2010 m. veiklos ataskaita

2010 m. veiklos ataskaita

2010 metais Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM), pasitelkdama diplomatinių atstovybių tinklą, tęsė atviros, aktyvios, demokratinėmis vertybėmis, efektyviu bendradarbiavimu ir visuotiniu sutarimu grindžiamos užsienio politikos įgyvendinimą.

Vykdydama Vyriausybės programos užsienio reikalų ir Europos politikos dalį, URM savo veiklą koncentravo ties šiais prioritetais: ekonominio saugumo stiprinimui reikalingos tarptautinės paramos telkimas; ekonominio augimo galimybių užtikrinimas ekonominės diplomatijos ir Europos Sąjungos (toliau -ES) prekybos politikos priemonėmis; veiksminga Lietuvos Europos politika; intensyvesnis Šiaurės ir Baltijos valstybių praktinis bendradarbiavimas; Lietuvos interesus atitinkanti ES Rytų kaimynystės politika; konstruktyvus ir principingas bendradarbiavimas su Rusija; nacionalinio saugumo interesų įgyvendinimas išnaudojant narystės NATO teikiamas galimybes ir vystant transatlantinį bendradarbiavimą; ryšių su užsienio lietuviais stiprinimas; efektyvių konsulinių paslaugų teikimas Lietuvos ir užsienio piliečiams; skaidri ir visuomenės remiama Lietuvos užsienio politika; Lietuvos kaip veiklios, solidarios ir atsakingos tarptautinės bendrijos narės įtvirtinimas; pirmininkavimas ir pasiruošimas artėjantiems svarbiems pirmininkavimams tarptautinėms organizacijoms.

URM 2010 metais savo veikla prisidėjo prie dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų tikslų įgyvendinimo: „I. Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas“ bei „VIII. Energetika ir transportas“.

Diplomatinė tarnyba per 2010 metus šiose minėtose prioritetinėse srityse įvykdė tokius pagrindinius darbus.

URM per aktyvią dvišalę ir daugiašalę diplomatiją, įvairius tarptautinius instrumentus prisidėjo prie Lietuvos ekonominio saugumo didinimo.

Įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris sieks NATO kompetencijos centro statuso, parengti jo nuostatai ir akademinės veiklos planas.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos pastangomis pavyko užsitikrinti, kad JAV vadovybė priimtų sprendimą ISAF aprūpinimo krovinius iš JAV į Afganistaną gabenti pasinaudojant ir Klaipėdos uosto bei Lietuvos tranzitinėmis galimybėmis.

Daugiašalės ir dvišalės diplomatijos priemonėmis aukščiausiu tarptautiniu lygiu iškeltas ir Europos Sąjungos darbotvarkėje įtvirtintas atominių elektrinių Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijos projektų neatitikimo tarptautiniams branduolinės ir aplinkosaugos standartams klausimas.

Energetinio saugumo svarba įtvirtinta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbotvarkėje, su ESBO šalimis sėkmingai suderėta, kad vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų bus  energetinis saugumas ir transportas.

Nuosekliai stiprintas Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumas plėtojant tarptautinius transporto koridorius, kertančius Lietuvos teritoriją. 2010 m. birželio 29 d Vilniuje įvyko Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (EWTC) Asociacijos steigiamoji konferencija. Jos steigimo statutą pasirašė virš dvidešimt tarptautinių transporto ir logistikos bei industrijos kompanijų iš Kinijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos, Kaliningrado, Danijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos.

Lietuvos diplomatija, gindama Lietuvos verslo interesus užsienyje, aktyviai dalyvavo ES prekybos politikoje, siekė liberalių prekybos sąlygų ir sąžiningo tarptautinių prekybos taisyklių laikymosi, skatino dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, ieškojo naujų rinkų Lietuvos eksportui, siekė pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvos investicijoms užsienyje. Pasinaudojus ES muitų suspendavimo ir tarifinių kvotų suteikimo procedūromis buvo pasiekta, kad Lietuvos įmonės per metus sutaupytų apie 1,5 mln. Lt mokesčių, o ES rinkos  apsaugos instrumentų taikymas  Lietuvos įmonėms leido papildomai uždirbti maždaug 110 - 120 mln. Lt.

Diplomatinėmis pastangomis pasiekta, kad pasirašytoje ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos sutartyje būtų numatyti tarifiniai įsipareigojimai, leisiantys Lietuvos eksportuotojams sutaupyti virš 1 mln. litų kasmet, tuo pačiu apginti Lietuvos žuvies perdirbimo, tekstilės, chemijos pramonės, dviračių ir televizorių gamintojų interesai. Europos Komisijai pasiūlius liberalizuoti prekybą su Pakistanu, Lietuvos diplomatams pavyko užtikrinti, kad lengvatos Pakistanui nepadarytų esminės žalos Lietuvos tekstilės ir bioetanolio pramonei. 2010 metais URM organizavo 6 Lietuvos verslo misijas užsienyje bei 4 atvykstančiąsias verslo misijas.

Lietuva ir toliau aktyviai veikė stiprindama savo pozicijas ES, pirmasis Lietuvos atstovas - buvęs UR ministras Vygaudas Ušackas paskirtas ES delegacijos vadovu ir specialiuoju atstovu (EUSR) Afganistane.

Diplomatinėmis pastangomis pasiekta, kad į ES2020 strategiją įtrauktos Lietuvai svarbios nuostatos dėl ES vidaus rinkos ir trūkstamos infrastruktūros.

ES Energetikos projektuose (nauja ES energetikos strategija, ES Energetikos infrastruktūros paketas ir Energetinio saugumo ir infrastruktūros instrumentas) užtikrintas Lietuvos energetinių prioritetų įtvirtinimas, siekiant visiškos integracijos į ES vidaus energetinę rinką.

Lietuvos užsienio reikalų ministro iniciatyva parengtas 6 ES valstybių laiškas dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu. Jis, padėjo pasiekti, kad Europos Komisijos pateiktoje ataskaitoje nebūtų užkirsta galimybė ateityje siekti teisinio instrumento, ES lygiu kriminalizuojančio totalitarinių nusikaltimų neigimą.

Lietuvos diplomatų pastangomis 2010 m. pradėtas naujas intensyvus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo etapas: vasario mėnesį Lietuvoje įvyko išvažiuojamasis Šiaurės bendradarbiavimo ministrų posėdis – pirmasis posėdis Šiaurės Ministrų Tarybos istorijoje, surengtas Baltijos šalyje. Rugpjūčio mėnesį paskelbta Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) regioninio bendradarbiavimo ataskaita su 38 rekomendacijomis, kurių didelė dalis buvo įtrauktos Lietuvos diplomatų pastangomis. NB8 istorijoje tai pirmasis toks dokumentas, kurį aštuonios Šiaurės ir Baltijos šalys vienbalsiai sutarė įgyvendinti.

Lietuvos pirmininkavo Baltijos jūros valstybių tarybai kontekste 2010 m. birželį  Vilniuje įvyko 8 – asis Baltijos jūros regiono valstybių vyriausybių vadovų susitikimas. Susitikimo metu buvo priimta deklaracija – „Baltijos jūros regiono vizija – 2020“. Deklaracija apima ekologinius, ekonominius, socialinius regiono tvarios plėtros aspektus.

Suaktyvinti kontaktai ir bendradarbiavimas su Rusija. 2010 m. vasario 2 d. Helsinkyje įvyko Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Rusijos Federacijos Ministro Pirmininko Vladimiro Putino susitikimas, 2010 m. kovo 26 d. Maskvoje įvyko LR Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimas su RF Ministru Pirmininku Vladimiru Putinu.

2010 m. birželio 30 d. Maskvoje buvo surengtas septintasis Tarpvyriausybinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdis.

Pasirašytas Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų ministerijų bendradarbiavimo planas 2010-2011 metams.

2010 m. stiprinti ir aktyvinti politiniai kontaktai bei kultūriniai ir istoriniai ryšiai su RF Kaliningrado sritimi, ypač siekiant užtikrinti, kad nepakistų pagrindinė Kaliningrado srities Čistyje Prudy (Tolminkiemyje) įsikūrusio K. Donelaičio muziejaus paskirtis - istorinės-kultūrinės atminties išsaugojimas, jos įprasminimas ir šio muziejaus nuosavybės statusas. Dalyvaujant atsakingoms Lietuvos ir Kaliningrado srities institucijoms pradėtas ir tęsiamas atviras, konstruktyvus dialogas, siekiant priimti bendrus, abiem šalims priimtinus sprendimus dėl būsimojo K. Donelaičio memorialinio muziejaus statuso, kartu rūpintis šiuo itin svarbiu kultūriniu-istoriniu objektu.

Lietuva ir toliau siekė stiprinti santykius su Rytinėmis ES kaimynėmis, prisidėjo plėtojant integracinius ryšius tarp jų ir ES.

2010 m. spalio 20 d. pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos, atversiantis naujas galimybes žmogiškųjų kontaktų plėtrai, paskatinsiantis bendradarbiavimą ekonomikos, kultūros ir turizmo srityse.

2010 m. birželį įsteigta LR - Ukrainos URM bendra Taryba, surengtas pirmasis posėdis, vadovaujamas abiejų šalių UR ministrų. 2010 m. spalio 14 d. įvykusio Ukrainos prezidento V. Janukovičiaus vizito metu pasirašytos Strateginės partnerystės plėtojimo gairės 2011-2012 metams.

2010 m. sausio mėn. įsteigta Eurointegracinė komisija su Moldova, surengtas pirmasis posėdis.

Santykių su Gruzija 2010 m. prioritetas išliko parama Gruzijos Europinei ir Euroatlantinei integracijai. 2010 m. Lietuva išlaikė savo atstovavimo ES stebėjimo misijoje Gruzijoje (EUMM) lygį (3 atstovai). Nuosekliai kėlėme Rusijos įsipareigojimų (2008 m. ugnies nutraukimo 6 punktų planas) įgyvendinimo būtinybę. Aktyvios Lietuvos pastangos prisidėjo prie Gruzijos klausimo aktualizavimo politinėje ES darbotvarkėje.

Parama Armėnijos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui su ES taip pat buvo pagrindinė santykių su šiomis šalimis kryptis. Vilniuje įvyko pirmasis tarpvyriausybinės dvišalio Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo komisijos posėdis.

Stiprindama transatlantinį saugumą ir vadovaudamasi nekintama nuostata, kad NATO yra transatlantinės bendrijos saugumo garantas, Lietuva pasiekė, kad NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Lisabonoje patvirtintoje naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje ir susitikimo deklaracijoje būtų įtvirtintos praktinio kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimo priemonės - pratybos, mokymai, gynybos planavimas ir matomų saugumo garantijų suteikimas, pabrėžta būtinybė NATO vystyti naujus pajėgumus kibernetinio ir energetinio saugumo srityje, tęsiama atvirų durų politika, primenama apie Rusijos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo būtinumą.

NATO darbotvarkėje įtvirtinta ir išlaikyta energetinio saugumo svarba, pirmą kartą NATO CMX09 pratybose, vykusiose 2010m. pavasarį, buvo įgyvendintas  Lietuvos pasiūlytas energetinio saugumo scenarijus.

2010 m. į tarptautines ir Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas deleguoti (naujai arba pratęsiant įgaliojimus) 56 nacionaliniai ekspertai: iš jų 17 į Europos Sąjungos institucijas, 25 į Europos Sąjungos civilines misijas, 14 į ESBO, NATO, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos įvairias institucijas. Lietuva taip pat delegavo 62 trumpalaikius 2 ilgalaikius stebėtojus į ESBO rinkimų stebėjimo misijas.

Stiprindama užsienio lietuvių ryšį su Tėvyne, bendradarbiaudama su Pasaulio lietuvių bendruomene, užsienio lietuvių organizacijomis, URM koordinuojama tarpinstitucinė darbo grupė, parengė ir pristatė Lietuvos visuomenei „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įtraukimo į Lietuvos gyvenimą programinio dokumento projektą, kurį įgyvendinant 2010 m. buvo teikiama parama užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų projektams,  užsienio lietuvių organizacijų patalpų išlaikymui, finansuojama Lietuvos mokytojų ir kultūros darbuotojų, siunčiamų į užsienio valstybių lietuvių neformaliojo švietimo ir kultūros įstaigas, veikla (septyniose užsienio  valstybėse 2010m. dirbo 41 lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojas ir 8 kultūros darbuotojai), lituanistinės mokyklos aprūpinamos mokymo priemonėmis ir specializuotais leidiniais. Taip pat buvo teikiama informacija grįžtantiems į Tėvynę,  palaikomas URM tinklalapio skyrius “Lietuviai pasaulyje”.

Siekiant pagerinti konsulinių paslaugų kokybę, 2010m. pradėtos vykdyti naujos konsulinės funkcijos: LR konsulinės įstaigos užsienio valstybėse pradėjo išdavinėti pasus bei tvarkyti užsienio valstybėse gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

2010 m. nuosekliai augo teikiamų paslaugų kiekis:

Platesnio visuomenės supratimo bei informuotumo Lietuvos ir tarptautinės užsienio ir saugumo politikos klausimais siekis buvo įgyvendinamas vykdant aktyvų visuomenės informavimą apie URM veiklą, užsienio politikos iniciatyvas ir laimėjimus, palaikant glaudžius ir produktyvius santykius su Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos atstovais, jaunimu, nevyriausybinėmis organizacijomis.

URM bendradarbiaujant su Kultūros ministerija ir Tautinių bendrijų namais surengta konferencija apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje. Šia tema parengta paroda, kuri pristatyta užsienyje, išleista 3,5 tūkst. egz. leidinių 4 kalbomis, supažindinančių su Lietuvos tautinėmis bendrijomis.

Reikšmingas pasiekimas Lietuvos kaip veiklios, solidarios ir atsakingos tarptautinės bendrijos narės įtvirtinimui - 2010 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vienbalsiai patvirtina Lietuvos inicijuota rezoliucija, kviečianti pasaulio valstybes bendradarbiauti vertinant jūrose paskandintų cheminių ginklų amunicijos keliamos taršos poveikį aplinkai. Tai pirmoji Lietuvos inicijuota rezoliucija JT.

Bendromis kelių institucijų pastangomis, tarpininkaujant LR Nuolatinei atstovybei prie UNESCO, lietuviškos sutartinės įrašytos į nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą, o UNESCO nematerialiojo pasaulio paveldo sąraše esanti lietuviška kryždirbystė parodose pristatyta Paryžiuje ir Niujorke.

2010 m. įgyvendinti 104 vystomojo bendradarbiavimo projektai už 5.522.990 Lt (Afganistano Goro provincijoje 26 projektai už 2.255.286 Lt; Baltarusijoje 31 projektas už 1.643.542 Lt; Gruzijoje 25 projektai už 666.707 Lt; Ukrainoje 6 projektai už 207.989 Lt; Moldovoje 7 projektai už 137.402 Lt; Palestinoje 1 projektas už 24.822 Lt; daugiašaliai 5 projektai už 165.538 Lt; visuomenės informavimo  5 projektai už 421.704 Lt).

Rengiantis svarbiems Lietuvos pirmininkavimams tarptautinėms organizacijoms, išskirtinas faktas, jog pirmą kartą Lietuvos atstovas paskirtas vadovauti ESBO misijai. 2010m. spalį užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius paskirtas ESBO misijos Juodkalnijoje vadovu.

Tinkamai pasirengta Lietuvos pirmininkavimui ESBO - parengta  Lietuvos interesus atitinkanti pirmininkavimo programa, kartu atsižvelgiant į ESBO šalių vadovų susitikimo Astanoje rezultatus ir Europos Sąjungos prioritetus.

Rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 metais, 2010 m. gegužės mėn. Vyriausybės pasitarime pritarta Pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. gairėms, apibrėžiančioms esminius principus ir nuostatas, kuriais vadovaujantis bus organizuojamas tolesnis Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai procesas ir vykdomas pirmininkavimas 2013 metais. Remiantis šiuo dokumentu, parengtas ir Vyriausybės ES komisijoje (VESK) suderintas detalus pasirengimo pirmininkauti ES Taryboje veiklų įgyvendinimo grafikas 2011 – 2013 metams.

Papildydami, išplėsdami ir detalizuodami informaciją apie aukščiau išvardintus per 2010 metus atliktus pagrindinius Užsienio reikalų ministerijos darbus, tolesnėse ataskaitos dalyse pateikiame informaciją apie Užsienio reikalų ministerijos 2010-2013 metų strateginio veiklos plano strateginių tikslų ir vykdytų programų vertinimo kriterijų pasiekimą ir asignavimų panaudojimą. Taip pat IV ataskaitos dalyje pateikiame informaciją apie „Tarpinstitucinės bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008-2012 metų programos“, kurios koordinatorius yra Užsienio reikalų ministerija, rezultatus 2010 metais. Ataskaitos paskutinėje dalyje pateikiame svarbiausius 2011 metų Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos prioritetus.

• Visas ataskaitos tekstas