Bendroji užsienio ir saugumo politika
Kas yra BUSP?
Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) – tai ES valstybių narių sutarti ir bendrai vykdomi ES užsienio politikos veiksmai, kurie sudaro prielaidas Europai turėti svaresnį balsą santykiuose su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingai spręsti užsienio politikos iššūkius. Per Bendrąją užsienio ir saugumo politiką ES realizuoja savo ekonominį, politinį, diplomatinį ir humanitarinį potencialą, propaguoja europines vertybes pasaulyje, atstovauja ES ir valstybių narių užsienio politikos interesams. Svarbi BUSP dalis yra bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), kuria ES prisideda prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir krizių valdymo.
BUSP principai ir tikslai
ES veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami šiais principais:
- demokratijos ir teisinės viršenybės;
- žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo;
- pagarbos žmogaus orumui;
- lygybės ir solidarumo;
- Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymosi;
- daugiašališkumo.
ES siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi šių principų. ES skatina bendrų problemų daugiašalius sprendimus, ypač priimamus Jungtinių Tautų rėmuose.
BUSP tikslai (Europos Sąjungos sutarties 21 str.):
- ginti ES vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą;
- įtvirtinti ir remti demokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus;
- išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą;
- skatinti besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekiant panaikinti skurdą;
- skatinti visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;
- prisidėti prie tarptautinių priemonių, skirtų aplinkos kokybės išsaugojimui, gerinimui ir pasaulio gamtos išteklių tausojančiam valdymui, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, kūrimo;
- padėti tautoms, šalims ir regionams, susidūrusiems su gaivalinėmis nelaimėmis arba žmogaus sukeltomis katastrofomis;
- remti tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu.
BUSP institucinė struktūra
- EUROPOS VADOVŲ TARYBA (EVT)
Keturis kartus per metus susirinkę į Europos Vadovų Tarybą ES valstybių ir vyriausybių vadovai svarsto ir nustato bendras gaires ir pagrindinius principus BUSP srityje. EVT vienbalsiai priima bendras strategijas, kuriose atspindimi bendri šalių interesai. EVT pirmininkas atstovauja ES susitikimuose su trečiųjų šalių tarptautinių organizacijų vadovais, nepažeisdamas Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteiktų įgaliojimų.
Plačiau apie EVT išvadas rasite čia.
- UŽSIENIO REIKALŲ TARYBA (URT)
Užsienio reikalų taryba, sudaryta iš 27 ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų, priima sprendimus, reikalingus apibrėžti ir įgyvendinti BUSP pagal Europos Vadovų Tarybos gaires. Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pirmininkauja URT posėdžiams, kurie paprastai rengiami kartą per mėnesį. BUSP svarbūs klausimai gali būti iškelti bet kurios valstybės narės arba vyriausiojo įgaliotinio. Sprendimai BUSP srityje priimami vienbalsiai.
Priklausomai nuo svarstomų klausimų turinio, yra keletas URT formatų:
• Užsienio reikalų ministrų taryba
• Gynybos ministrų taryba
• Ministrų, atsakingų už užsienio prekybos klausimus, taryba
• Ministrų, atsakingų už vystomąją bendradarbiavimą, taryba
Plačiau apie URT rasite čia.
- ES VYRIAUSIASIS ĮGALIOTINIS UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI (Vyriausiasis įgaliotinis)
Vyriausiąjį įgaliotinį skiria Europos Vadovų Taryba, balsuodama kvalifikuotą balsų dauguma, pritariant Komisijos pirmininkui. Vyriausias įgaliotinis skiriamas penkeriems metams.
Pagrindinis Vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo yra didinti ES bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmingumą ir matomumą, užtikrinti ES išorės veiksmų nuoseklų įgyvendinimą. Vyriausiasis įgaliotinis pirmininkauja Užsienio reikalų tarybai, yra vienas iš Europos Komisijos pirmininko pavaduotojų, atstovauja ES susitikimuose su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, vadovauja ES diplomatinei tarnybai.
Plačiau apie vyriausiąjį įgaliotinį rasite čia.
- EUROPOS IŠORĖS VEIKSMŲ TARNYBA (EIVT)
EIVT – tai Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba, padedanti ES užsienio reikalų vadovui – vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai – vykdyti bendrą užsienio ir saugumo politiką. EIVT sudaro darbuotojai iš Tarybos sekretoriato, ES valstybių narių ir Komisijos. ES delegacijos daugumoje pasaulio šalių taip pat yra sudedamoji EIVT dalis. Jos glaudžiai bendradarbiauja su ES valstybių narių ambasadomis trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose. EIVT įsteigta 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu ir formaliai pradėjo veikti nuo 2011 m. sausio 1 d.
Plačiau apie EIVT rasite čia.
- SPECIALIEJI ATSTOVAI
ES specialieji atstovai padeda įgyvendinti ES politiką, atstovauja ES interesams ir aktyviai prisideda prie sprendimų, kaip užtikrinti taiką, stabilumą ir teisės viršenybę probleminiuose regionuose ir valstybėse, ieškojimo. Specialieji atstovai padeda vyriausiajam įgaliotiniui užtikrinti ES aktyvų politinį atstovavimą svarbiausiuose regionuose. ES turi specialiuosius atstovus Bosnijai ir Hercegovinai, Centrinei Azijai, Afrikos ragui, žmogaus teisėms, Kosovui, Artimųjų Rytų taikos procesui, Sahelio regionui, Pietų Kaukazui ir Sakartvelui.
Plačiau apie ES specialiuosius atstovus rasite čia.
- EUROPOS KOMISIJA (EK)
Europos Komisijos, kaip ir Europos Parlamento, vaidmuo formuojant BUSP yra ribotas. Komisija neturi iniciatyvos teisės, tačiau gali pritarti vyriausiojo įgaliotinio sprendimui teikti Tarybai svarstyti su BUSP susijusius klausimus. Siekiant užtirtinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, vyriausiasis įgaliotinis taip pat yra ir vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų. Jis Komisijoje yra atsakingas už Komisijos atsakomybei priklausančių išorės santykių sričių (Europos kaimynystės politika, ES stojimo procesas, užsienio prekyba, vystomasis bendradarbiavimas ir kt.) ir BUSP veiksmų koordinavimą. Europos Komisija dalyvauja Tarybos ir jos parengiamųjų administravimo institucijų susitikimuose ir politiniuose dialoguose su trečiosiomis valstybėmis. EK Išorės reikalų generalinis direktoratas taip pat atsakingas už darbo santykių su tarptautinėmis organizacijomis (ESBO, NATO ir ET) palaikymą ir stiprinimą. Komisija yra viena iš institucijų, tvirtinančių kasmetinį BUSP biudžetą.
- EUROPOS PARLAMENTAS (EP)
EP formalus vaidmuo BUSP sprendimų priėmimo procese yra ribotas. Vyriausiasis įgaliotinis reguliariai konsultuojasi su Europos Parlamentu svarbiausiais BUSP ir BGSP aspektais ir informuoja apie šių politikos krypčių raidą, užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Europos Parlamento požiūrį. Europos Parlamentas gali teikti Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui paklausimus arba rekomendacijas, du kartus per metus svarsto pažangą, padarytą įgyvendinant BUSP/BSGP.
EP savo įgaliojimus įgyvendina ir per biudžeto procedūrą, nes yra viena iš institucijų, tvirtinančių kasmetinį BUSP biudžetą. EP dalyvauja formuojant atitinkamas išorės finansines priemones per trišales konsultacijas su Taryba ir Komisija.
- POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS (PSK)
ES Politinis ir saugumo komitetas (PSK), sudarytas iš 27 ES šalių ambasadorių, stebi tarptautinę padėtį, rekomenduoja URT strategines kryptis ir politikos galimybes, prižiūri sutartų politikos krypčių įgyvendinimą. Krizės atveju PSK atlieka pagrindinį vaidmenį apibrėžiant ES atsaką – vykdo krizių valdymo operacijų politinę kontrolę ir joms strategiškai vadovauja.
- EUROPOS KORESPONDENTAI
Kasdienius BUSP reikalus PSK padeda koordinuoti valstybių narių URM Europos korespondentai, nuolatos palaikantys ryšį COREU (Correspondance européenne) ryšio tinklu. Per COREU taip pat vyksta informacijos mainai tarp ES valstybių, Komisijos ir Tarybos sekretoriato.
- PATARĖJŲ UŽSIENIO SANTYKIŲ KLAUSIMAIS DARBO GRUPĖ (RELEX)
RELEX darbo grupė nagrinėja teisinius, finansinius ir institucinius BUSP klausimus. 2004 m. buvo sukurtas naujas šios darbo grupės pogrupis – „Sankcijos“. Pagrindinė jo užduotis – keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat atnaujinti ir įgyvendinti bendrąsias gaires, siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą ES sankcijų režimo įgyvendinimą.
Lietuva ir BUSP
Pagrindiniai Lietuvos interesai BUSP srityje:
- Saugi ES kaimynystė, parama Rytų partnerystės valstybių stabilumui;
- Parama ES plėtrai, ambicingai Rytų partnerystės politikai, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerių integracijai į ES;
- Principinga sankcijų politika trečiųjų valstybių atžvilgiu už tarptautinės teisės pažeidimus;
- Solidarus sprendimų priėmimas ir ES vienybė užsienio politikoje;
- ES lyderystė sprendžiant regiono ir pasaulio saugumo iššūkius;
- Vieningas ES atsakas į naujo pobūdžio kibernetines, hibridines grėsmes, dezinformaciją.
Pirmininkaudama ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį, Lietuva BUSP srityje didžiausią dėmesį skyrė ES kaimynystės politikos stiprinimui ir bendradarbiavimui su Rytų partneriais, ES bendradarbiavimo su kitais svarbiausiais tarptautiniais veikėjais (NATO, JAV ir JT), ypač krizių valdymo srityje, skatinimui, civilinių ir karinių BSGP misijų stiprinimui.
Europos kaimynystės politikos stiprinimas ir plėtra buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, vykęs 2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje, buvo svarbiausias ES užsienio politikos renginys Lietuvos pirmininkavimo metu. Šiame susitikime pavyko sutelkti papildomą ES šalių narių dėmesį Rytų partnerystės politikai ir dar labiau sustiprinti ES ir jos rytinių kaimynių politinę asociaciją ir ekonominę integraciją.
