Naujienos

Tūkstančiai žmonių šeštadienio vakarą stebėjo besikeičiantį sostinės veidą. Vilniuje viešintis CNN korespondentas Richardas Questas šį virsmą parodys 186 mln. pasaulio gyventojų.

„Labas, Vilniau! Labas, Lietuva!“ – šitaip šeštadienį su minia pasisveikino sostinėje viešintis CNN televizijos korespondentas ir šou vedėjas Richardas Questas. Eglės įžiebimą Vilniuje jis ketina pristatyti savo reportaže, kurį filmuodamas nori parodyti, kaip didžiausioms metų šventėms ruošiasi skirtingi pasaulio miestai. Vilniaus vardas bus minimas šalia tokių miestų kaip Niujorkas, Londonas, Honkongas, Stokholmas ir daugelis kitų.

R.Questas sutiko atsakyti į kelis „Vilniaus dienos“ klausimus.

– Aplankėte daugybę šalių ir jų sostinių. Dalyvavote įvairiuose šventiniuose festivaliuose. Ką savo reportaže galite papasakoti apie mūsų mažutį Vilnių?

– Mano tikslas – parodyti žmonėms, kaip Šv. Kalėdos švenčiamos skirtingose valstybėse. Įsivaizduokite, didelė dalis iš 186 mln. potencialių mano reportažo žiūrovų niekada gyvenime nėra matę sniego. Aš jiems parodysiu baltą šventę! Ir tai yra nuostabu lygiai taip pat, kaip jums pamatyti, kad Australijoje žmonės Kalėdas švenčia paplūdimyje. Ir viena, ir kita yra egzotika.

Tai jūs sakote „mūsų mažasis Vilnius, maža Lietuva“. Tačiau taip nėra. Lietuva – svarbi Europos dalis. Lygiai taip, kaip jūs kam nors pasakojate buvę Portugalijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, aš kam nors galiu pasigirti buvęs Lietuvoje ar Lenkijoje. 

– Per vienas Kalėdas pasaulis išgirdo apie cunamį Azijoje. O jūs rengiate reportažą apie šventinius festivalius...

– Kai kurie mano kolegos mano, kad tai, ką darau, yra dėmesio nevertas menkniekis. Juk vyksta karai, stichinės nelaimės, lėktuvų katastrofos, globalinis atšilimas. Žinoma, tai labai svarbios žinios. Tačiau ne mažiau įdomūs ir įspūdžiai iš festivalių. Koks gražus jūsų vaidinimas, kokie kostiumai, kokios nuotaikos, vaikų veidai! Dėl to irgi verta dirbti.

Vieni žmonės netiki Dievu, kiti – religija, tačiau visi tiki dovanomis. Kalėdos – tokia šventė, kai žmonės supanašėja, kai atranda laiko susimąstyti, pabūti kartu.

– Dėl to ir reikia miestams tokių masinių renginių kaip eglės įžiebimas?

– Būtent. Per šventes mes pagalvojame apie savo artimuosius, apie bendruomenę, apie labdarą. Festivalis – tai bendra šventė, ir kuo daugiau žmonių į jį susirinks, tuo smagiau. Svarbiausia būti kartu, susitelkti, išgyventi bendrą visuotinę laimę.

– Tačiau yra žmonių, kurie į renginį neateis, nes laiko tai kiču. Bus ir tokių, kurie atėję niurnės, kad šlapia, nesimato scena, prastas garsas.

– Net jei kyla nesklandumų, neužmirškime, kad daugybė žmonių stengėsi tam, kad jūs šypsotumėtės, kad atsipalaiduotumėte, kad džiaugtumėtės fejerverkais. Kita vertus, jei kam nors nepatinka – tegu ir neina. Svarbiausia – galimybė rinktis, nuspręsti pačiam. Pažiūrėkite, antai gatve eina dvi merginos su mėlynomis nykštuko kepuraitėmis ir raudonais šalikais! Argi negražu? Tai ir yra švenčių dvasia. Galbūt žmones, kurių nedomina eglės įžiebimas, šventine nuotaika užkrėstų toks, rodos, paprastas vaizdas?

– Ir vis dėlto atvažiavote keliomis savaitėmis per anksti. Ar girdėjote, kad Vilnius turi net 326 metrų Kalėdų simbolį – spindintį TV bokštą. Galbūt tai įspūdingiau atrodytų ir CNN žiūrovams?

– Žinote, nors keliauju tikrai labai daug ir galėčiau būti geriausių, didžiausių, gražiausių ir mieliausių dalykų ekspertas, su vertinimais būnu atsargus. Kur benuvykčiau, tik ir girdžiu: mano šalis šilčiausia, čiuožėjai greičiausi, alus skaniausias, o merginos dailiausios. Žiūrėk, prieis kitas žmogus ir sakys: palauk, tu dar nebuvai mano šalyje. Iš tikrųjų, ten viskas puikiausia. Nuostabu, kad žmonės taip myli ir vertina savo kraštą.

Jums to reikėtų pasimokyti, nes girdėjau kalbant, kad esate linkę save daugiau kritikuoti nei girti. Ir manęs neapgausite: lietuviai nesišypso ne dėl to, kad yra nelaimingi. Pas jus tiesiog šalta! 

Dovilė Jablonskaitė