*alt_site_homepage_image*
lt

EBPO

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO; angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) – laisvosios rinkos ir demokratijos principais besivadovaujanti tarptautinė organizacija, plėtojanti naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires ir diegianti gerąsias pasaulines praktikas organizacijos narių ir šalių partnerių viešosios politikos srityse.

EBPO buvo įkurta 1961 metais, JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, siekusios atstatyti po II Pasaulinio karo sugriautą Europos ekonomiką. EBPO būstinė įsikūrusi Paryžiuje. Šiuo metu EBPO narėmis yra 38 valstybės, 5 valstybės yra pradėjusios stojimo į EBPO procesą. Lietuva pilnateise EBPO nare tapo 2018 m. liepos 5 d., stojimo procesą užbaigusi per rekordiškai trumpą trejų metų laikotarpį.

EBPO svarstomų klausimų spektras yra platus – makroekonomika, finansai, aplinkosauga, švietimas, mokslas, technologijos, prekyba, inovacijos, kt. EBPO rengia tyrimais ir analizėmis pagrįstas studijas, apžvelgiančias konkrečių valstybių vykdomą politiką įvairiose srityse, kuria tarptautinius standartus mokesčių (tarptautinė mokesčių reforma), verslo (gairės daugiašalėms įmonėms dėl atsakingo verslo elgesio) ir kitose srityse. Organizacija yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių. EBPO kasmet surengiama apie 1500 teminių renginių, seminarų bei diskusijų, kuriose dalyvauja ir savo patirtimi dalinasi šalių vyriausybių, akademinės bendruomenės, verslo, pilietinės visuomenės bei tarptautinių organizacijų atstovai.

Svarbiausias EBPO renginys – kasmet vykstantis Ministrų Tarybos susitikimas, kuriame dalyvauja EBPO narių bei šalių partnerių ministrai. Taip pat reguliariai rengiami teminiai (švietimo, inovacijų, aplinkosaugos, žemės ūkio, kt. sričių) bei regioniniai (Eurazijos, Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos) EBPO ministrų lygmens susitikimai. EBPO narės organizacijoje atstovaujamos nuolatinių atstovų, kurie dalyvauja EBPO Taryboje bei formuoja organizacijos strategines kryptis ir veiklos prioritetus. EBPO Tarybai pirmininkauja generalinis sekretorius.

Lietuvos interesams organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie EBPO. Remiantis LR Vyriausybės Nutarimu, skirtingų sričių EBPO turinio komitetuose ir darbo grupėse dalyvauja beveik 50-ies Lietuvos institucijų ir įstaigų atstovai. Jų veikla koordinuojama tarpinstitucinėje LR valstybės institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimo EBPO komisijoje.

Lietuvos narystė EBPO turi teigiamą įtaką šalies investicijų pritraukimui, tarptautinio skolinimosi kaštams, socialinių ir ekonominių atskirčių mažinimui bei tvariam augimui. Būdama EBPO nare Lietuva naudojasi naujausiais EBPO tyrimais ir taiko gerąją kitų EBPO šalių narių patirtį, gerindama viešojo valdymo kokybę. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka Lietuvos ekonomikos apžvalgą bei teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos priemonių efektyvumą.

Lietuvos prioritetai EBPO:

  • EBPO parama Ukrainai. Lietuva aktyviai remia bei telkia kitas organizacijos nares prisidėti prie ekspertinės EBPO paramos Ukrainai. Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva 2022 m. kovą Kyjive buvo įsteigtas EBPO biuras Ukrainai. Lietuva remia EBPO Ukrainos Šalies programą, prisidedančią prie Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą ir EBPO reikalavimų įgyvendinimo.  
  • Parama EBPO iniciatyvoms, stiprinančioms EBPO išorės bendradarbiavimą bei vertybių ir standartų sklaidą. Lietuva remia Eurazijos konkurencingumo programos projektų įgyvendinimą, skatinantį Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos regiono valstybių artėjimą prie EBPO standartų, palaiko EBPO aktyvesnį bendradarbiavimą su Pietryčių Azijos regiono šalimis.
  • Taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos gynimas. Lietuva inicijuoja ir remia EBPO darbą kovos su dezinformacija bei kovos su ekonomine prievarta srityse.
  • Struktūrinių Lietuvos reformų įgyvendinimas, remiantis EBPO įžvalgomis ir rekomendacijomis. Lietuvos stojimo į EBPO metu buvo pakeista 50 nacionalinių teisės aktų bei įgyvendintos reformos valstybės valdomų įmonių, žemės nuosavybės, atvirumo investicijoms ir nacionalinio saugumo suderinamumo, paslaugų rinkos atvėrimo bei kitose srityse. Lietuvos narystė EBPO toliau prisideda prie svarbių reformų įgyvendinimo ir paramos nacionalinei politinei darbotvarkei. Išnaudodamos Europos Komisijos techninės pagalbos instrumentą, Lietuvos institucijos kartu su EBPO įgyvendina projektus viešojo valdymo, aplinkosaugos, inovacijų, švietimo, socialinių reikalų bei kitose srityse.