2007 m. veiklos ataskaita (užsienio politika)
2007 m. veiklos ataskaita (užsienio politika)
XVII. UŽSIENIO POLITIKA
2007 metai svarbūs Lietuvos užsienio politikai. Galima pasidžiaugti svariais laimėjimais tiek regioniniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Didžiausias užsienio politikos laimėjimas – Lietuvos įsiliejimas į Šengeno erdvę. Dėl sėkmingos valstybės institucijų veiklos ES institucijose ir tinkamo vidaus darbų koordinavimo mūsų šalies piliečiams atsivėrė Europos valstybių sienos, o Lietuva žengė dar vieną visavertės integracijos į Europą žingsnį.
Lietuva toliau stiprino savo pozicijas ES, formuodama sau palankią organizacijos darbotvarkę ir gindama nacionalinius interesus. Bendromis su strategine partnere Lenkija pastangomis radosi ES politikos Rusijai peržiūra. Neliko nepastebėtas sėkmingas Respublikos Prezidento tarpininkavimas nesutariančioms šalims birželio mėnesio Europos viršūnių taryboje, padėjęs pasiekti visas derybų šalis tenkinantį sprendimą dėl ES reformų sutarties.
Ne mažiau svarbus pritarimas Lietuvos pasiūlymui surengti Europos masto diskusijas apie vienodą nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų vertinimą ir jo įtraukimas į pamatinį ES sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos. Totalitarinių nusikaltimų vienodas vertinimas ir viešas pasmerkimas galėtų atsispindėti ES teisėje ir valstybių narių švietimo sistemose.
Pavyko pasiekti, kad ES valstybių narių energetinio solidarumo ir energetikos tinklų sujungimo būtinumo klausimas būtų įtrauktas į ES reformų sutartį. Baltijos „energetinė sala“ tapo nuolatiniu ES energetinės darbotvarkės klausimu, o Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas paskelbtas vienu iš keturių prioritetinių ES energetikos infrastruktūros projektų.
Lietuvos diplomatija aktyviai prisidėjo prie NATO partnerystės su Pietų Kaukazo valstybėms stiprinimo, padėjo organizacijai įsteigti informacijos centrą Gruzijoje. Diplomatinė atstovybė Baltarusijoje atliko NATO kontaktinės ambasados funkcijas.
Dar viena diplomatijos sėkmė – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Ministrų Tarybos priimtas sprendimas dėl Lietuvos pirmininkavimo šiai regioninei saugumo organizacijai 2011 metais. Teigiamas Ministrų Tarybos sprendimas – kelerių intensyvių diplomatų darbo metų rezultatas. Lietuva – pirmoji Baltijos valstybė, pirmininkausianti regioninei 56 valstybes jungiančiai organizacijai.
Lietuva 2007 metais plėtė veiklą daugiašalėse institucijose. Baigta pirmininkauti trečiajam pagal svarbą Jungtinių Tautų organui – Jungtinių Tautų Ekonominei ir socialinei tarybai (ECOSOC). Sėkmingą Lietuvos veiklą pripažino Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, teigiamai įvertinęs pirmininkavimo rezultatus: surengtą ECOSOC susitikimą su pasaulio finansinėmis institucijomis, pirmą kartą organizuotą vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūrą, Vystomojo bendradarbiavimo forumo inauguraciją ir klimato kaitos įtraukimą į komiteto darbotvarkę. Sėkmingas pirmininkavimas tokio lygio tarybai sustiprino Lietuvos tarptautinį autoritetą.
Sėkmingai atlikus lobistinį parengiamąjį darbą, į vieną iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimą prižiūrinčių komitetų pirmą kartą išrinktas Lietuvos atstovas. Tai tarptautinis Lietuvos ir jos eksperto kvalifikacijos pripažinimas.
Lietuvos rezultatyvią veiklą daugiašalėse institucijose patvirtina šalies išrinkimas į dvi ECOSOC funkcines komisijas: Statistikos komisiją ir Narkotikų komisiją, taip pat į UNESCO Vykdomosios tarybos vicepirmininko postą ir keturis UNESCO komitetus.
Tarptautinės atominės energetikos agentūros Generalinėje konferencijoje Lietuva dvejų metų kadencijai išrinkta Valdytojų tarybos nare. Būdama jos narė, Lietuva spręs ir jai aktualias regioninio bendradarbiavimo plėtojant branduolinę energetiką, ir su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusias aplinkosaugos problemas.
Lietuva aktyviai prisidėjo prie valstybių stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją procesų ir nuosekliai rėmė Lietuvos interesus atitinkančią Ukrainos narystę šioje organizacijoje. Derantis dėl ES eksportuotojų patekimo į trečiųjų valstybių rinkas, Lietuva pabrėžė prekybos barjerų šalinimo būtinybę tose valstybėse, kurios svarbios Lietuvos eksportuotojams. Aktyvus dialogas vyko su asocijuotomis verslo struktūromis – jos supažindintos su preferencinių taisyklių reforma ir jos pasekmėmis.
Lietuva toliau įgyvendino energetikos projektus – elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos, Baltijos ir Europos elektros sistemų sinchronizacijos, Vidurio ir Rytų Europos bei Vidurinės Azijos valstybių „energetikų klubo“ kūrimo ir plėtros. Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija sprendė problemas, susijusias su naujos bendros atominės elektrinės statybos planais. Pasiekti pamatiniai politiniai susitarimai dėl keturšalio projekto įgyvendinimo.
Svarbus tarptautinis įvykis – 2007 metų Vilniaus energetikos saugumo konferencija, kurioje dalyvavo šešių valstybių vadovai ir vienas vyriausybės vadovas, vienas Europos komisaras ir keturiolika ministrų. Tai buvo didžiausias tarptautinis metų renginys Lietuvoje, susilaukęs nemenko Europos ir pasaulio politikų, ekspertų ir žiniasklaidos dėmesio. Susitarta su euroatlantiniais partneriais, kad tokios aukšto lygio konferencijos strateginiais energetikos klausimais būtų rengiamos reguliariai.
2007 metais įvyko realus postūmis įgyvendinant transporto infrastruktūros projektus: pradėti projekto „Rail Baltica“ projektavimo darbai ir atlikta „East–West Transport Corridor“ projekto galimybių studija.
Įvyko esminių vystomojo bendradarbiavimo pokyčių. Iš valstybės paramos gavėjos tapusi valstybe donore, Lietuva vykdė aktyvią vystomojo bendradarbiavimo politiką Afganistane ir Rytų Europos valstybėse. Vystomojo bendradarbiavimo ištekliai svariai prisidėjo prie Afganistano Goro provincijos atkūrimo, karinę Lietuvos misiją papildžius civiliniais projektais. Vystomojo bendradarbiavimo veikla Rytų Europos valstybėse padėjo siekti strateginio Lietuvos užsienio politikos tikslo – stabilumo plėtros į Rytus ir paramos demokratinėms reformoms. Racionaliai panaudoti finansiniai ir žmoniškieji ištekliai padėjo sukurti veiksmingesnę Europos kaimynystės politiką Rytų kaimynėms, o Lietuvos Rytų politika ES pripažinta aktyvia ir veiksminga.
Lietuvos padarytą pažangą siekiant bevizio režimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis palankiai įvertino jos pareigūnai, pažymėję, kad Lietuva beveik įgyvendino kelio gairių planą ir sėkmingai vykdė saugumo reikalavimus. Vizų prašymų atmetimo procentas labai sumažėjo.
2007 metais įgyvendinti kultūros ir viešosios diplomatijos projektai Lietuvai pristatyti, kaip antai: Lietuvos dienos Airijoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, paveikslų ir nuotraukų parodos Lietuvoje ir užsienio valstybėse, knygų apie Lietuvos istoriją, diplomatiją pristatymai, susitikimai su Lietuvos menininkais, muzikos ir poezijos vakarai, vaizdo projektai apie Lietuvos miestus, kultūrą, lietuvių gyvenimo tradicijas.
Bendromis Lietuvos diplomatinės tarnybos ir lietuvių bendruomenių užsienyje pastangomis suaktyvėjo tarpusavio bendradarbiavimas, kartu ieškota naujų būdų, kaip stiprinti lietuvybę. Daugiausia dėmesio skirta užsienyje gyvenančių lietuvių tautinio tapatumo išsaugojimui, jų ryšių su Tėvyne stiprinimui, geriausių išeivijos praeities tradicijų tęstinumui ir pritaikymui šiandienos poreikiams. Remtas savaitgalio lituanistinių mokyklų steigimas, skatinta lituanistikos ir baltistikos centrų, Lietuvos bičiulių draugijų ir susivienijimų veikla.
2007 metais įsteigtos naujos diplomatinės atstovybės Azerbaidžane, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Armėnijoje ir Bulgarijoje.
Visi paminėti užsienio politikos laimėjimai sustiprino Lietuvos tarptautines pozicijas. Simbolinis šio fakto įrodymas – Respublikos Prezidento V. Adamkaus paskelbimas Europos metų žmogumi.
Artimiausio laikotarpio prioritetai
- Gerinti viešųjų paslaugų ir konsulinio aptarnavimo kokybę.
Bendradarbiaujant su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis, bus siekiama supaprastinti biurokratines procedūras, su kuriomis susiduria užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Pagal galimybes (teisines ir technines) bus teikiama daugiau elektroninių paslaugų.
- Stiprinti viešąją diplomatiją.
2008-ieji – pasirengimo artėjančioms svarbioms istorijos datoms ir kultūros renginiams – Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio, Vilnius – Europos kultūros sostinė – metai. Bendradarbiaujant su atsakingomis Lietuvos institucijomis, bus siekiama į pasirengimo darbus įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius ir šitaip pasinaudoti išeivijos parama ir patirtimi, kaip tinkamai pristatyti Lietuvą užsienyje.
- Lietuvos praeitis bus pristatoma Europos valstybėse.
Užsienio valstybių gyventojai bus supažindinti su Lietuvoje vykdytais stalinistiniais nusikaltimais ir taip svariai prisidėta prie diskusijų ES apie totalitarinių nusikaltimų suvienodinimą ir viešą pasmerkimą.
Bus įgyvendinamos iniciatyvos, skirtos Lietuvos kultūros paveldui užsienyje suregistruoti ir įamžinti. Lietuvos kultūros paveldo atgaivinimo projektai ir paveldo puoselėjimas, aktyvūs kultūros mainai padės geriau suvokti istorinį Lietuvos ir regiono tapatumą.
- Įgyvendinti Rytų kaimynystės politikos prioritetus.
Lietuvos tarptautinis statusas ir geopolitinė padėtis sudaro sąlygas skleisti demokratines vertybes į Rytus, skatinti kaimyninių valstybių pažangą ir atvirumą Europai. Bus siekiama veiksmingai įgyvendinti Rytų kaimynystės politiką – kurti „Europą Rytuose“, išlaikyti abipuse pagarba, geros kaimynystės ir praktinio bendradarbiavimo nauda grindžiamus santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
Bus siekiama, kad ES ir NATO atvirų durų politika būtų ne tik išlaikyta, bet ir patvirtinta konkrečiais sprendimais dėl Gruzijos, Ukrainos ir kitų pasirengusių valstybių. Bus toliau remiama reformų ir demokratijos sklaida Ukrainoje, Baltarusijoje, Pietų Kaukazo valstybėse, padedama spręsti „įšaldytus konfliktus“ posovietinėje erdvėje.
- Įgyvendinti užsienio politikos ekonominio saugumo didinimo prioritetus.
Diplomatinėmis priemonėmis bus siekiama bendros ES išorinės energetikos politikos įtvirtinimo ir Vilniaus energetinio saugumo forumo tęstinumo kitose valstybėse. Bus keliamos šalies energetinio saugumo problemos, kurios taps ypač aktualios 2009 metais, ieškoma energijos tiekimo alternatyvų, skatinama investuoti į naujus generavimo pajėgumus.
Diplomatinėmis priemonėmis bus remiamas Lietuvos–Lenkijos ir Lietuvos–Švedijos elektros tiltų projektų įgyvendinimas ir Lietuvos prisijungimas prie Elektros energijos tiekimo sistemos koordinavimo sąjungos. Bus siekiama, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemų sujungimo projektui būtų suteiktas europinės reikšmės projekto statusas, atnaujintas tiekimas naftotiekiu, užtikrintas spartesnis „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektų įgyvendinimas.
ES biudžeto peržiūros metu bus siekiama geresnio Europos energetikos politikos finansavimo ir didesnės paramos energetinio saugumo požiūriu svarbiems, tačiau verslo požiūriu mažiau patraukliems projektams.
Bus siekiama sukurti veiksmingą bendro ekonominio atstovavimo Lietuvai institutą.
- Įsitvirtinti tarptautinėse organizacijose.
Tarptautinių organizacijų veikloje Lietuva dalyvaus kaip aktyvi, matoma ir atsakinga valstybė, gebanti daryti įtaką organizacijų darbotvarkės formavimui. Bus siekiama įgyvendinti strateginius Lietuvos užsienio politikos tikslus. Tam reikia darnaus Lietuvos valstybės institucijų darbo rengiant ir ginant šalies pozicijas įvairiais klausimais.
Bus siekiama deramai pasirengti pirmininkauti Baltijos jūros valstybių tarybai 2009 metais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais ir ES 2013 metais.
- Plėtoti santykius su Lenkija ir Latvija.
Su Lenkija ir Latvija bus plėtojamos strateginės partnerystės. Tai užtikrins veiksmingesnį nacionalinių interesų gynimą dvišaliu, regiono ir ES lygiu.
- Stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą.
Sėkmingas vystomojo bendradarbiavimo projektų Afganistane įgyvendinimas prisidės prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą, o projektų Rytų Europos valstybėse – padės siekti strateginio Lietuvos užsienio politikos tikslo – stabilumo plėtros ir paramos demokratinėms reformoms.
Socialiniai tinklai
