Branduolinis ir kibernetinis saugumas

Branduolinis ir kibernetinis saugumas

Branduolinio saugumo viršūnių susitikimų procesas – NSS

Tarptautinė bendruomenė – ir Lietuva kaip jos dalyvė – siekia tęsti veiksmus, stiprinančius branduolinio saugumo gebėjimus įvairiuose pasaulio regionuose ir padėti užkirsti kelią branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų kontrabandai, dalintis šalių pažangia patirtimi institucinės ir teisinės sąrangos, įgyvendinimo priemonių bei saugos mokymų srityse. Šis interesas pripažintas ir tęstinis Branduolinio saugumo vadovų susitikimų procese, kurio aktyvi dalyvė yra Lietuva.

Branduolinis saugumas - vienas pagrindinių prioritetų, įvardytų JAV prezidento B. Obamos 2009 m. Prahos vadovų susitikimo kalboje. 2010 m. balandį Vašingtone surengtas Branduolinio saugumo vadovų susitikimas (Nuclear Security Summit, NSS) buvo pirmasis aukščiausio lygio susitikimas, davęs pradžią fundamentaliam procesui. Vašingtone užsibrėžti šie nacionaliniai įsipareigojimai – mažinti stipriai prisodrinto urano atsargas, prisijungti prie svarbiausių konvencijų ir kitų neplatinimo susitarimų bei pasaulinės kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyvos, kurti kompetencijos centrus, prisidėti prie Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) Branduolinio saugumo fondo.

Lietuva į Susitikimų procesą įsitraukė jau antrajame NSS, kaip ir tarptautinės organizacijos ‒ Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, TATENA ir Interpolas. Seule 2012 m. sutarta tęsti pagrindinių branduolinį saugumą reglamentuojančių instrumentų ratifikavimą, konstatuotos kertinės sąsajos tarp branduolinės saugos ir saugumo aspektų, šalys kviestos aktyviau koordinuoti veiksmus kovojant su nelegalia branduolinių medžiagų kontrabanda, skatinti kompetentingų žmogiškųjų išteklių ugdymą per kompetencijos centrų kūrimą, stiprinti branduolinių objektų kibernetinę apsaugą, išsamiau informuoti visuomenę apie grėsmes branduoliniam saugumui.

Vienas pagrindinių trečiojo – 2014 m. Hagos – vadovų susitikimo klausimų buvo skaidrumo ir pasitikėjimo tarp šalių stiprinimas, siekiant pademonstruoti, kad šalyse veikiančios sistemos ir teisiniai reguliavimo mechanizmai visiškai užtikrina branduolinį saugumą objektuose (atominės elektrinės, urano sodrinimo centrai, tyrimo institutai, mokomieji reaktoriai, ligoninės). Akcentuotas šalių bendruomeniškumo dvasios siekis, kuris suteiktų daugiau galimybių dalintis informacija apie nacionalines branduolinio saugumo sistemas, dvišalius ir daugiašalius kontaktus, regioninį bendradarbiavimą.

Susitikimų seriją baigęs 2016 m. Vašingtono susitikimas buvo ketvirtasis ir paskutinis šio formato ir lygmens, jis vainikavo NSS procesą, dėl to jame svarstytos naujų formatų steigimo galimybės. Šis susitikimas buvo skirtas branduolinio terorizmo grėsmių apibendrinimui ir atsako konsolidavimui, branduolinio saugumo kultūros stiprinimui. Tarp jame aptartų klausimų - tarptautinių branduolinio saugumo standartų stiprinimas ir pasikeitimas pažangia branduolinio saugumo užtikrinimo praktika. Lietuvos (kaip ir visų NSS dalyvių) tęstiniai veiksmai branduolinio saugumo srityje atspindėti ir viešai publikuojamose nacionalinėse pažangos ataskaitose. Lietuvos nacionalinį pareiškimą aukšto lygio NSS sesijoje perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Branduolinio saugumo vadovų susitikimo procesas – išskirtinis. Jis pagrįstas valstybių valia ir pasiryžimu siekti gilesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir optimizuoti esamas institucines struktūras. NSS veikia vadinamųjų branduolinio saugumo iniciatyvų-pareiškimų (dar vadinamų „dovanų krepšeliais“) principu – šalys gali ir inicijuoti naujus pareiškimus, ir prisijungti prie jau pateiktų pareiškimų bei NSS proceso pagalba užtikrinti juose įtvirtintų įsipareigojimų vykdymą, pažangią naujų tarptautinio bendradarbiavimo formų paiešką.

NSS parengti ir priimti penki tęstiniai veiksmų planai dėl konkrečių veiksmų tarptautinėms organizacijoms ir iniciatyvoms - Jungtinių Tautų, TATENA, Interpolo (Lietuvos diplomatai koordinavo Interpolo veiksmų plano projekto rengimą), Globalios iniciatyvos prieš branduolinį terorizmą (GICNT) ir Globalios partnerystės prieš ginklų ir masinio naikinimo medžiagų platinimą (GP).

52 valstybės ir 4 tarptautinės organizacijos šiandien yra Branduolinio saugumo viršūnių susitikimo dalyv

Lietuva jau 2012 m. Seule yra išreiškusi ir tęsia paramą šioms branduolinio saugumo iniciatyvoms

1. Bendradarbiavimo užkertant branduolinių medžiagų kontrabandą iniciatyva, kurios tęstinį įgyvendinimą Užsienio reikalų ministerija užtikrina kartu su Branduolinio saugumo kompetencijos centru (BSKC) ir kitomis Lietuvos institucijomis. Kartu su krepšelio iniciatore Jordanija ir JAV, Lietuva 2016 m. gruodį vykusios Branduolinio saugumo konferencijos metu Vienoje organizavo ekspertų renginį, skirtą kovai su branduolinių medžiagų kontrabanda.
2. Bendradarbiavimas dėl branduolinio saugumo mokymo ir kompetencijos centrų: JAV ir Italijos iniciatyva, itin aktuali Lietuvai ir tiesiogiai susijusi su Lietuvos BSKC veiklos plėtra.

Lietuva prieš Vašingtono susitikimą 2016 m. prisijungė ir prie trijų naujų iniciatyvų

Branduolinio saugumo klausimai nepaprastai aktualūs visai tarptautinei bendruomenei. Lietuvos interesas – išlikti aktyvia ir pažangia šios bendruomenės veikėja. Mūsų šalies pasišventimas bekompromisiam branduoliniam saugumui, neplatinimui, nusiginklavimui ir garantijų taikymui yra nuoseklūs ir ilgalaikiai.

Lietuva yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) ir Visuotinio branduolinių bandymų draudimo sutarties (CTBT) narė, 2008 m. ratifikavusi 2005 m. Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitimą (įsigaliojusį 2016 m.), ji nuosekliai įgyvendina Papildomąjį protokolą su TATENA, yra Branduolinių tiekėjų grupės (NSG) narė. Lietuva liks ir aktyvia Branduolinio saugumo vadovų susitikimo proceso tikslų rėmėja, sieks toliau prisidėti prie branduolinio saugumo stiprinimo per tarptautinį bendradarbiavimą.

• Branduolinio saugumo kontaktų grupė/Nuclear Security Contact Group (JAV iniciatyva). Prisijungimo tikslas – pasibaigus NSS susitikimams ir ieškant galimybių palaikyti aukšto lygmens tarpvyriausybinį kontaktą, kurti naujas bendradarbiavimo formas, įgyvendinančias NSS tikslus. Lietuvos atsakingoji institucija: URM, kurios atstovai dalyvauja reguliariuose šios kontaktų grupės susitikimuose.
• Aukšto radioaktyvumo uždarųjų šaltinių (HASS) saugumo užtikrinimas/ Strenghening the Security of High Activity Sealed Radioactive Sources (HASS) (Prancūzijos iniciatyva). Prisijungimo tikslas - siekis prisidėti prie šių šaltinių saugumo didinimo ir bendradarbiavimo tarp HASS šalių tiekėjų skatinimo bei dalintis pažangiomis HASS priežiūros praktikomis. Lietuva labai aktyviai dalyvauja TATENA techninio bendradarbiavimo veikloje bei kituose tarptautiniuose formatuose šioje srityje. Lietuvos atsakingoji institucija: Radiacinės saugos centras.
• Jūrų tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo iniciatyva (2016 m. pasiūlyta Jungtinės Karalystės), Lietuvoje įgyvendinama talkinant BSKC ir Lietuvos muitinei.

Branduolinio saugumo kompetencijos centras

Branduolinio saugumo kompetencijos centras (BSKC) įsteigtas 2012 m. balandžio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Centras, kurio įkūrimą Seulo NSS metu oficialiai paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentė, įsteigtas laikantis TATENA koordinuojamų branduolinio saugumo paramos centrų koncepcijos. BSKC veiklos tikslai ir kompetencija nustatyti Lietuvos valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių-partnerių konsultacijų ir derybų metu. BSKC misija - užtikrinti branduolinio saugumo režimą įgyvendinančių institucijų darbuotojų aukštą profesinę kompetenciją per mokymus.

Centro veiklos tikslai:

Lietuvos institucijų poreikius atitinkančių branduolinio saugumo srities mokymų ir pratybų organizavimas ir įgyvendinimas;

Lietuvos institucijų bendradarbiavimo skatinimas ir tobulinimas, veiksmų koordinavimas vykdant neteisėtos branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų apyvartos prevenciją, aptikimą ir reaguojant į šios srities incidentus, o tai pat užtikrinant branduolinės energetikos objektų fizinę saugą;
Dozimetrinės kontrolės įrangos plėtra pasienio kontrolės punktuose ir techninė priežiūra, siekiant užtikrinti efektyvią ir nuolatinę pasienio radiacinę kontrolę;
Pasienio radiacinės kontrolės organizavimas ir kontrolė;
Branduolinės energetikos objektų fizinės saugos priemonių koordinavimas;
Tarptautinio bendradarbiavimo branduolinio saugumo personalo rengimo klausimais plėtra.

BSKC analizuoja branduolinio saugumo srities informaciją, atlieka mokymų poreikio analizę, rengia ir tobulina mokymo programas, organizuoja branduolinio saugumo instruktorių rengimą. Pagrindinė BSKC mokymo auditorija – Lietuvos teisėsaugos institucijų personalas, kuris Centre įgyja ir tobulina žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus siekiant aptikti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, teisingai įvertinti situacijos pavojingumą, efektyviai reaguoti, taip pat užtikrinti sklandų kelių institucijų bendradarbiavimą tokiose situacijose. Išskirtinį dėmesį BSKC skiria paramai rengiant branduolinio saugumo personalą Lietuvos valstybėms partnerėms: Šiaurės ir Baltijos jūros regiono šalims, o taip pat – ES Rytų Partnerystės šalims.

Mokymų statistika: BSKC aktyviai naudoja nuotolinio mokymo galimybes pagal įvairias mokymo programas.



Viso dalyvių – 1348

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams BSKC rengiamas Privalomasis radiacinės saugos mokymas. Kituose mokymuose Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Muitinės departamento, Vadovybės apsaugos pareigūnams nuotolinis mokymas taikomas kaip sudedamoji mokymų dalis.

Kasmet BSKC rengia tarpinstitucines stalo pratybas, kurių tikslas: plėtoti Lietuvos Respublikos institucijų gebėjimus išaiškinti ir užkardyti branduolinio saugumo incidentus, tobulinti šių institucijų sąveiką ir veiklos koordinavimą.
2016 metais stalo pratybos buvo išplėstos į taktines dviejų dienų pratybas, kurių metu atsakingosios institucijos kartu planavo ir įgyvendino operacijos sąveikos planą, skirtą reaguoti į neteisėto radioaktyviųjų medžiagų gabenimo įvykį.

Lietuvos kibernetinis saugumas

Lietuvos kibernetinio saugumo organizacinė struktūra apibrėžta 2018 m. birželio 29 d. (Nr. XII-1428) priimtame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, kuris padėji pamatai nuosekliam Lietuvos kibernetinio saugumo sistemos kūrimui. Įstatymas nustatė kibernetinio saugumo sistemos organizavimą, jos valdymą ir kontrolę, LR Krašto apsaugos ministerijai suteikti įgaliojimai formuoti kibernetinio saugumo politiką, organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti jos įgyvendinimą:

1. Įsteigta Kibernetinio saugumo taryba, kurios pagrindinis tikslas yra analizuoti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę, teikti pasiūlymus valstybės institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms kibernetinio saugumo politiką, verslui ir paslaugų teikėjams. Siekiant skatinti visų suinteresuotų veikėjų bendradarbiavimą, Kibernetinio saugumo tarybą sudaro valstybinio ir privataus sektoriaus atstovai bei akademinės bendruomenės nariai.

2. Įsteigtas Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), oficialiai savo veiklą pradėjęs 2015 m. sausio 1 d. NKSC savo kompetencijos ribose drauge su valstybės įstaigomis ir organizacijomis bei kitais ūkio subjektais sprendžia valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinio saugumo klausimus. NKSC keliami dideli tikslai, kurių vienas – sparčiai išvystyti gebėjimus kibernetinio saugumo situacijai Lietuvoje stebėti ir grėsmėms aptikti. 2015 metais, taip ir 2016-taisiais, NKSC diegė technines kibernetinės erdvės stebėsenos priemones ir stebimą erdvę išplėtė iki daugiau kaip dvidešimties skirtingų įstaigų ar organizacijų informacinės infrastruktūros. 2017 m. NKSC viešai paskelbė 2016 metų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą. Ataskaitos yra rengiamos kasmet, nuo 2019 m. jų metodika, strukūra ir turinys yra suderintas su ES NIS direktyvos nuostatomis.

2018 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė patvirtino šalies Kibernetinio saugumo strategiją, kurios įgyvendinimui tų pačių metų rugpjūčio 13 d. buvo priimtas keturių metų trukmės Tarpinstitucinio bendradabarviavimo veiksmų planas. Pagal jį URM tenka bendradarbiavimo su užsienio šalimis uždavinys, kurį ji vykdo kartu su Krašto apsaugos ministerija.

CERT-LT yra Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys, kurio pagrindiniai tikslai yra registruoti ir tirti incidentus, įvykusius viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose ir (ar) informacinėse sistemose Lietuvos Respublikoje bei koordinuoti CERT padalinių ir teikėjų veiksmus Lietuvos Respublikoje reaguojant į incidentus, stabdant jų plitimą ar atstatant viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) informacinių sistemų veiklą po incidento. CERT-LT teikia naujausią kibernetinių incidentų statistiką bei rekomendacijas vartotojams.

Kibernetinio saugumo būklė Lietuvoje stiprinama ne tik diegiant kibernetinio saugumo organizacines ir technines priemones, bet ir vykdant tikslines pratybas. Nuo 2016 metų kasmet yra rengiamos nacionalinės kibernetinio saugumo pratybos "Kibernetinis skydas", kuriose dalyvavo daugiau nei 40 Lietuvos valstybės institucijų, privataus sektoriaus bei akademinės bendruomenės atstovų.

Lietuva aktyviai veikia tarptautiniuose formatuose bei siekia stiprinti regioninį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Ypatingas dėmesys skiriamas kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimui bei universalių kibernetinės erdvės pasitikėjimo stiprinimo priemonių vystymui. Baltijos šalys kasmet rengia šios srities konsultacijas su JAV. Lietuva džiaugiasi prasmingu Šiaurės – Baltijos šalių aštuonetuko (NB8) bei JAV bendradarbiavimu kibernetinio saugumo srityje.

Lietuva aktyviai veikia ESBO rėmuose, kuriant pasitikėjimo stiprinimo priemones kibernetinėje erdvėje. Lietuvos pirmininkavimo metu 2012 m. buvo priimtas sprendimas įkurti neformalią darbo grupę IWG-1039, kuri nuo to laiko suformulavo jau du pasitikėjimo stiprinimo priemonių rinkinius patvirtintus Nuolatinės Tarybos sprendimais Nr. 1106 ir Nr. 1202. Pasitikėjimo stiprinimo priemonių turinys atspindi JT Generalinio sekretoriaus sprendimu formuojamos Vyriausybių Ekspertų Grupės (GGE) 2013 ir 2015 metų raportų dvasią.

2013 m. ES Komisijos priimtos ES Kibernetinio saugumo strategijos pagrindiniai tikslai yra didinti ES narių kibernetinį atsparumą, mažinti kibernetinių nusikaltimų skaičių, vystyti technologinius kibernetinio saugumo resursus, sukurti nuoseklią ES kibernetinio saugumo politiką. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama 2016 m. liepą Europos Parlamento priimta NIS Direktyva (Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva), kuri yra pirmasis ir labai ambicingas kibernetinę erdvę reguliuojantis dokumentas ES mastu. Direktyvos tikslas yra sustiprinti ES narių pajėgumus kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis, skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių bei privataus ir viešojo sektoriaus. Lietuvoje direktyvos įgyvendinimą kuruoja Krašto apsaugos ministerija.

Lietuva sveikina NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtą sprendimą kibernetinę erdvę pripažinti nauja operatyvinių veiksmų sfera. Šis sprengimas leidžia kibernetinės apsaugos priemones iškelti į NATO prioritetus. Taip pat šis sprendimas leidžia NATO nariams savo saugumą ginti kibernetinėje erdvėje kaip ir kitose veikimo sferose (oras, žemė, vanduo). Atsižvelgiant į nuolatos augančias kibernetines grėsmės, NATO priėmė kibernetinės gynybos įsipareigojimus, kurie įpareigoja visas NATO nares vystyti nacionalines kibernetinės gynybos infrastruktūras bei spręsti kibernetinės gynybos problemas aukščiausiu strateginiu lygmeniu, didinti kibernetinės gynybos finansavimą ir gebėjimus, skatinti bendradarbiavimą tarp visų kibernetinės gynybos veikėjų, investuoti į kibernetinį švietimą, mokymus bei vartotojų atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

2013 m. priimtos ES Kibernetinio saugumo strategijos pagrindiniai tikslai yra didinti ES narių kibernetinį atsparumą, mažinti kibernetinių nusikaltimų skaičių, vystyti technologinius kibernetinio saugumo resursus, sukurti nuoseklią ES kibernetinio saugumo politiką. Iki 2021 m. vidurio ES šalys yra sutarusios atnaujinti šią strategiją, įtraukiant į ją naujuosius iššūkius, ypatingą dėmesį skiriant kritinės infrastruktūros apsaugai. Lietuva 2019 m. pilnai įgyvendino 2016 m. liepą Europos Parlamento priimta NIS Direktyva (Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva), kuri yra pirmasis ir labai ambicingas kibernetinę erdvę reguliuojantis dokumentas ES mastu. Direktyvos tikslas yra sustiprinti ES narių pajėgumus kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis, skatinti bendradarbiavimą tarp valstybių bei privataus ir viešojo sektoriaus. Lietuvoje direktyvos įgyvendinimą kuruoja Krašto apsaugos ministerija.

Lietuva buvo ir yra ES bendraminčių šalių grupėje, kurios aktyviai siekė sukurti ir įgyvendinti ES diplomatinių priemonių rinkinį, į kurį be politinių priemonių yra numatytos ir sankcijos kibernetiniams kenkėjams asmenų ir valstybių lygmeniu. Šios sankcijos pirmą sykį buvo pritaikytos 2020 m. birželio mėnėsį Rusijos slaptosioms tarnyboms ir jų vykdytojams, organizavusiems Cheminio ginklo uždraudimo būstinės Hagoje kibernetines atakas. Lietuva pasisako už tarptautinės teisės principų galiojimą kibernetinei erdvei. Ji turi būti laisva, bet saugi ir jai galioja atsakingo valstybių elgesio taisyklės. ​

Europos Sąjunga 2023 m. išplėtė diplomatinių priemonių rinkinį kibernetinės erdvės kenkėjams ir sutarė, jog esant poreikiui ir valstybių narių pritarimui, piktybinės veiklos prieš ES vykdytojams galima taikyti ir sektorines sankcijas, pvz. tam tikrų technologijų eksporto apribojimus ar kitas ekonominio pobūdžio sankcijas.