Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT)

Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT)

Dokumentai ir deklaracijos

• II Vilniaus deklaracija „Baltijos jūros regiono vizija iki 2030 m."


• BJVT Veiksmų planas 2021-2025 m.


• Jaunimo vizija Baltijos jūros regionui


• Reflection Paper on the Vilnius Declaration: A Vision for the Baltic Sea Region by 2020

Bendra informacija apie Baltijos Jūros Valstybių Tarybą (BJVT)

1992 m. Kopenhagoje įsteigta Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT) - neformalus regioninis politinis forumas - siekė skatinti integracinius procesus itin ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Sugriuvus geležinei uždangai į regioną sugrįžo Baltijos valstybės Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat Lenkija, atsinaujinusi Rusijos Federacija, bei ta Vokietijos dalis, kuri ilgam laikui buvo virtusi Vokietijos Demokratine Respublika. Šiandien Baltijos jūros regionas yra pripažįstamas sėkmingiausiu regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu ne tik Europos Sąjungoje. BJVT pasiekė savo tikslus ir toliau lieka svarbi regionui ir Lietuvai.

BJVT trisdešimtmetis yra pažymėtas kardinaliu virsmu organizacijos istorijoje. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, BJVT nedelsiant priėmė sprendimą suspenduoti RU ir jos suokalbininkės Baltarusijos (BJVT narės stebėtojos) veiklą organizacijoje ligi tol, kol jų elgesys atitiks visas tarptautinės teisės normas. 2022 m. kovo 3 d. BJVT šiuo klausimu priėmė atitinkamą deklaraciją. 2022 m. gegužės 17 d. BJVT gavo Rusijos Federacijos pareiškimą, kad ši išstojanti iš BJVT.

Visa tai lėmė, kad 2022 m. gegužės  25 d. Kristiansande, Norvegijoje BJVT pirmininkaujanti  Norvegija surengė pirmą formalų ministrų lygio susitikimą nuo Krymo aneksijos pradžios. Jame dalyvavo ir  užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (ministro pasisakymas čia). Susitikime dalyvavę ministrai ir aukšto lygio ES pareigūnai aptarė Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, BJVT valstybių galimybes prisidėti prie paramos Ukrainai, tolesnį regioninio bendradarbiavimo stiprinimą, įtraukiant jaunimą ir pilietinę visuomenę, žaliosios ir skaitmeninės transformacijos spartinimo galimybes. „BJVT išlieka svarbus forumas politiniam dialogui ir praktiniam bendradarbiavimui, ypač stiprinant regiono vienybę ir ginant bendras vertybes. Gyvename permainų laikotarpiu, todėl privalome išlikti vieningi“, – sakė ministras G. Landsbergis.

Ministrai sutarė dėl būtinybės maksimaliai išnaudoti BJVT formatą, padedant Ukrainai. Turėdama stiprių ekspertų grupių, BJVT, kaip organizacija, gali suteikti pagalbos pilietinei visuomenei, ypač karo nuskriaustiems vaikams ir išnaudojimą patiriančioms moterims.

Visos BJVT šalys narės pritarė, kad, suspendavus Rusijos veiklą organizacijoje, būtina peržiūrėti jos veiklą bendrame Baltijos jūros regiono kontekste. Dalyviai pareiškė esą įsitikinę, kad BJVT turi tęsti savo veiklą, likdama pagrindiniu regioniniu politiniu forumu ir kartu stiprindama praktinę veiklą tose srityse, kur ji yra stipriausia. Pirmininkavimą organizacijai iš Norvegijos perimanti Vokietija yra įpareigota per savo pirmininkavimo metus parengti BJVT veiklos analizę ir pasiūlymus  jos veiklai gerinti.

Susitikimo metu ministrai priėmė politinę deklaraciją, smerkiančią Rusijos karą Ukrainoje ir numatančią tolesnius BJVT tikslus ir veiksmus. Deklaracija pabrėžia ypatingą organizacijos vienybę, pagrįstą bendromis vertybėmis.

Baltijos jūros valstybių tarybos gegužės 25 dienos deklaracija.

BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą.

Įkuriant BJVT, jos narėmis tapo narės 10 valstybių: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija. Nuo 1996 m. prisijungė Islandija. Specialų nario statusą turi ES. Nuo 2022 m. kovo 3 d. buvo suspenduota RU, kuri gegužės mėn. pareiškė paliekanti organizaciją.

Stebėtojo statusą turėjo:  Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Ispanija, JAV, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Vengrija, Baltarusija. Pastaroji jo neteko BJVT 2022 m. kovo 3 d. sprendimu.

Aukščiausias BJVT organas yra Taryba, kurią sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Europos Sąjungos/EIVT vadovas . Užsienio reikalų ministrų susitikimai buvo rengiami kas antri metai. Taip pat kas antri metai buvo rengiami valstybių vyriausybių vadovų susitikimai (pirmasis įvyko 1996 m. Švedijoje). Ši tradicija buvo nutraukta po to, kai BJVT narė Rusija neteisėtai aneksavo Krymą. Nuo to laiko buvo rengiami kasmetiniai Baltijos jūros regiono aukšto lygio susitikimai. Pastarasis įvyko (nuotoliniu būdu) 2021 m. birželio 1 d. pirmininkaujant Lietuvos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.

Tarybai rotacijos principu po vienerius metus (nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.) pirmininkauja viena iš valstybių-narių. Pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras yra atsakingas už Tarybos veiklos koordinavimą. Jam padeda Vyresniųjų pareigūnų komitetas (VPK), kurį sudaro BJVT valstybių narių užsienio reikalų ministerijų deleguoti pareigūnai ir Europos Sąjungos/EIVT atstovas. Komiteto pirmininką deleguoja BJVT pirmininkaujanti valstybė. Tarp užsienio reikalų ministrų posėdžių Vyresniųjų pareigūnų komitetas dirba kaip pagrindinis diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas.

Lietuva pirmininkavo BJVT 1998-1999, 2009-2010 ir 2020-2021 metais. 8-asis BJVT ministrų pirmininkų susitikimas 2010 m. Vilniuje priėmė Vilniaus deklaraciją „Baltijos jūros regiono vizija iki 2020 m.“, kurioje buvo numatytos regiono artimiausio dešimtmečio vystymo kryptys. Deklaracijoje pabrėžiama, kad regionas „turi potencialą tapti vienu iš labiausiai klestinčių, novatoriškų ir konkurencingų pasaulio regionų, šiam tikslui pasiekti naudodamasis Baltijos Jūros Valstybių Tarybos, taip pat kitų Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo mechanizmais“. Ši deklaracija tapo svarbiu BJVT regioninės politikos formavimo įrankiu. Trečiasis Lietuvos pirmininkavimas BJVT pratęsė šią tradiciją – aukšto lygio susitikime 2021 m. birželio 1 d. buvo priimta Antroji Vilniaus Deklaracija “Baltijos jūros regiono vizija iki 2030 metų”.

2014 m. organizacija apsibrėžė tris ilgalaikio bendradarbiavimo prioritetus: regioninės tapatybės puoselėjimas, tvaraus ir pasiturinčio regiono kūrimas, piliečių saugumo užtikrinimas. Kiekviena nauja pirmininkaujanti šalis šių prioritetų pagrindu pasirenka savas labiausiai remiamas sritis.
 

Praktinius tikslus BJVT įgyvendina remdamasi šalių narių šakinių ministerijų veikla įvairiose ekspertų ir darbo grupėse. Tai:

• Tvarios jūrų ekonomikos ekspertų grupė (EGSME)

• Darbo grupė kovai su prekyba žmonėmis (TF-THB),
• Bendradarbiavimo dėl pagalbos vaikams pavojuje ekspertų grupė (CAR),
• Tvaraus vystymosi ekspertų grupė (EGSD Baltic 2030),
• Grupė kovai su organizuotu nusikalstamumu (BSTF) - jai vadovauja valstybių vyriausybių vadovai,
• Baltijos jūros bendradarbiavimo paveldo priežiūrai grupė (BSMGHC),
• Ars Baltica organizacinis komitetas (ABOC), skirtas kultūriniam bendradarbiavimui,
• Grupė Vizijos ir strategijos aplink Baltijos jūrą erdviniam planavimui (VASAB).
• Branduolinės bei radiacinės saugos ekspertų grupė (EGNRS).

BJVT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su kitomis regioninėmis organizacijomis, vadinamosiomis „strateginėmis partnerėmis“:

• Baltijos jūros parlamentų konferencija (BSPC),
• Baltijos salų tinklas (B7),
• Baltijos jūros valstybių tarp-regioninis bendradarbiavimas (BSSSC),
• Baltijos miestų sąjunga (UBC),
• Baltijos jūros nevyriausybinių organizacijų forumas,
• Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklas (BASTUN),
• Helsinkio Komisija (HELCOM),
• Baltijos regiono valstybių universitetų tinklas (BSRUN).

Ir kt.

BJVT Nuolatinis sekretoriatas įkurtas Stokholme 1998 metais. Jis padeda pirmininkaujančiai valstybei, BJVT darbo grupėms ir struktūroms organizaciniais ir techniniais klausimais, užtikrina BJVT veiklos tęstinumą keičiantis pirmininkaujančiai valstybei, teikia techninę paramą BJVT padalinių ir jos strateginių partnerių vykdomų projektų įgyvendinimui ir yra atsakingas už regioninio bendradarbiavimo duomenų bazę.

BJVT sekretoriato interneto svetainė www.cbss.org