*alt_site_homepage_image*
lt

Kova su klimato kaita

Kova su klimato kaita

Lietuva kartu su kitomis 174 pasaulio bendrijos narėmis pasirašė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą (susitarimas buvo priimtas 2015 m. gruodžio mėnesį, 2016 m. balandžio 22 d įvyko pasirašymo ceremonija). Šalys įsipareigojo siekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu ir kad nepakiltų daugiau nei 1,5°C.

Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m.

Iki 2020 m. Lietuvoje beveik 26 proc. energijos yra išgaunama iš atsinaujinančių išteklių. ES vidurkis yra 20 proc.

Lietuva yra patvirtinusi Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją, kurioje numatyta pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarys 45 proc. galutinio  energijos suvartojimo, o 2050 metų 100 proc. elektros energijos generuos atsinaujinantys energijos šaltiniai, taip pat kad net pusė visų elektros energijos vartotojų kartu bus ir jos gamintojai (prosumers).

Lietuvoje veikia pažangi plastikinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo sistema – perdirbama net 74 proc. pakuočių (daugiausia ES).

Įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, yra rengiamas nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos atnaujinimas ir jos įgyvendinimo veiksmų planas.

2019 m. pradėjusi dirbti naujoji Europos Sąjungos Komisija kovą su klimato kaita paskelbė vienu iš pagrindinių  prioritetų. Komisija 2019 metų pabaigoje pristatė Žaliojo kurso politiką, žengdama dar toliau nei Paryžiaus susitarimas, ir paskelbė tikslą padaryti Europą pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu 2050 metais.