Pranešėjų apsauga
Pranešėjų apsauga
Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo
Tai fizinis asmuo, teikiantis informaciją apie Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose (toliau – diplomatinės atstovybės) galbūt padarytą pažeidimą, apie kurį sužinojo dėl savo esamų ar buvusių tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą teikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius tų organų narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams, paslaugų teikėjams.
Pranešėjas
Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo, kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.
Informacijos apie pažeidimus teikimo atvejai
Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
- pavojaus aplinkai;
- kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
- neteisėtos veiklos finansavimo;
- neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
- neteisėtu būdu įgyto turto;
- padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
- kitų pažeidimų.
Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.
Pranešimo (informacijos apie pažeidimą) teikimas
Užsienio reikalų ministerijoje ar diplomatinėse atstovybėse informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo turi teisę ją teikti (raštu arba žodžiu) tiesiogiai Užsienio reikalų ministerijos Generalinei inspekcijai atėjęs į šį padalinį arba išsiųsti elektroniniu paštu pranesk@urm.lt.
Raštu teikiant pranešimą:
- užpildoma Pranešimo apie pažeidimo forma, pateikta Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, priede (PDF), (DOCX);
- pateikiamas laisvos formos pranešimas, nurodant, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Įstatymu. Laisva forma informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo pranešime turi nurodyti šiuos duomenis:
- savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą (jei asmens kodo neturi), darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;
- kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.;
- sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;
- jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.
Asmuo pranešimą apie pažeidimą taip pat gali pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri pagal Įstatymą laikoma kompetentinga institucija, arba pateikti pranešimą viešai.
Konfidencialumas
Asmeniui, pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomas konfidencialumo principas nepriklausomai nuo to, ar asmuo bus pripažintas pranešėju. Konfidencialumo principas taikomas ir fiziniam asmeniui, kuris padeda informaciją apie pažeidimą pateikiančiam asmeniui ir kurio pagalba turėtų būti konfidenciali.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
- to raštu prašo informaciją apie pažeidimą teikiantis ar pateikęs asmuo arba pranešėjas;
- informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėse atstovybėse asmens, pagal Įstatymą pateikusio pranešimą apie pažeidimą, konfidencialumą užtikrina Užsienio reikalų ministerijos Generalinė inspekcija.
Draudimas daryti neigiamą poveikį
Prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio dėl tokios informacijos pateikimo priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejonių dėl jo kompetencijos ar perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.
Draudžiama daryti neigiamą poveikį ir informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens ar pranešėjo šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių.
Informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.
Informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo ar pranešėjas dėl patiriamų neigiamų padarinių taip pat gali kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą.
Aktualūs teisės aktai:
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas;
Papildoma informacija
Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo nekyla jokios formos sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.
Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, jog negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.
Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Aktuali informacija apie pranešimų teikimą ir pranešėjų apsaugą skelbiama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešėjams skirtame tinklalapyje pranesktiesa.lt.