššūkius;
• mokslo tiriamųjų institucijų ir mokslininkų dalyvavimo UNESCO tarptautinėse mokslo programose skatinimas;
• UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ įgyvendinimas.

Lietuvos pozicijos UNESCO nuo narystės pradžios buvo ir šiuo metu yra svarbios: 2021–2025 m. Lietuva yra UNESCO Vykdomosios tarybos narė, 2023–2025 m. – vicepirmininkė, anksčiau Vykdomojoje taryboje dirbo net 3 kadencijas (1997–2001, 2005–2009, 2015–2019) ir 3 kartus ėjo vicepirmininko pareigas (1999–2001, 2007–2009, 2015–2017).

Lietuva šiuo metu yra šių tarpvyriausybinių UNESCO komitetų narė:

• UNESCO Vykdomosios tarybos (angl. Executive Board, EB) 2021–2025 m. Tarybos vicepirmininkė – Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė;
• UNESCO Tarptautinės komunikacijos plėtros programos (angl. International Programme for the Development of Communication, IPDC) tarybos 2011–2025 m.;
• UNESCO Tarptautinės komunikacijos plėtros programos tarybos biuro (vicepirmininkė 2023–2025 m.). Lietuvos atstovas biure – ministras patarėjas Mindaugas Gabrėnas;
• UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių 1970 m. konvencijos komitete (angl. Subsidiary Committee of the Meeting of States Parties to the 1970 Convention) 2023–2027 m. Lietuva pirmininkauja komitetui, pareigas eina ministras patarėjas Mindaugas Gabrėnas.

Lietuvos nuolatinė atstovybė prie UNESCO:

• Jolanta Balčiūnienė, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė UNESCO nuo 2021 m.
• Buvę Lietuvos nuolatiniai atstovai: Irena Vaišvilaitė (2017–2019), Arūnas Gelūnas (2012–2016), Ina Marčiulionytė (2003–2010), Ugnė Karvelis (1993–2002).

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija:

Įkurta 1992 m. spalio 20 d. komisija veikia kaip tarpininkė tarp UNESCO ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei visuomenės. Komisijos tikslas – palaikyti ir įgyvendinti UNESCO veiklos kryptis, projektus ir programas Lietuvoje, prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros, informacijos ir komunikacijos srityse plėtros.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė –­ Miglė Mašanauskienė.

Prie UNESCO veiklos prisideda Lietuvos asmenybės:

• Valdas Adamkus, UNESCO Žinių visuomenės (viena iš prioritetinių UNESCO veiklos sričių) geros valios ambasadorius;
• Virgilijus Alekna, UNESCO Sporto čempionas. Šis garbingas vardas suteiktas už veiklą propaguojant sportą mokyklose;
• Violeta Urmanavičiūtė-Urmana­ – Lietuvos operos solistė, UNESCO Taikos menininkė. Šis vardas suteiktas už aktyvias pastangas skatinti kultūros, kuria grindžiamas taikus bendruomenių dialogas ir nusiteikimas, mainus.  

Lietuvos paveldas

UNESCO pasaulio paveldo sąraše yra 5 Lietuvos objektai:

• Vilniaus istorinis centras – Vilniaus senamiestis (įtrauktas 1994 m.);
• Kuršių nerija (bendras su Rusijos Federacija objektas, įtrauktas 2000 m.);
• Kernavės archeologinė vietovė (įtraukta 2004 m.);
• Struvės geodezinio lanko punktai (įtraukti 2005 m. 10 valstybių – Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Norvegijos, Rusijos Federacijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos iniciatyva);
• Kauno modernizmo architektūra (įtraukta 2023 m.).

Preliminariame Pasaulio paveldo sąraše:

• Trakų istorinis nacionalinis parkas.

Nematerialaus kultūros paveldo sąraše:

• Kryždirbystė ir kryžių simbolika (įtraukta 2008 m.);
• Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse kartu su Latvija ir Estija (įtraukta 2008 m.);
• Sutartinės, lietuvių polifoninės dainos (įtrauktos 2010 m.);
• Lietuviškoji šiaudinių sodų tradicija (įtraukta 2023 m.).

Tarptautiniame registre „Pasaulio atmintis“

„Pasaulio atmintis“ – tarptautinis UNESCO projektas, kurio tikslas – išsaugoti pasaulinės vertės archyvinius dokumentus, bibliotekų kolekcijas, svarbius raštus, garso ir vaizdo įrašus ir pan. Į Pasaulio atminties registrą įtraukti šie Lietuvoje esantys objektai:

• Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (bendra Baltarusijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos paraiška, įtraukta 2009 m.);
• Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris dėl laisvės kovojančias Baltijos valstybes (bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paraiška, įtraukta 2009 m.);
• Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro XVI–XX a. kolekcija (dokumentai jidiš, hebrajų, lenkų, lietuvių, vengrų, rusų kalbomis, įtraukta 2009 m.);
• Liublino unijos aktas (bendra Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos paraiška, įtrauktas 2017 m.).

Šiuo metu Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Ukraina yra pateikusi bendrą paraišką nominuoti Sibire ant beržo tošies rašytus laiškus į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“. Paraiškoje, parengtoje bendradarbiaujant UNESCO nacionalinėms komisijoms ir penkių šalių institucijoms, įvardyti 148 dokumentai, rašyti 1940–1965 m. (saugomi 31 atminties įstaigoje). Tai tremtinių, politinių kalinių laiškai iš tremties, atminimų albumėliai, atvirukai. Tikimasi, kad sprendimas įtraukti Sibire ant beržo tošies rašytų laiškų rinkinį į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“ bus paskelbtas 2025 m. gegužės mėnesį.

Lietuva yra ratifikavusi šias UNESCO konvencijas:

1. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 1972 m.).
2. Profesinio mokymo konvencija (UNEVOC) (Paryžius, 1989 m.).
3. Konvencija dėl oficialių publikacijų ir Vyriausybės dokumentų tarpvalstybinių mainų (Paryžius, 1958 m.).
4. Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Ramsaras, 1971 m.).
5. Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo protokolas (Regina, Kanada, 1978 m.).
6. Konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Europos regiono šalyse (Paryžius, 1979 m.).
7. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija (Paryžius,1970 m.).
8. UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija (Haga, 1954).
9. UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija ir jos pirmasis protokolas (Haga, 1954 m.).
10. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų Antrasis protokolas (Haga, 1954 m.).
11. Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 2001 m.).
12. Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija (Paryžius, 2003 m.).
13. Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte (Paryžius, 2005 m.).
14. Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės ir apsaugos skatinimo (Paryžius, 2005 m.).
15. Sutartis dėl švietimo, mokslo ir kultūros priemonių importo (Florencija, 1950).
16. Sutarties dėl švietimo, mokslo ir kultūros priemonių importo protokolas (Nairobis, 1976).
17. Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Roma, 1961 m.).
18. Konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Ženeva, 1971 m.).
19. Europos Tarybos ir UNESCO konvencija dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse (Lisabona, 1997 m.).

Į UNESCO minimų sukakčių sąrašą 2024–2025 m. įtraukta:

• Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) 150-osios gimimo metinės (2025 m.).

Lietuvos atstovai UNESCO patariamuosiuose organuose:

• Rimvydas Laužikas – UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komiteto Vertinimo komisija, 2023–2026 m.;

• Asta Čekanauskaitė – UNESCO Tarptautinis bioetikos komitetas, 2021–2025 m.;
• Rasius Makselis – UNESCO Pasaulinės kultūros politikos ataskaitos rengimo patariamoji taryba, 2023–2025 m.

Daugiau apie UNESCO veiklą https://en.unesco.org/