Naujienos

Su Užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku kalbamės apie neseniai pasibaigusį Europos-Azijos (ASEM) transporto ministrų susitikimą Vilniuje ir pastaruoju metu itin dažnus susitikimus su Rusijos aukščiausiais pareigūnais. Kaip vertinate Užsienio reikalų ministerijos pasiruošimą ASEM renginiui? Kokių susitarimų ir rezultatų buvo pasiekta?

Pirmasis Europos-Azijos transporto ministrų susitikimas buvo didelis iššūkis ne tik Užsienio reikalų ministerijai, bet ir kitoms šalies institucijoms, visų pirma Susisiekimo ministerijai, kuriai ir priklausė iniciatyva surengti šį renginį. Rengiant šį projektą, buvo dirbama dvejus metus – diplomatinė tarnyba aktyviais veiksmais užsienio valstybėse, Europos Komisijoje siekė sukurti tinkamą informacinę erdvę šiam renginiui ir užtikrinti Azijos ir Europos valstybių aukštą atstovavimo lygį konferencijoje. Taip pat buvo vedamos intensyvios konsultacijos su partnerėmis dėl transporto temos įtraukimo į ASEM dialogą bei teisės būtent Vilniuje surengti ASEM ministrų susitikimą.

Šiandien galime drąsiai teigti, kad ASEM ministrų susitikimas sulaukė didelio dėmesio: dalyvavo 35 valstybių delegacijos, 16 valstybių atstovavo transporto ministrai. ASEM transporto ministrų susitikime dalyvavo Europos Komisijos transporto komisaras Antonio Tajani, Tarptautinio transporto forumo (ITF) generalinis sekretorius Jack Short, Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Europai (UNECE), Pasaulio banko, kitų tarptautinių organizacijų vadovai.

Greta ministrų susitikimo buvo surengta ir keletas kitų renginių. Vienas iš jų – Transporto plėtros forumas, orientuotas į Europos-Azijos verslo bendruomenę. Jame dalyvavo daugiau kaip 250 Azijos ir Europos verslo kompanijų atstovų. Verslininkai aptarė transporto jungčių, logistikos, darnios transporto plėtros problemas, įvardijo Europos ir Azijos transporto ir logistikos iššūkius, svarstė, kaip gerinti verslo konkurencingumą, kaip prisidėti prie ekonomikos gaivinimo. Forume dalyvavo ir NVS valstybių atstovai. Tai buvo pragmatiškas žingsnis ir signalas ASEM organizacijai, kad norint nuveikti realius darbus, kai kuriuose sektoriuose reikia dirbti ne tik su ASEM valstybėmis.

Įvyko daug dvišalių susitikimų. Lietuvos ir Singapūro transporto ministrai pasirašė tarptautinę oro susisiekimo sutartį, taip pat pasirašyta trišalė Baltarusijos, Kinijos ir Lietuvos deklaracija dėl bendradarbiavimo plėtojant Rytų–Vakarų transporto koridorių. Planuojama, kad ateityje prie šios iniciatyvos prisijungs Rusija, Kazachstanas ir kitos suinteresuotos šalys.

Šalia ASEM ministrų susitikimo įvyko ir „Rail Baltica“ valstybių transporto ministrų susitikimas, pasirašyta bendra deklaracija, kurioje ministrai konstatuoja šio projekto reikšmę regionui ir pasisako už jo įtraukimą į atnaujinamą ES prioritetinių transporto projektų TEN–T sąrašą.

Minėtuose renginiuose buvo sudaryta galimybė pristatyti Lietuvos transporto sektorių. Lietuvos verslo atstovai turėjo puikią galimybę užmegzti verslo kontaktų, ypač uosto, geležinkelių, logistikos bendrovės. Lietuvos transporto politika, jos sektoriaus branda ir galimybės tapo geriau žinomos pasaulio transporto didiesiems žaidėjams.

Šiandien, gaudami atsiliepimus iš tarptautinės transporto bendruomenės, darome išvadą, kad Lietuvos pastangos sukviesti dviejų kontinentų transporto ministrus ir verslo įmonių lyderius yra labai teigiamai įvertintos. Galime drąsiai teigti, kad jos pasiteisino.

Ministrų susitikime nedalyvavo Rusijos atstovai. Ar Rusijos Transporto ministras atsisakė jame dalyvauti? Kokių pasekmių tai gali turėti šalių santykiams?

Rusija yra labai svarbi Europos ir Azijos partnerė ne tik transporto, bet ir energetikos, prekybos ir kitose ekonominių mainų srityse. Tą patvirtina ir ES iniciatyvos, skirtos sąveikai su šia šalimi gerinti.

Tačiau šiandien Rusija dar nėra ASEM dialogo narė, o oficialiuose transporto ministrų susitikimuose dalyvauja tik ASEM valstybės narės, jokių išimčių nedaroma. Tokia yra šio formalaus ES ir Azijos dialogo principinė nuostata. Šiuo metu kaip tik sprendžiamas Rusijos narystės šiame forume klausimas. ES ir Azijos šalys narės ieško geriausio ir greičiausio klausimo sprendimo būdo. Tikimės, kad kitais metais Rusija jau bus ASEM narė.

Šių metų gegužę Vietnamo sostinėje Hanojuje vykusiame ASEM užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuva nedviprasmiškai pasisakė už ASEM formato plėtrą. Mes manome, kad svarbių trečiųjų valstybių įsijungimas į organizaciją ją tik praturtins.

Kaip turėtų būti plėtojami abiejų šalių santykiai, atsižvelgiant į pastaruosius nepalankius bendradarbiavimui įvykius, Lietuvos vežėjų problemas?

Lietuva, būdama visateise ES, Pasaulio prekybos organizacijos nare, plėtodama tarpusavio prekių ir paslaugų mainus, vadovaujasi sąžiningos konkurencijos ir nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principais. Esu tikras, kad ir mūsų partneriai laikosi identiškos pozicijos. Grįžtant į šių metų rugpjūčio mėnesio įvykius, norėčiau pabrėžti „išmoktų pamokų“ svarbą abiem šalims, jų atitinkamoms institucijoms, nes labiausiai šioje situacijoje nukentėjo šalių verslo bendruomenės ir galutiniai vartotojai.

Lietuvos institucijos, taip pat ir diplomatinė tarnyba visapusiškai skatina ir plėtoja konstruktyvius ir dalykiškus, tarpusavio pagarba grįstus santykius su Rusija ir gina šalies verslo bendruomenės teisėtus interesus.

Galbūt paradoksalu, bet būtent pastarieji įvykiai paskatino aktyvesnę dviejų šalių muitinių tarpusavio sąveiką. Tai atspindi spalio mėnesį vykęs Rusijos federalinės muitinės tarnybos vadovo pavaduotojo vizitas Lietuvoje. Matome, kad esant tiesioginiam ir glaudžiam Lietuvos ir Rusijos atsakingų institucijų bendradarbiavimui ir vykstant dialogui, probleminiai klausimai yra sprendžiami gana greitai ir efektyviai.

Kokių susitarimų pavyko pasiekti Rusijos Transporto ministro Igorio Levitino vizito į Lietuvą metu? Apie ką buvo kalbėta ir kaip vertinate susitarimų naudą?

Pastaruoju metu nusistovėjo gera dalykiškų santykių su Rusija atmosfera. Tai galima pagrįsti ir dviem Tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos komisijos, Rusijos pusės pirmininko ir šios šalies Transporto ministro I. Levitino vizitais į Lietuvą šiemet. Padažnėję susitikimai rodo išaugusį abipusį interesą ir konstruktyvaus dialogo būtinybę dvišaliais klausimais transporto, prekybinio-ekonominio ar energetinio bendradarbiavimo srityse. Taip pat noriu pažymėti, kad abi šalis jungia glaudūs bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo srityse saitai. Spalio 8–9 d. vykusio komisijos posėdžio metu kaip tik ir buvo apsvarstyti šie aktualūs dvišalių santykių klausimai.

Malonu pažymėti, kad Tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos komisijos posėdžio metu abi šalys atliko svarų darbą, tobulindamos dvišalio bendradarbiavimo teisinę bazę ir rengdamos dvišalio bendradarbiavimo sutarčių projektus. Spalio 8 d. pasirašytas Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo, kovojant su Baltijos jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.

Praėjusią savaitę viešėjote Maskvoje. Koks buvo šios kelionės tikslas, kokie susitikimai įvyko ir susitarimai buvo pasiekti?

Vizito Maskvoje metu susitikau su Rusijos Užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu bei Transporto ministru I. Levitinu, Kaliningrado srities gubernatoriumi Georgijumi Bosu. Susitikimų metu aptarėme dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo klausimus.

Kartu su S. Lavrovu pažymėjome, kad reikia plėtoti dalykiškus ir konstruktyvius dvišalius santykius ir kurti naują palankesnę politinę tarpusavio atmosferą. Akcentavau, kad svarbiausia Lietuvai ir Rusijai yra kartu siekti konkrečių rezultatų, kurių naudą pajustų abiejų šalių piliečiai. Tokių abiem pusėms naudingų rezultatų galėtų suteikti nekliudoma prekyba, prekių transportavimo srauto plėtojimas, prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo skatinimas, palengvintas vizų režimas, turizmo plėtra, įskaitant laivybą Kuršių mariomis, ir kiti klausimai.

Sutarėme spartinti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo sutarčių dėl pasienio judėjimo, kapų priežiūros, metrologijos, standartizacijos ir atitikties įvertinimo rengimą ir pasirašymą.

Vizito Maskvoje metu taip pat dalyvavau Lietuvos ir Rusijos labdaros fondų bendrai organizuotame koncerte „Vilnius–Maskva“, kurio metu surinktos lėšos skirtos Lietuvos ir Rusijos vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

Kokios temos buvo svarstomos? Ar aptarti prekybos ir transporto klausimai?

Dvišalių politinių santykių darbotvarkę daugiausia užpildo prekybinių-ekonominių santykių klausimai ir jų raida. Šių klausimų sprendimas turi tiesioginę įtaką tarpusavio pasitikėjimui didinti ir dialogui tęsti. Konkretūs bendri dvišaliai verslo projektai geriausiai atspindi kaimyninių valstybių tarpusavio ryšių dinamiką. Pabrėžtina, kad abi šalys bendradarbiavimui transporto srityje teikia itin didelį dėmesį.

Mano kolega Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Maskvoje susitiko su Rusijos Transporto ministru I. Levitinu, Rusijos geležinkelių vadovu Vladimiru Jakuninu ir aptarė glaudesnio Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo transporto srityje klausimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra sprendžiamas ne tik krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą ar į Kaliningrado sritį geležinkeliu ir kitu sausumos transportu klausimas, bet taip pat tariamasi dėl bendrų projektų aviacijos ir Azijos krovinių gabenimo per Rusiją ir Klaipėdos uostą srityse.

Kaip Užsienio reikalų ministras, esu itin suinteresuotas, kad abiejų šalių institucijos tiesiogiai kontaktuotų, tartųsi. Visuomet tai remsiu.

Ar toks vizitas gali būti traktuojamas kaip Lietuvos pusės atsiprašymas dėl ASEM renginio?

Vizitas į Maskvą visiškai nesusijęs su ASEM. Kaip jau buvau minėjęs, pagrindinis vizito tikslas buvo susitikimas su Rusijos Užsienio reikalų ministru S. Lavrovu ir dalyvavimas Lietuvos ir Rusijos bendrai organizuotame labdaros koncerte „Vilnius–Maskva“.

Kai tik bus išspręstas Rusijos narystės ASEM klausimas, manau, Rusijos Transporto ministras būtinai dalyvaus tokiuose susitikimuose.

Karina Vilkauskaitė