*alt_site_homepage_image*
lt

ES plėtra ir kaimynystė

ES plėtra ir kaimynystė

Europos Sąjungos plėtra

Europos Sąjungos plėtra yra viena svarbiausių ir sėkmingiausių politikos sričių nuo Europos Bendrijų įkūrimo (Romos sutarties pasirašymo 1957 m.).

Per septynis Europos Bendrijų plėtros etapus valstybių narių skaičius nuo 6 valstybių narių išaugo iki 28 valstybių narių:

Pirmoji plėtros banga 1973 m. įstojo Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė
Antroji plėtros banga  1981 m. įstojo Graikija
Trečioji plėtros banga 1986 m. įstojo Ispanija ir Portugalija
Ketvirtoji plėtros banga 1995 m. įstojo Suomija, Švedija ir Austrija
Penktoji plėtros banga 2004 m. įstojo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Malta ir Kipras
Šeštoji plėtros banga 2007 m.  įstojo Rumunija ir Bulgarija
Septintoji plėtros banga 2013 m. liepos 1 d. 28-ąja ES nare tapo Kroatija

Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė.

 


 

ES valstybės kandidatės, pradėjusios derybas dėl stojimo į ES:

  • Juodkalnija
    2010 m. gegužės 1 d.

    Įsigaliojo ES-Juodkalnijos Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas

    2010 m. gruodžio 17 d.

    Juodkalnijai suteiktas ES šalies kandidatės statusas

    2012 m. birželio 29 d.

    Juodkalnija pradėjo derybas dėl narystės ES. Šiose ir vėliau su kitomis šalimis pradėtose derybose ES taiko naujo požiūrio (New Approach) principą, kuris yra įtvirtintas ES derybų su Juodkalnija mandate. Naujo požiūrio esmė – pradėti derybas nuo sunkiausių derybinių skyrių (23-iojo („Teismai ir pagrindinės teisės”) ir 24-tojo („Teisingumas, laisvė ir saugumas”)) ir jais pabaigti. Pažanga šiuose dviejuose derybiniuose skyriuose lemia visą derybų eigą.

    2012 m. gruodžio 18 d.

    Preliminariai uždarytas derybinis skyrius „Mokslas ir tyrimai“

    2013 m. gruodžio 18 d. 

    Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu Tarpvyriausybinėje Plėtros Konferencijoje buvo atidaryti pagrindiniai -  23-iasis ir 24-asis -  derybiniai skyriai, taip pat kiti trys derybiniai skyriai (“Viešieji pirkimai” (5-as), “Bendrovių teisė” (6-as) ir “Įmonių ir pramonės politika” (20-as)

    2014 m. 

    Atidaryti derybiniai skyriai: „Intelektualiosios nuosavybės teisės (7-as), “Informacinė visuomenė ir žiniasklaida” (10-as), „Laisvas kapitalo judėjimas“ (4-as), “Užsienio, saugumo ir gynybos politika” (31-as), Finansų kontrolė (32-as), “Statistika” (18-as), “Vartotojų ir sveikatos apsauga” (28-as), “Muitų sąjunga” (29-as), “Finansų ir biudžeto nuostatos” (33-ias)

    2015 m. 

    Atidaryti derybiniai skyriai: „Mokesčiai“ (16-as), “Išorės santykiai” (30-as), “Finansinės paslaugos” (9-as), “Transeuropiniai tinklai” (21-as), “Transporto politika” (14-as), “Energetika” (15-as). ES narystės derybose su Juodkalnija iš viso atidaryti 22 derybiniai skyriai, 2 iš jų yra preliminariai uždaryti.

    2016 m.

    Atidaryti derybiniai skyriai: „Maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarijos politika“ (12-as), “Žuvininkystė” (13-as), “Žemės ūkis ir kaimo plėtra” (11-as), “Socialinė poliitka ir užimtumas” (19-as). ES narystės derybose su Juodkalnija iš viso atidaryti 26 skyriai, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

    2017 m. 

    Atidaryti derybiniai skyriai: “Prekių judėjimo laisvė” (1-as), „Regioninė politika“ (22-as), “Darbuotojų judėjimo laisvė” (2-as) ir “Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas” (3-ias). 30-as derybinis skyrius – “Išorės santykiai“ - preliminariai uždarytas. ES narystės derybose su Juodkalnija iš viso atidaryti 30 skyrių, 3 iš jų preliminariai uždaryti.

    2018 m. balandžio mėn.

    Europos Komisijos ataskaitoje palankiai vertinama Juodkalnijos pažanga viešojo administravimo srityje, tačiau valstybė raginama sukurti teisinę bazę teismų sistemos nepriklausomumui užtikrinti.

    2018 m. 

    ES narystės derybose su Juodkalnija atidarytas 17-as derybų skyrius – “Ekonominė ir monetarinė politika” ir 27-ias derybų skyrius – “Aplinka”. Iš viso atidarytas 31 skyrius, 3 iš jų preliminariai uždaryti.

    Juodkalnijos prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 99 proc. (2019 m.)

    2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Juodkalnijos

    2019 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Juodkalnijos


  • Serbija
    2012 m. kovo 1 d. 

    Serbijai suteiktas ES šalies kandidatės statusas

    2013 m. rugsėjo 1 d. 

    Įsigaliojo ES-Serbijos Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas

    2014 m. sausio 1 d.

    Pradėtos derybos dėl Serbijos ES narystės.

    2015 m. gruodžio mėn.

    Atidaryti pirmieji du derybiniai skyriai: „Finansų kontrolė” (32-as) ir „Kiti klausimai” (35-as) - dalis, kurioje sprendžiami klausimai dėl santykių su Kosovu normalizavimo).

    2016 m. 

    Atidaryti derybiniai skyriai: “Teismai ir pagrindinės teisės” (23-ias), „Teisingumas, laisvė ir saugumas“ (24-as), “Viešieji pirkimai” (5-as), “Mokslai ir tyrimai” (25-as). 25-as derybinis skyrius “Mokslai ir tyrimai” preliminariai uždarytas.

    2017 m. 

    Atidaryti derybiniai skyriai: “Įmonių ir pramonės politika” (20-as), “Švietimas ir kultūra” (26-as), „Intelektinės nuosavybės teisė” (7-as), „Muitų sąjunga” (29-as), „Įmonių teisė” (6-as) ir „Išorės santykiai” (30-as). 26-as derybinis skyrius “Švietimas ir kultūra” preliminariai uždarytas. Iš viso 2017 m. buvo atidaryta 12 skyrių, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

    2018 m. balandžio mėn. 

    Europos Komisijos ataskaitoje pripažįstama Serbijos pažanga kovos su korupcija ir organizuotų nusikaltimų srityse. Žodžio ir žiniasklaidos laisvės srityje pažangos nepadaryta.

    2018 m.

    ES narystės derybose su Serbija atidaryti derybiniai skyriai: „Žuvininkystė” (13-as), „Finansinės ir biudžetinės nuostatos” (33-ias), „Ekonominė ir pinigų politika” (17-as) ir „Statistika” (18-as). Iš viso atidaryta 16 skyrių, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

    2019 m. 

    Atidaryti du derybiniai skyriai: „Finansinės paslaugos“ (9-as) ir „Laisvas kapitalo judėjimas” (4-as). Iš viso ES narystės derybose su Serbija atidaryti 18 derybiniai skyriai, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

    Serbijos prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 57 proc. (2019 m.)

    2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Serbijos

    2019 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Serbijos


  • Turkija
    1963 m. 

    ES (tada - Europos Ekonominė Bendrija, EEB) ir Turkija pasirašė Susitarimą, sukuriantį Asociaciją tarp EEB ir Turkijos ir numatantį palaipsninį muitų sąjungos įgyvendinimą (vadinamasis Ankaros susitarimas).

    1995 m. 

    Įsigaliojo ES-Turkijos muitų sąjunga.

    1999 m.

    Turkijai suteiktas ES valstybės kandidatės statusas.

    2005 m.

    Turkija pradėjo derybas dėl narystės ES. Numatyta išlyga, jog 8 derybiniai skyriai galės būti atidaryti tik tada, kai Turkija pradės taikyti Asociacijos susitarimo Papildomą protokolą Kiprui. 

    2013 m. lapkričio mėn. 

    Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, Tarpvyriausybinėje konferencijoje su Turkija daugiau nei po trejų metų pertraukos atidarytas 22-as derybinis skyrius – „Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas“.

    2013 m. gruodžio 16 d. 

    Pradėtas ES vizų liberalizavimo dialogas su Turkija.

    2016 m. birželio mėn. 

    Atidarytas 33-ias derybinis skyrius  - „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“.

    2018 m. lapkričio mėn. 

    Iš viso atidaryta 16 derybinių skyrių (iš 35): „Laisvas kapitalo judėjimas“, „Įmonių teisė“ , „Intelektinės nuosavybės teisė“, „Informacinė visuomenė ir žiniasklaida“, „Maisto sauga, veterinarijos ir fitosanitarinė politika“, „Mokesčiai“, „Statistika“, „Įmonių ir pramonės politika“, „Transeuropiniai tinklai“, „Aplinkosauga“, „Vartotojų ir sveikatos apsauga“, „Finansų kontrolė“, „Regioninė politika ir struktūrinių instrumentų koordinavimas“, „Ekonominė ir pinigų politika“, „Finansinės ir biudžeto nuostatos“. Vienas derybinis skyrius – „Mokslai ir tyrimai“ - preliminariai uždarytas. Derybos šiuo metu sustojusios. 

    2018 m. birželio mėn.

    ES Bendrųjų reikalų tarybos sprendimu sustabdytos derybos dėl ES narystės su Turkija.

    Turkijos prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 20 proc. (2019 m.)

    2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Turkijos

    2019 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Turkijos


2020 m. kovo 26 d. Europos vadovų tarybai pritarus, tikimasi, kad netrukus bus pradėtos derybos dėl stojimo į ES su:

  • Albanija
    2009 m. 

    Albanija pateikė paraišką dėl narystės ES.

     

    Įsigaliojo ES-Albanijos Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas.

    2014 m. 

    Albanijai suteiktas ES šalies kandidatės statusas.

    2018 m. balandžio mėn.

    Atsižvelgiant į šalies pažangą prioritetinėse srityse, Europos Komisija ataskaitoje rekomendavo pradėti derybas dėl narystės ES su Albanija. Albanija raginama spartinti pažangą teisingumo sistemos srityje, ypač penkiuose pagrindiniuose reformos prioritetuose, įskaitant pakartotinį teisėjų ir prokurorų vertinimą.

    2018 m. birželio mėn.

    ES Bendrųjų reikalų tarybos išvadose numatyta galima derybų pradžia 2019 m. birželį, priklausomai nuo pažangos esminėse srityse (teismų, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, žvalgybos, viešojo administravimo srityse).

    2019 m. birželio mėn.

    ES Bendrųjų reikalų taryba nusprendė derybų dėl ES narystės pradžios klausimą atidėti 2019 m. spalio mėn. 

    2020 m. kovo 25 d. 

    ES Bendrųjų reikalų taryba priėmė sprendimą pradėti derybas dėl ES narystės su Albanija. Kovo 26 d. Europos vadovų taryba patvirtino ES  Bendrųjų reikalų tarybos sprendimą.

     

    Albanijos prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 100 proc. (2019 m. ir ankstesniais metais)

    2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Albanijos

    2019 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Albanijos



  • Šiaurės Makedonija
    2004 m. balandžio 1 d.

    Įsigaliojo ES-Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (FYROM) Asociacijos ir stabilizacijos susitarimas.

    2005 m.

    FYROM suteiktas ES šalies kandidatės statusas.

    2009-2014 m.

    Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas su FYROM, tačiau Graikija vetavo dėl nesutarimo dėl šalies pavadinimo.

    2015 m. 

    Europos Komisija sustabdė rekomendaciją dėl vidaus padėties blogėjimo.

    2016 m. 

    Europos Komisija ataskaitoje teigia, kad yra pasiryžusi pratęsti rekomendaciją dėl derybų pradžios, jei bus surengti skaidrūs išankstiniai Parlamento rinkimai ir tęsiamas skubių prioritetinių reformų įgyvendinimas.

    2018 m. balandžio mėn.

    Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės ES. Ataskaitoje Europos Komisija teigiamai vertina pažangą viešojo administravimo, teismų sistemos, saviraiškos laisvės srityse. Raginama priimti susitarimą su Graikija dėl valstybės pavadinimo klausimo.

    2018 m. birželio mėn.

    ES Bendrųjų reikalų tarybos išvadose numatyta galima derybų dėl narystės ES pradžia - 2019 m. birželio mėn.

    2019 m. gegužės mėn. 

    Europos Komisija savo ataskaitoje pakartojo rekomendaciją pradėti derybas dėl ES narystės.

    2019 m. sausio mėn.

    Makedonijos parlamentas galutinai patvirtino konstitucines pataisas dėl šalies pavadinimo keitimo į Šiaurės Makedoniją (kaip numatyta 2018 m. liepos mėn. Graikijos-Makedonijos dvišaliame Prespos susitarime). 2019 m. sausio 25 d. Graikijos parlamentas pritarė Šiaurės Makedonijos pavadinimui.

    2019 m. birželio mėn.

    ES Bendrųjų reikalų taryba nusprendė derybų dėl ES narystės pradžios klausimą atidėti 2019 m. spalio mėn.

    2020 m. kovo 25 d. 

    ES Bendrųjų reikalų taryba priėmė sprendimą pradėti derybas dėl ES narystės su Albanija. Kovo 26 d. Europos vadovų taryba patvirtino ES  Bendrųjų reikalų tarybos sprendimą.

     

    Šiaurės Makedonijos prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 88 proc. (2019 m.)

    2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos

    2019 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Šiaurės Makedonijos




 

Potencialios valstybės kandidatės, siekiančios pradėti derybas dėl stojimo į ES:

  • Bosnija ir Hercegovina
    2008 m.

    ES ir Bosnija ir Hercegovina pasirašė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

    2015 m. birželio 1 d.

    Įsigaliojo ES ir Bosnijos ir Hercegovinos Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas.

    2016 m. vasario 15 d.

    Bosnija ir Hercegovina išreiškė norą tapti ES nare.

    2018 m. balandžio mėn.

    Atsižvelgiant į teismų sistemos padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje, Europos Komisija ataskaitoje ragina keisti Baudžiamojo proceso kodeksą taip, kad jis atitiktų tarptautinius standartus ir netrukdytų institucijoms spręsti organizuotų nusikaltimų, korupcijos ir kitų teisinės valstybės principų pažeidimų.

    2019 m. birželio mėn.

    Europos Komisija pateikia nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos ES narystei. Numatyta 14 prioritetinių sričių, kuriose Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti pažangą, kad galėtų tapti valstybe kandidate.

    2019 m. birželio mėn.

    ES Bendrųjų reikalų taryba nusprendė derybų dėl ES narystės pradžios klausimą atidėti 2019 m. spalio mėn.

     

    Bosnijos ir Hercegovinos prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 59 proc. (2019 m.)

    2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos

    2019 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos



  • Kosovas
    2015 m.

    ES ir Kosovas pasirašė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

    2016 m. balandžio 1 d.

    Įsigaliojo ES ir Kosovo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas.

    2018 m. balandžio mėn.

    Europos Komisija ataskaitoje ragina Kosovą normalizuoti santykius su Serbija, priimant teisiškai privalomą šalies pripažinimo susitarimą.

    2018 m.  liepos mėn. 

    Europos Komisija paskelbė, kad Kosovas įvykdė bevizio režimo suteikimo sąlygas.

    2018 m. rugsėjo mėn.

    Europos Parlamentas pritarė derybų dėl bevizio režimo suteikimo pradžiai.

    2018 m. lapkričio mėn.

    Kosovas vienašališkai įvedė 100 proc. importo muitus prekėms iš Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos, galiosiančius tol, kol Serbija nepripažins Kosovo nepriklausomybės.

    2020 m. balandžio 1 d. 

    Kosovas atšaukė muitų tarifą prekėms iš Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos.

     

    5 ES šalys (Ispanija, Graikija, Kipras, Rumunija, Slovakija) nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės

    2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Kosovo

    2019 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Kosovo




 

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis ir 49 straipsnis suteikia teisinį pagrindą bet kuriai Europos valstybei, gerbiančiai ES vertybes ir įsipareigojusiai jas remti, tapti Europos Sąjungos nare. Derybos dėl narystės ES negali prasidėti, kol visos ES valstybės narės vienbalsiai nesutaria dėl derybų su šalimi kandidate mandato.

Pirmasis etapas link narystės ES – ES narystės kriterijų atitikimas. Šiuos kriterijus 1993 m. susitikime Kopenhagoje nustatė Europos vadovų taryba“Kopenhagos kriterijai” apibrėžia politinius ir ekonominius reikalavimus valstybėms, norinčioms tapti ES narėmis:

  • Stabilių institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinės valstybės principus, žmogaus teises, pagarbą mažumoms ir jų  apsaugą ir pagarbą joms, sukūrimas
  • Veikianti rinkos ekonomika ir jos gebėjimas konkuruoti bei atsispirti rinkos jėgoms
  • Gebėjimas įgyvendinti acquis, prisiimti ir efektyviai vykdyti ES narystės įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų laikymąsi

1995 m. gruodžio mėn. Madride vykusioje Europos vadovų taryboje papildyta, kad valstybė kandidatė turi gebėti taikyti ES teisę ir užtikrinti, kad į nacionalinę teisę perkelta ES teisė būtų veiksmingai įgyvendinta pasitelkus tinkamas administracines ir teismines struktūras.

ES pasilieka teisę nuspręsti, kada šalis kandidatė atitinka stojimo kriterijus. Be to, pati ES turi būti pajėgi integruoti naujus narius.

1999 m. pradėtas Stabilizacijos ir asociacijos procesas papildomai nustatė reikalavimus Vakarų Balkanų regiono šalių narystei ES, susijusius su regioniniu bendradarbiavimu, geros kaimynystės santykiais ir sklandžiu perėjimu prie rinkos ekonomikos.

2006 m. gruodžio mėn. Europos vadovų taryba priėmė Atnaujintą šalių narių konsensusą dėl plėtros.

 


 

ES plėtros procesas

ES plėtros procesas apima tris etapus:

1. ES valstybės kandidatės statuso suteikimas

Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir pritarus Europos Vadovų Tarybai, vienbalsiai suteikia šalies kandidatės statusą.

 

2. Derybos dėl ES narystės

Tai procesas, kurio metu valstybė kandidatė derasi dėl visos Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perėmimo ir įgyvendinimo sąlygų.

Derybos pradedamos priėmus Europos Sąjungos Tarybos vieningą sprendimą.

Derybos vyksta ES valstybių narių ir valstybės kandidatės vyriausybių tarpvyriausybinėse konferencijose. ES teisynas (acquis communautaire) yra suskirstytas į politikos sritis siekiant veiksmingai organizuoti derybas. Šiuo metu yra 35 politikos sritys , kitaip vadinamos „derybiniais skyriais“. Derybų proceso trukmė nėra vienoda ir priklauso nuo šalies kandidatės pažangos bei pasirengimo įgyvendinti Europos Sąjungos teisę.

Derybų eiga:

  • Tikrinimo procesas. Dėl kiekvieno derybinio skyriaus yra deramasi atskirai. Europos Komisija atlieka nuodugnią kiekvieno derybinio skyriaus patikrą ir ES valstybėms narėms pateikia tikrinimo ataskaitas, kuriose įvertinamas šalies pasirengimas, taip pat pateikiama rekomendacija pradėti derybas dėl tam tikros politikos srities arba numatyti reikalavimus įgyvendinti tam tikras sąlygas.
  • Derybinių pozicijų rengimas. Prieš prasidedant deryboms, valstybė kandidatė pateikia savo derybinę poziciją, o ES - priima bendrą poziciją, kurioje numatyti kriterijai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė kandidatė iki atitinkamo derybinio skyriaus pabaigos. Derybinis skyrius gali būti laikinai užbaigtas tik tuomet, kai šalis kandidatė įrodo, jog ji jau įgyvendino atitinkamo skyriaus acquis arba jog ji įgyvendins jį iki įstojimo datos ir atitiko nustatytus kriterijus. Europos Sąjungos Taryba gali nustatyti visų skyrių atidarymo ir uždarymo kriterijus arba tarpinius kriterijus konkretiems skyriams. Sprendimas nustatyti kriterijus yra pagrįstas Europos Komisijos tikrinimo ataskaita. Šalys taip pat svarsto pereinamojo laikotarpio nuostatas, ar (ir kaip) kai kurios taisyklės gali būti taikomos palaipsniui, suteikiant narystės siekiančiai šaliai ar ES valstybėms narėms (šalims) laiko prisitaikyti. Tai daugiausia aptariama paskutiniuose derybų etapuose.
  • Derybų užbaigimas. Derybų procesas priklauso nuo kiekvienos valstybės kandidatės pažangos.  Nė derybos, nė atskiras derybinis skyrius negali būti užbaigtas, kol kiekviena ES valstybė narė nepritaria valstybės kandidatės pasiektai pažangai. Derybų procesas užbaigiamas, kai yra uždaromi visi derybiniai skyriai ir pradedama rengti stojimo į ESuropso Sąjungą sutartis.

Europos Komisija viso pasirengimo narystei proceso metu stebi valstybės kandidatės pastangas įgyvendinti acquis ir pasiektą pažangą, teikia rekomendacijas dėl tolimesnių reformų įgyvendinimo.

Kiekvienais metais Europos Komisija pristato Komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES plėtros paketo, kurį sudaro ES plėtros strategija ir valstybių kandidačių pažangos ataskaitos, o Taryba šio paketo pagrindu tvirtina kasmetines ES plėtros ir Stabilizacijos ir asociacijos proceso išvadas (2017 m. ataskaitų ir išvadų nebuvo).

2016 m. Europos Komisijos ES plėtros strategija

2018 m. Europos Komisijos ES plėtros strategija

2018 m. birželio 26 d. ES Bendrųjų reikalų tarybos išvados dėl ES plėtros ir Stabilizacijos ir asociacijos proceso 

2019 m. Europos Komisijos ES plėtros strategija  

2019 m. birželio 18 d. ES Bendrųjų reikalų tarybos išvados dėl ES plėtros ir Stabiliacijos ir asociacijos proceso   

2020 m. kovo 25 d. ES Bendrųjų reikalų tarybos išvados dėl ES plėtros ir Stabiliacijos ir asociacijos proceso  

 

3. Įstojimas į Europos Sąjungą

Kai derybos baigiamos galutinai uždarius visus paketo skyrius, parengiama stojimo į Europos Sąjungą sutartis, kuri užbaigiama ES valstybių narių parengiamojoje konferencijoje. Stojimo sutartyje numatyti aiški ES narystės data, sąlygos, pereinamieji laikotarpiai, finansinės nuostatos, išimtys ir pan. Stojimo sutartį turi vienbalsiai patvirtinti Europos Sąjungos Taryba ir jai turi pritarti Europos Parlamentas. Tuomet sutartį pasirašo kiekviena ES valstybė narė ir narystės siekianti šalis. Prieš įsigaliojant stojimo sutarčiai, ją turi ratifikuoti visos ES valstybės narės ir narystės siekianti šalis, atsižvelgdamos į atitinkamas konstitucines procedūras.