Jungtinės Tautos

Jungtinės Tautos

Jungtinės Tautos (toliau – JT) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Šiandien JT narėmis yra beveik visos pasaulio valstybės (šiuo metu - 193 valstybės). Pagrindinis JT darbą reglamentuojantis dokumentas – JT Chartija. Vadovaujantis JT Chartija yra įsteigti šeši pagrindiniai JT organai: Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir socialinė taryba (ECOSOC), ir Sekretoriatas - yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – Nyderlandų mieste Hagoje.

• Lietuva ir Jungtinės Tautos
  Lietuva JT nare tapo 1991 m. rugsėjo 17 d. (kartu su Estija ir Latvija).
  
  

  Lietuva aktyviai prisideda prie JT veiksmų: taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo, tarptautinės humanitarinės teisės, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo, žmogiškojo saugumo, tvaraus ekonominio ir socialinio vystymo, gero valdymo, žmogaus teisių užtikrinimo ir kitose srityse. Daugiau informacijos apie Lietuvos darbą JT galite rasti Lietuvos nuolatinės misijos JT internetiniame puslapyje.



• Lietuvos indėlis į JT taikos palaikymo operacijas
  Lietuva aktyviai dalyvauja JT vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir JT mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose. 1997 m. Lietuva prisijungė prie JT taikos palaikymo operacijų Greitojo reagavimo sistemos (Standby Arrangements System), pagal kurią Lietuvos policininkai ir kariškiai siunčiami į taikos palaikymo misijas.
  
  

  Nuo 1994 m. Lietuva dalyvavo šiose JT taikos palaikymo misijose: JT apsaugos pajėgos Kroatijoje (United Nations Protection Force in Croatia – UNPROFOR), JT Pereinamoji administracija Rytų Slavonijai, Baraniai ir Vakarų Sirmiumui (United Nations Transitional Administration for Eastern Slavonia, Baranja and Western Sirmium – UNTAES), JT civilinė policijos paramos grupė Kroatijoje (United Nations Civilian Police Support Group in Croatia – UNPSG), JT misija Bosnijoje ir Hercegovinoje (United Nations Mission in Bosnia and Herzegovina – UNMIBH), JT pagalbos misija Afganistane (United Nations Assistance Mission in Afghanistan – UNAMA), JT pagalbos misija Irakui (United Nations Assistance Mission for Iraq – UNAMI), JT stebėtojų misija Sakartvele (Gruzijoje) (United Nations Observer Mission in Georgia – UNOMIG), JT laikinoji administracijos misija Kosove (United Nations Interim Administration Mission in Kosovo – UNMIK), JT stabilizavimo misijoje Haityje (United Nations Stabilization Mission in Haiti – MINUSTAH), JT priežiūros misijoje Sirijoje (United Nations Supervision Mission in Syria – UNSMIS), JT taikos palaikymo pajėgose Kipre (United Nations Peacekeeping Force in Cyprus – UNFICYP), JT misijoje Liberijoje (United Nations Mission in Liberia – UNMIL), JT logistikos bazėje Brindizyje, Italijoje (United Nations Logistics Base – UNLB), JT integruotoje taiko palaikymo ir stabilizavimo misijoje Malyje (United Nations Multidimensional Integrated Stabilization Mission in Mali - MINUSMA).

  
  Lietuvos kariškiai taip pat tarnavo operacijų vadavietėse JT mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje, EUFOR Tchad/RCA Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje.


• Nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas
  Lietuva aktyviai veikia ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinio neplatinimo srityje. Lietuva yra prisijungusi prie visų pagrindinių šios srities bei tarptautinės humanitarinės teisės teisinių instrumentų.
  
  Lietuva ne kartą buvo išrinkta į Įprastinės ginkluotės konvencijos srityje veikiančius organus ir pirmininkavo antrajai Įprastinės ginkluotės konvencijos protokolo dėl likusių karo sprogmenų šalių narių konferencijai.
  
  Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių prisijungė prie Minų uždraudimo sutarties ir aktyviai dirba šioje srityje. Lietuva dar 2004 m. sunaikino priešpėstinių minų atsargas, o 2011 m. buvo Otavos konvencijos priešpėstinių minų atsargų sunaikinimo komiteto bendrapirmininkė.
  
  Pastaraisiais metais Lietuva įvykdė keliolika nusiginklavimo projektų, tarp jų – sprogmenų atsargų sunaikinimo Afganistane ir minų ir lengvų ginklų sunaikinimo Centrinėje ir Rytų Europoje.
  
  2008 m. Lietuva pirmininkavo Trečiajam dvimečiam šalių susitikimui, kuriame buvo svarstoma Veiksmų programa kovai su nelegalia lengvųjų ginklų prekyba.
  
  2013 m. gruodžio 20 d. JT GA konsensusu priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją „Bendradarbiavimo priemonės žinių apie jūroje paskandintų cheminės amunicijos daromą poveikį aplinkai įvertinimui ir plėtrai (A/RES/68/208). Rezoliucija kviečia šalis nares ir tarptautines organizacijas glaudžiai bendradarbiauti vertinant jūroje paskandinto cheminio ginklo grėsmę aplinkai. Lietuva pirmą kartą teikė panašią rezoliuciją 2010 m. gruodžio mėnesį (A/RES/65/149).
  
  2013 m. birželio 4 d. Lietuva kartu su daugiau kaip 60 kitų valstybių atstovų pasirašė Ginklų prekybos sutartį (Arms Tread Treaty – ATT), kuria pirmą kartą nustatomos tarptautinės prekybos įprastiniais ginklais taisyklės ir siekiama pažaboti nelegalius sandorius.
  
  Daugiau informacijos apie Lietuvos veiklą nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo politikoje rasite čia.


• Žmogaus teisės
  Lietuva yra prisijungusi prie visų pagrindinių teisinių instrumentų žmogaus teisių srityje, tarp jų ir aštuonių pagrindinių Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijų ir daugelį kitų visuotinių ir regioninių žmogaus teisių instrumentų.
  
  Daugiau informacijos rasite: čia.


• Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai
  Atgavus nepriklausomybę, Lietuva per gana trumpą laiką transformavosi iš pagalbos gavėjos į pagalbos teikėją. Lietuvos oficiali parama vystymui per pastaruosius metus išaugo kelis kartus.
  
  Lietuva teikia paramą demokratijos stiprinimo, žmogaus teisių, gero valdymo ir įstatymo viršenybės, ekonominės plėtros, eurointegracijos procesų bei administracinių gebėjimų stiprinimo sektoriuose. Lietuva plečia paramos teikimo geografiją: pradėjusi nuo kelių projektų Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze, dabar ji koncentruojasi į Afganistaną ir Artimuosius Rytus.
  
  Siekdama prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų likviduojant humanitarinių krizių padarinius, Lietuva taip pat teikia humanitarinę pagalbą.
  
  Pastaraisiais metais, humanitarinė pagalba buvo skirta Afganistanui, Baltarusijai, Kinijai, Čekijai, Sakartvelui, Indonezijai, Iranui, Irakui, Japonijai, Kirgizijai, Libijai, Libanui, Moldovai, Mianmarui, Pakistanui, Lenkijai, Rumunijai, Rusijos Federacijai, Turkijai, Ukrainai.
  
  Daugiau informacijos rasite: čia.


• Lietuvos narystė JT Saugumo Taryboje
  JT Saugumo Taryba (toliau – toliau JT ST) yra vienas svarbiausių JT organų. Lietuva 2013 m. spalio 17 d., kartu su Čadu, Čile, Jordanija ir Nigerija, buvo išrinkta į JT ST kaip nenuolatinė narė dvejų metų kadencijai, kuri prasidėjo 2014 m. sausio 1 d.
  
  Naryste JT ST Lietuva siekia pademonstruoti brandžią ir aktyvią užsienio politiką, prisidėti prie tarptautinei taikai ir saugumui iškylančių klausimų svarstymo, didinti Lietuvos tarptautinį autoritetą, įtvirtinti Lietuvą kaip matomą ir įtakingą regioninę valstybę.
  
  Daugiau informacijos: Lietuvos darbas JT ST.


• Lietuvos pirmininkavimas ECOSOC
  ECOSOC yra trečias pagal svarbą JT organas po Generalinės Asamblėjos ir Saugumo Tarybos. Lietuva ECOSOC nare buvo išrinkta dvejų metų kadencijai 2005-2007 metais. 2006 m. Lietuva buvo išrinkta šios organizacijos vicepirmininke, o 2007 m. sausio 17 d. Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT, ambasadorius Dalius Čekuolis, vienerių metų kadencijai išrinktas ECOSOC pirmininku.
  
  

  Lietuvos pirmininkavimo metu pasiekti svarbūs rezultatai įgyvendinant ECOSOC reformą: sėkmingai surengtas ECOSOC susitikimas su pasaulio finansinėmis institucijomis, pasisekimo sulaukė pagrindinė tris savaites Ženevoje trukusi sesija, pasiteisino pirmą kartą organizuota ECOSOC ministrų lygio vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūra, inauguruotas Vystymosi bendradarbiavimo forumas.

  
  Lietuvos pastangomis klimato kaitos tema įtraukta į ECOSOC darbotvarkę, o JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas Lietuvos pirmininkavimą ECOSOC įvertino teigiamai.
  
  Pirmininkavimas ECOSOC nemažai prisidėjo prie teigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimo pasaulinėje arenoje. Postas buvo svarbus Lietuvai tarptautinio reikšmingumo, autoriteto įtvirtinimo, patikimumo įgijimo prasme. Pirmininkaudama tokiam daugiašaliam forumui Lietuva įgavo neįkainojamos patirties – vadovauti debatams, kuriuose susiduria arba atsispindi viso pasaulio valstybių interesai, ir geriau pasirengti darbui kituose tarptautiniuose forumuose.


• Lietuvos prioritetai Jungtinėse Tautose
  Teisės viršenybė.
  
  Lietuva tvirtai pasisako už tarptautinę sistemą, kuri yra paremta visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais. Lietuva ir toliau ragins taikyti atsakomybę už neteisėtą jėgos panaudojimą tarptautiniuose santykiuose.
  
  JT reforma.
  
  Lietuva visapusiškai palaiko JT Generalinio Sekretoriaus iniciatyvas reformuoti JT: JTO turi tapti efektyvesnė, skaidresnė, orientuota į rezultatą. Lietuva prisidės siekiant įgyvendinti JT Generalinėje Asamblėjoje priimtas rezoliucijas dėl JT reformos taikos palaikymo, vystymosi ir valdymo srityje.
  
  Taikos palaikymas.
  
  Jau daugiau kaip septynis dešimtmečius JT taikos palaikymo sistema viena iš pagrindinių priemonių siekiant užtikrinti taiką ir saugumą. Skaidri, efektyvi, organizuota taikos palaikymo sistema JT yra vienas Lietuvos prioritetų. Taikos palaikymas yra glaudžiai susijęs su teisės viršenybės principu tarptautiniuose santykiuose ir visa tai kartu kuria tvarią taiką. 39 Lietuvos kariai, šiuo metu tarnaujantys MINUSMA (taikos palaikymo misijoje Malyje) bei 1 Lietuvos policijos pareigūnė, šiuo metu dalyvaujanti Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje Kipre (UNFICYP) yra ne žodinės Lietuvos deklaracijos, tačiau veiksmais paremtos pastangos kurti stabilią, tvarią tarptautinę sistemą. Neseniai Lietuva prisijungė prie Kigalio principų iniciatyvos kurios pagrindinis tikslas užtikrinti civilių apsaugą JT taikos palaikymo misijose.
  
  Kibernetinis saugumas.
  
  Naujos technologijos kuria naujo pobūdžio grėsmes, todėl tarptautinė bendruomenė, reaguodama į besikeičiančią aplinką, privalo prisitaikyti ir reaguoti. Kibernetinės atakos yra tokios pat pavojingos kaip ir tradiciniai valstybių kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus būdai.
  
  Cheminis nusiginklavimas.
  
  Cheminiai ginklai kelia pavojų viso pasaulio bendruomenėms, jų panaudojimo padariniai gali būti nenuspėjami ir nediskriminacinis tokio ginklo panaudojimas prieštarauja bet kokiems visuotinai priimtiems tarptautinės ir humanitarinės teisės principams.
  
  Nuo 2010 metų Lietuva Jungtinėse Tautose aktyviai įsitraukusi į Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo klausimus, kas 3 metus teikiama JT rezoliucija šiuo klausimu. Teikiamoje rezoliucijoje aptariamos problemos susijusios su Baltijos jūroje nuskandintu cheminiu ginklu, tarptautinė bendruomenė skatinama ieškoti priimtinų sprendimų.  Po II Pasaulinio karo daugiau kaip 40 000 tonų cheminio ginklo yra nuskandinta Baltijos jūroje. Tai ne tik didžiulis pavojus aplinkos apsaugai, bet ir grėsmė jūroje esantiems jūreiviams ir žvejams.
  
  Civilių apsauga ir žmogaus teisių užtikrinimas konfliktų zonose.
  
  Jungtinėse Tautose civilių ir žmogaus teisių apsauga išlieka pagrindiniais Lietuvos Prioritetais. Lietuva aktyviai pasisako tarptautinėse organizacijose dėl žmogaus teisių pažeidimų ir civilių apsaugos Kryme, okupuotuose Gruzijos regionuose, Sirijoje ir kitose konfliktų zonose visame pasaulyje. JT GA išnaudojama kaip tinkama platforma dialogui ir skatinimui laikytis tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstos tvarkos.
  
  Moterys ir vaikai.
  
  Įsipareigojimų įgyvendinimas lyčių lygybės, moterų įgalinimo, įskaitant ir ekonominį įgalinimą, kovos su smurtu prieš moteris temomis išlieka vieni svarbiausių Lietuvos darbotvarkėje Jungtinėse Tautose. Vaikų teisės ir ypatingai kova su patyčiomis prieš vaikus išlieka mūsų prioritetu.
  
  Žurnalistų saugumas išlieka svarbia tema tarptautinėse organizacijose Lietuva visuomet pasisako už išraiškos laisvės stiprinimą, kaip demokratinės ir laisvos visuomenės pagrindą. Lietuvai esant Saugumo Tarybos nenuolatine nare (2014-2015 m.), JT Saugumo Taryboje Lietuvos pastangomis buvo priimta rezoliucija 2222, kuria  dar karta patvirtinta būtinybė užtikrinti žurnalistų saugumą konfliktų metu. Žurnalistų saugumas užtikrina visuomenės informuotumą ir galimybes tinkamai veikti pilietinei visuomenei. Žurnalistų apsauga išliks ir vienu pagrindinių prioritetų Lietuvai kandidatuojant į Žmogaus teisių Tarybą.