Naujienos

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jos ekonominių, politinių ir kultūrinių santykių raida su Europos šalimis įgauna naują kokybę. Lietuva siekia tapti ne tik Baltijos regiono lydere, bet ir aktyviai plėsti įvairiapusius dvišalius santykius su visomis ES narėmis. Prancūzija – ne išimtis. Kalbiname Lietuvos Respublikos ambasadorių Prancūzijoje Giedrių Čekuolį.

– Gerbiamas ambasadoriau, papasakokite apie Lietuvos ir Prancūzijos politinius bei ekonominius santykius. Kokie įvykiai lemia jų raidą?

– 1991 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvai ir Prancūzijai atkūrus diplomatinius santykius, tarp valstybių atsinaujino politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, kurie tarpukariu (1919–1939 m.) buvo pakankamai intensyvūs, o sovietmečiu nugrimzdo į užmarštį. Kalbant apie dvišalius Lietuvos ir Prancūzijos santykius reikia pastebėti, kad Prancūzija niekada nepripažino Lietuvos sovietinės aneksijos 1940 metais. Ji buvo viena iš nedaugelio Vakarų Europos valstybių, negrąžinusių Lietuvos deponuoto aukso Prancūzijos banke Tarybų Sąjungai. 1932–1936 m. Lietuva deponavo Prancūzijos banke 22476,5 kg aukso – Prancūzija pripažino Lietuvą de jure 1920 m. gegužės 20 d.

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios Prancūzija aktyviai prisidėjo prie Lietuvos reintegravimosi į Europos šalių demokratinę šeimą, teikdama politinę ir praktinę pagalbą mūsų valstybei stojant į Europos Sąjungą, NATO ir kitas svarbias tarptautines organizacijas. 1994 m. birželio 16 d. tarp valstybių įsigaliojo Santarvės, draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Be to, mūsų šalys pasirašė nemažai susitarimų, reglamentuojančių valstybių santykius dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, techninės ir finansinės pagalbos, vertybinių popierių biržos įsteigimo, krovinių tarptautinio vežiojimo, pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, nelegaliai esančių asmenų grąžinimo, vizų režimo panaikinimo, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės pastato Paryžiuje statuso. Aktyvius dvišalius santykius tarp valstybių iliustruoja įvykę keturi oficialūs Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus vizitai Prancūzijoje (1999, 2001, 2002, 2005 m.).

Paskutinis vizitas buvo itin svarbus dvišalių Lietuvos ir Prancūzijos santykių plėtrai. Prezidentai sutarė palaikyti nuolatinį asmeninį ryšį koordinuojant svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, pasisakė už Europos visuomenės įtraukimą į diskusiją dėl Europos Sąjungos ateities. Dvišalių santykių kontekste buvo konstatuota gera tarpvalstybinių  ryšių būklė.

2001 m. su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Prancūzijos prezidentas J.Chiracas.

Šiuo metu Prancūzijoje yra penki LR garbės konsulai, kurie reziduoja Rhone-Alpes,  Haute Normandie ir Basse Normandie, Champagne Ardennes bei Provence, Aquitaine regionuose. Jie gina Lietuvos piliečių teises, skatina Lietuvos ir Prancūzijos ekonominių bei kultūrinių ryšių plėtrą. 

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pokario lietuvių išeivija, gerai išmanydama prancūziškąjį mentalitetą ir mokėdama kalbą, taip pat prisidėjo prie dvišalių komercinių ryšių plėtojimo. Ekonominį bendradarbiavimą tarp valstybių stiprino ir Prancūzijos vyriausybė Lietuvos valstybės tarnautojams, mokslininkams, verslininkams finansuodama mokymus bei stažuotes geriausiose Prancūzijos mokymo įstaigose (Nacionalinėje administravimo mokykloje („l‘ENA“), Sorbonos universitete, kitose aukštojo mokslo įstaigose). Liono universitete keletą metų veikė 6 mėn. trukmės studijos lietuvių smulkių ir vidutinių įmonių steigėjams ir vadovams, finansuojamos pagal TEMPUS programą. Didelį vaidmenį plėtojant ekonominius ryšius tarp abiejų šalių  atliko aukštų valstybės pareigūnų vadovaujamų delegacijų, į kurių sudėtį įėjo Lietuvos verslininkai, vizitai.

– Investicijų klausimas Lietuvai yra labai aktualus. Kodėl Prancūzijos investuotojai neskuba investuoti Lietuvoje?

– Užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą šiuo metu yra vienas iš pagrindinių LR vyriausybės uždavinių. Norint išlaikyti dabartinio šalies BVP augimo, siekiančio 6 procentus, ilgalaikę ekonominę perspektyvą, būtina didinti tiesiogines investicijas į Lietuvos ekonomiką. Statistikos duomenimis, 2006 m. sausio 1 d. Prancūzijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 76,7 mln. eurų, t.y. 1,4% visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, kurios buvo apie 5,5 mlrd. eurų. Pagrindinių investuotojų sąraše Prancūzija užėmė 15 vietą, o  Prancūzijos investuotojų skaičius Lietuvoje buvo – 64. Tai nėra dideli skaičiai ekonomiškai išsivysčiusiai ES valstybei, turinčiai daugiau kaip 60 mln. gyventojų.

Didžiausias minusas pritraukiant investicijas į Lietuvą yra mūsų maža rinka. Prancūzai, kaip ir kitų šalių investuotojai, pirmiausia investuoja norėdami įsitvirtinti konkrečiame regione, o kuo regionas yra didesnis, tuo investicija greičiau atsiperka. Gal todėl Prancūzijos investicijos šiaurės rytų kryptimi dažnai baigiasi Lenkijoje. Lietuvai dar nepavyksta išnaudoti savo kaip tranzito valstybės galimybių, ką savo laiku sėkmingai padarė Belgija ir Olandija.

Užsienio investuotojams Lietuva gali būti patraukli tik kaip reeksporto šalis. Reikėtų sudaryti labai palankias sąlygas tiems investuotojams, kurie Lietuvoje gamintų prekes ir kurtų paslaugas, skirtas eksportui. Šiam tikslui galėtų būti panaudojami šiuo metu kuriami industriniai parkai, ES struktūrinių fondų lėšos, taip pat sudaromos lengvatos nuomojant pramoninės paskirties žemę.

Didžioji dalis Prancūzijos tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje koncentruojasi komunalinių paslaugų sektoriuje (65 proc. visų Prancūzijos TUI Lietuvoje). Tarp perspektyvių Prancūzijos investicijoms Lietuvoje sričių paminėtina apdirbamoji pramonė, automobilių dalių bei mechaninių įrengimų gamybos sektorius (čia galėtų investuoti tokios kompanijos kaip „Renault”, „Peugeot”, „Citroen” ir kt.), chemijos bei farmacijos pramonės.

Stiprinant ekonominius ryšius su Prancūziją, būtina atkreipti dėmesį į dvišalio bendradarbiavimo energetikos srityje perspektyvas. Energetikos kompanija EDF (Eléctricité de France) šiuo metu domisi galimybėmis investuoti į elektros gamybos sektorių Lietuvoje.  Kita Prancūzijos grupė – AREVA, turėdama didžiulę patirtį atominės energetikos srityje, yra viena iš potencialų Lietuvos partnerių statyti naująjį Ignalinos atominės elektrinės reaktorių.  

– Kokių Lietuvos pramonės šakų įmonės bando skverbtis į Prancūzijos rinką?

– Kalbant apie dvišalius prekybinius mainus, reikia pažymėti, jog dvišalės prekybos rodikliai nuolat gerėja. Vienas pagrindinių Lietuvos importo augimą lemiančių faktorių būtų sparčiai augančios ekonomikos poreikis investicinėms prekėms, todėl nenuostabu, jog Prancūzija vis daugiau eksportuoja į Lietuvą. Vis dėlto, kalbėdamas apie dvišalę prekybą, norėčiau pasidžiaugti, kad jau keletą metų iš eilės Lietuva turi teigiamą prekybos balansą su Prancūzija, o lietuviško eksporto į Prancūziją augimo tempai tikrai nuteikia optimistiškai.

Lietuvos  įmonės į Prancūzija daugiausia eksportuoja: mechaninius įrenginius, elektros prekes, mineralines medžiagas, chemijos pramonės produkciją, plastikus ir jų dirbinius, baldus bei tekstilės gaminius. Prancūzijos rinkoje stengiasi įsitvirtinti UAB „Baltijos baldų grupė”, AB „Sparta”, UAB „Arijus” ir kitos Lietuvos kompanijos.

Reikėtų paminėti, kad šiuo metu Prancūzijos rinkoje labai sėkmingai dirba koncernas „Achema”. Jau ne vienerius metus Rennes mieste veikia „Achemos” grupės prekybos atstovybė „Litfert s.a.r.l.”, kurios prekybos apimtys kas metai didėja. „Achema” – tai didžiausia Baltijos šalyse trąšų gamintoja, o Prancūzija yra pagrindinis prekybos partneris, nuperkantis 24 procentus visos pagaminamos produkcijos. Kitos didelės Lietuvos įmonės taip pat galėtų steigti savo filialus Prancūzijoje. Pradžioje tai būtų produkto pristatymo rinkoje strategija, tačiau ateityje ši investicija turėtų perspektyvas, nes prancūzų rinka didelė.

Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimas, kad ir kokias aukštumas jis pasiektų, nėra baigtinis procesas, todėl būtinos tolesnės aktyvios valstybių pastangos, dialogas, veiksmai siekiant bendrų tikslų: kurti vieningą ir laisvą Europą, užtikrinti saugumą bei stabilumą pasaulyje ir regione, plėtoti gerus santykius su kaimyninėmis ir trečiosiomis valstybėmis, plėtoti ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

– Lietuviai gana gerai žino Prancūziją, jos kultūrą ir istoriją. Dauguma su ja susipažįsta jau vaikystėje skaitydami knygas apie tris muškietininkus ar žiūrėdami filmus, kuriuose vaidina pasaulinės ekrano žvaigždės. O prancūzai ar pakankamai gerai žino Lietuvą?

– Kalbant apie prancūzų požiūrį į lietuvius ir mūsų valstybę, reikia pripažinti, kad Prancūzijos gyventojai dar tik pradeda atrasti Baltijos valstybes, domėtis jų kultūra,  istorija, politika. Prancūzams ilgą laiką buvome egzotiškos, gerai nepažįstamos šalys.  Daugiausia susidomėjimo sulaukėme po 2004 m. prasidėjusios narystės ES, organizacijoje, kur Prancūzija vaidina ypač svarbų vaidmenį.

Be to, prancūzai, kaip ir kitos Europos tautos, labai domisi sportu, todėl gerai žino mūsų krepšininkų laimėjimus. Puiki Lietuvos reklama – Prancūzijos ir Lietuvos futbolo rinktinių susitikimai Vilniuje ir Paryžiuje. Pirmąsias Europos čempionato atrankos rungtynes, deja, lietuviai pralaimėjo 4:1.

Kultūrinėje plotmėje mes irgi žinomi – poeto, diplomato Oskaro Milašiaus eiles galima rasti kiekvienoje Prancūzijos poezijos antologijoje. Smagu pastebėti, kad turistų iš Prancūzijos skaičius Lietuvoje kiekvienais metasi ženkliai didėja. Kaip tik šiuo metu Prancūzijoje yra atidaromas Lietuvos turizmo centras, prisidėsiantis prie turistų srautų į Lietuvą didinimo.

(Vertimas)