Naujienos

Žurnalo „Veidas“ lapkričio 7 d. numeryje paskelbtame žurnalisto Audriaus Bačiulio rašinyje apie Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams kaip verslo šaltinį pateikiama netiksli informacija ir susiaurintas supratimas, kad viza tėra biurokratinis trukdis kelionėms, jų išdavimas – tai, pirmiausia, gera galimybė uždirbti.

Kaip ir Rusijos turistų srautai, kasmet auga vizų, išduodamų Rusijos Federacijos piliečiams, skaičius: per 2009 metus išduota 111,1 tūkst. vizų; per 2010 m. – 130,6 tūkst., per 2011 metų 9 mėnesius – 108,6 tūkst. t.y. 15 % daugiau, negu per atitinkamą 2010 metų laikotarpį. Esant tokiems tūkstantiniams vizų srautams, natūralu, kad atsiranda vienas kitas nepatenkintas asmuo, tarp kurių yra didelė dalis tokių, kurie prašymą išduoti vizą nagrinėjančiam konsului negalėjo įtikinamai pagrįsti kelionės tikslų arba pateikti tvarkingų dokumentų. Gaila, kad straipsnis parašytas remiantis tik selektyviai parinktais neigiamais ir vienpusiais tokių asmenų atsiliepimais.

Surenkamo konsulinio mokesčio už vizas suma taip pat didėja: per 2010 metų 9 mėnesius Lietuvos konsulinės įstaigos Rusijoje surinko 10,3 mln. litų, per atitinkamą 2011 metų laikotarpį - 11,2 mln. litų. Šie skaičiai gerokai skiriasi nuo žurnale minimų 350 tūkst. eurų. Beje, visos Lietuvos konsulinės įstaigos 2010 metais už Šengeno vizų išdavimą surinko 35,1 mln. litų konsulinio mokesčio.    

Be to, Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Supaprastinto tranzito schemą, pagal kurią Rusijos Federacijos piliečiams, keliaujantiems iš Kaliningrado srities į kitą Rusijos dalį ir atgal tranzitu per Lietuvos teritoriją, išduodamos ne vizos, bet supaprastinto tranzito dokumentai. Minėtos schemos įgyvendinimui 2007–2013 metų laikotarpiui Europos Sąjunga skyrė Lietuvai 372,9 mln. litų.     

Lietuvos Respublikos atstovybės ir konsulinės įstaigos, išduodamos Šengeno vizas, vadovaujasi Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos ir Europos Sąjungos susitarimais su trečiosiomis šalimis, kurie reglamentuoja tokių vizų išdavimą. Rusijos piliečiams, besikreipiantiems dėl Šengeno vizos vykimui į Lietuvą, yra taikomi visi įmanomi palengvinimai, numatyti Bendrijos vizų kodekse bei Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarime dėl supaprastinto vizų išdavimo. Vienas iš jų - nereikalaujama pateikti kelionės tikslą, sąlygas, išvykimo garantijas patvirtinančių dokumentų, užtenka tik įrodyti, jog vizos prašytojas turi pakankamai lėšų kelionei. Lietuvos konsulinės įstaigos Maskvoje ir Sankt Peterburge visus besikreipiančius dėl Šengeno vizų išdavimo priima tą pačią dieną, vizos išduodamos per maksimaliai įmanomą trumpiausią laiką.

Siekdamos užtikrinti suderintos bendros vizų politikos taikymą, kartu atsižvelgiant į konkrečios šalies specifiką, Šengeno valstybės narės šioje srityje bendradarbiauja vietos lygiu. Tokio bendradarbiavimo principai, tikslai ir organizavimas reglamentuotas Vizų kodekse. Vienas iš svarbesnių bendradarbiavimo tikslų – patvirtinamųjų dokumentų, kurių reikalaujama iš prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens, sąrašo suderinimas. Šiuo metu Šengeno valstybių narių konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje derina tokį dokumentų sąrašą. Jis sustiprins bendros politikos išduodant Šengeno vizas laikymąsi, kad būtų išvengta prekybos vizomis.