Jungtinės Tautos
Jungtinės Tautos
Jungtinės Tautos (toliau – JT) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiandien JT narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės (šiuo metu - 193 valstybės). Pagrindinis JT darbą reglamentuojantis dokumentas – . Vadovaujantis JT Chartija yra įsteigtos šešios pagrindinės JT institucijos: Generalinė Asamblėja (patariamoji, politiką formuojanti JT instituciją, vienintelė kurioje yra atstovaujamos visos JT narės); Saugumo Taryba (institucija atsakinga už taikos ir saugumo išlaikymą, sudaryta iš 5 nuolatinių narių turinčių veto teisę ir 10 nenuolatinių narių); Ekonominė ir socialinė taryba, ECOSOC (institucija peržiūrinti JT politiką, palaikanti dialogą ir teikianti rekomendacijas ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos klausima, taip pat prižiūrinti darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą); Globos Taryba (institucija buvo skirta vykdyti tarptautinę priežiūrą 11 globojamų teritorijų, kurias administravo 7 JT valstybės narės, su tikslu parengti šias teritorijas nepriklausomybei ir nustojo veikti 1994 m. lapkričio 1 d. nepriklausomybę paskelbus Palau) ir Sekretoriatas (organizuoja visą JT darbą, įskaitant ir taikos palaikymo misijas, Sekretoriatui vadovauja JT Generalinis Sekretorius) yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas (pagrindinė JT teisminė institucija, sprendžianti teisinius ginčus tarp valstybių narių ir teikianti patariamąsias teisines nuomones dėl įvairių teisinių klausimų) – Hagoje (Nyderlandai).
Daugiau informacijos apie JT ir jos institucijas galite rasti čia:
- Jungtinės Tautos
- Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, 80-osios JT GA Prezidentė Annalena Baerbock
- Jungtinių Tautų Saugumo Taryba
- ECOSOC
- Globos Taryba
- Jungtinių Tautų sekretoriatas, JT Generalinis Sekretorius António Guterres
- Tarptautinis Teisingumo Teismas
Lietuva ir Jungtinės Tautos
Lietuva JT nare tapo 1991 m. rugsėjo 17 d. (kartu su Estija ir Latvija).
Lietuvos prioritetai JT Generalinės Asamblėjos 80-oje sesijoje:
- Taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos palaikymas. Lietuva aktyviai bendradarbiaus su sąjungininkais ir tarptautinėmis organizacijomis, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą išliktų prioritetine pasaulio darbotvarkės tema. Dirbsime kartu, siekdami išsaugoti pasaulinę tvarką, grindžiamą žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principais ir demokratinėmis vertybėmis. Mūsų bendra pareiga yra užtikrinti atskaitingumą ir užkirsti kelią tolesniems rimtiems tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimams, ypač atsižvelgiant į Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą. Remiame Ukrainos taikos formulę ir pasisakome už Europos Tarybos įsteigtą Specialųjį tribunolą, kuris baustų Rusijos aukščiausius vadovus už agresijos nusikaltimą.
- Žmogaus teisių ir demokratijos gynimas. Lietuva gina žmogaus teises ir demokratiją, ypač konfliktų zonose. Mes dirbsime kartu, siekdami išsaugoti pasaulinę tvarką, grindžiamą žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principu ir demokratinėmis vertybėmis. Mūsų bendra pareiga yra užtikrinti atskaitingumą ir užkirsti kelią tolesniems rimtiems žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimams. Remiame demokratines jėgas Baltarusijoje ir teikiame institucinę paramą per Europos Tarybos informacijos centrą Vilniuje. Vienas iš pagrindinių prioritetų yra į Rusiją deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimas ir karo belaisvių bei civilių gyventojų išlaisvinimas. Lietuva aktyviai kels šiuos klausimus tarptautinėse organizacijose ir ragins stiprinti mechanizmus, užtikrinančius teisingumą ir atskaitingumą.
- Daugiašališkumo reforma per JT80 iniciatyvą. Lietuva pasisako už lankstesnes, įtraukesnes ir atskaitingesnes Jungtines Tautas, gebančias reaguoti į šiandienos pasaulinius iššūkius, įskaitant autoritarines grėsmes. Remiame JT Saugumo Tarybos reformą, veto teisės apribojimus ir stipresnius daugiašalius atgrasymo, taikos stiprinimo ir nusiginklavimo mechanizmus. Lietuva skatins teminę pasaulinės saugumo darbotvarkės plėtrą, įtraukiant netradicines – kibernetines, energetines ir informacijos vientisumo – grėsmes.
|
Lietuvos indėlis į JT taikos palaikymo operacijas Lietuva nuo 1994 m. dalyvavo JT vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir JT mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose. 2023 m. birželio 30 d. JT Saugumo Taryba vienbalsiai užbaigė JT integruotą taikos palaikymo ir stabilizavimo misiją Malyje (MINUSMA), o paskutiniai Lietuvos kariai iš Malio sugrįžo 2023 m. rugsėjo mėn. Nuo 1994 m. Lietuva dalyvavo šiose JT taikos palaikymo misijose:
Lietuvos kariškiai taip pat tarnavo operacijų vadavietėse JT mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje, EUFOR Tchad/RCA Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje. Žmogaus teisės 1948 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurioje žmogaus teisių apsauga įtvirtinta kaip viena iš pagrindinių JT veiklos sričių. JT priimtos tarptautinės konvencijos ir įsteigtos institucijos sudaro tarptautinę žmogaus teisių normų sistemą ir teikia specialių instrumentų, kuriais siekiama užtikrinti žmogaus teises visose JT valstybėse narėse.
o Žmogaus teisių komitetas (2025–2026 m. nare išrinkta prof. Dalia Leinartė) o Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas o Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas o Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas – 2012-2024 m. komiteto narė, o 2017 ir 2018 m. pirmininkė buvo Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė o Vaiko teisių komitetas – 2007–2011 m. komiteto nariu buvo Lietuvos atstovas prof. Dainius Pūras o Visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos komitetas – Lietuvos Respublika nėra ratifikavusi šios konvencijos, todėl nedalyvauja šio komiteto veikloje o Asmenų su negalia teisių komitetas – 2015–2022 m. komiteto nariu, o 2020–2022 m. vicepirmininku buvo Lietuvos atstovas prof. Jonas Ruškus o Asmenų apsaugos nuo priverstinių dingimų komitetas o Pakomitetis kankinimų bei kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir bausmių prevencijai o Kitos Jungtinių Tautų agentūros pagal kompetenciją taip pat nagrinėja įvairius specifinius žmogaus teisių apsaugos aspektus. Lietuva yra suinteresuota stiprinti Jungtines Tautas kaip viešojo saugumo ir tarptautinės teisės centrą, gebantį lanksčiai reaguoti į besikeičiančias grėsmes šiuolaikiniam pasauliui, todėl nuosekliai remia tarptautinės bendruomenės pastangas stiprinti Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų, tarp jų ir Žmogaus teisių tarybos, įgaliojimus. Visos Jungtinių Tautų sutartys, prie kurių prisijungusi Lietuva. Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą Jungtinėse Tautose: Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose ir Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje puslapiuose. |
Socialiniai tinklai
