Kova su klimato kaita

Kova su klimato kaita

Lietuva kartu su kitomis 194 pasaulio bendrijos narėmis pasirašė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, kuris buvo priimtas 2015 m. gruodžio mėnesį ir oficialiai pasirašytas 2016 m. balandžio 22 d. Šiuo susitarimu šalys įsipareigojo siekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu, ir stengtis, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5°C.

Pagal Paryžiaus susitarimą, Lietuva kartu su Europos Sąjunga (ES) ir jos valstybėmis narėmis įsipareigojo 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 55% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. Tai yra dalis ES platesnės politikos siekiant klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 m.

Iki 2021 m. Lietuvoje beveik 26% energijos buvo išgaunama iš atsinaujinančių išteklių, viršijant ES vidurkį, kuris tuo metu siekė apie 22%. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų 45% galutinio energijos suvartojimo, o iki 2050 m. visa elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, numatoma, kad iki 2050 m. net pusė elektros energijos vartotojų patys taps ir jos gamintojais (angl. prosumers).

Lietuvoje veikia pažangi plastikinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo sistema – šiuo metu perdirbama apie 74% pakuočių, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES.

Įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, Lietuvoje rengiamas nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos atnaujinimas ir jos įgyvendinimo veiksmų planas.