Naujienos

Kai neseniai buvo minimos prezidento Valdo Adamkaus antrosios kadencijos trečiosios metinės, dauguma gyrė šalies vadovo užsienio politiką.Koks Užsienio reikalų ministerijos vaidmuo rengiant Lietuvos tarptautines iniciatyvas? Kokiems konkretiems užsienio politikos tikslams šiuo metu teikiama pirmenybė?Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.

* * *

- Lietuvos užsienio politika sulaukia kur kas mažiau kritikos nei vidaus politika. Gal visuomenei užsienio reikalai iš viso nelabai rūpi?

- Vidaus ir užsienio politika neatskiriama. Lietuvos užsienio politika visą laiką buvo nuosekli. Manau, valstybei išėjo į naudą ir tai, kad užsienio reikalų ministrai taip dažnai nesikeitė kaip vyriausybės.

Ši Vyriausybė – keturioliktoji per 17 nepriklausomybės metų. Bet aš – tik ketvirtasis užsienio reikalų ministras. Tai – geras skaičius. Ir diplomatijos tęstinumas išsaugotas, ir naujų vėjų įsileista.

- Bet eurokomisarė D.Grybauskaitė prieš kelis mėnesius paniekinamai pareiškė, kad Lietuva per daug dėmesio skiria draugystei su skurdžiais Rytų kaimynais ir nepakankamai rūpinamasi savo interesų gynimu ES sostinėse.

Ar pagrįsta ši kritika?

- Skatindami demokratijos plėtrą Rytų kryptimi, mes tarsi grąžiname skolą už paramą, kurios sulaukėme iš mūsų draugų Vakaruose. Kartu stipriname savo saugumą, nes saugūs galime jaustis tik gyvendami tarp demokratinių šalių. Be to, taip klojame pamatus glaudesniam ekonominiam bendradarbiavimui su kaimynais.

Kalbėdamas apie Lietuvos vaidmenį ES, pasinaudosiu sporto terminais. Lietuva tikrai nelemia vėjų krypčių ES politikos jūrose, bet, pasitelkdama tuos vėjus, mokosi sėkmingai buriuoti.

Tuo galėjome įsitikinti per neseniai Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą, kur prezidentas V.Adamkus suvaidino išskirtinį vaidmenį.

Tokių pavyzdžių – ne vienas. Lietuva daug prisidėjo taikiai sprendžiant krizę Ukrainos oranžinės revoliucijos dienomis ar skatinant demokratijos plėtrą Gruzijoje, Moldovoje.

- Per ES vadovų susitikimą Lietuvos prezidentas, atrodo, ne tik padėjo įveikti prieštaravimus tarp Lenkijos ir Vokietijos, bet ir dar labiau sutvirtino politinį bendradarbiavimą su Varšuva.

Gal Lenkija, pajutusi, kad dvynių Lecho ir Jaroslawo Kaczynskių politika sukėlė priešiškumą kitose ES sostinėse, dabar labiau suinteresuota ieškoti sąjungos su tokiomis nedidelėmis valstybėmis kaip Lietuva?

- Negalėčiau neigti šios prielaidos, juolab kad viršūnių susitikimas Briuselyje patvirtino mūsų ryšių svarbą. Prezidentas V.Adamkus buvo labai reikalingas tarpininkas siekiant visai ES naudingo kompromiso.

Svarbiausia, kad remiamės tvirtais pamatais. Po nepriklausomybės atkūrimo užsimezgusi Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė buvo didelis mūsų šalies politinis laimėjimas. Tai apsaugojo abi valstybes nuo strateginių klaidų.

Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė pastaruoju metu paskatino ir glaudesnį praktinį bendradarbiavimą.

Tam atėjo palankus laikas. Savaip pagelbėjo ir „Mažeikių naftos“ bendrovę ištikusios valdymo krizės.

Dabar Lietuva ir Lenkija kartu rūpinasi ne tik „Mažeikių naftos“ interesais, bet ir kuria naujos atominės elektrinės planus. Realiai pajudėjo energetinio tilto į Lenkiją projektas.

Kalbame ir apie dujų tiekimo tinklų sujungimą. Tai vienintelė reali mūsų šaliai alternatyvaus dujų tiekimo galimybė.

- Lietuva ir Lenkija siekia ir bendros ES energetinio saugumo politikos. Ar tai svarbiausias mūsų politikos tikslas ES?

- Lietuvos energetika beveik 100 proc. priklauso nuo Rusijos kuro tiekimo. Pavyko pasiekti, kad į ES dokumentus būtų įrašytas uždavinys likviduoti energetines salas Bendrijoje ir vykdyti vieningesnę energetinio saugumo politiką.

Bet tai – tik ilgo kelio pradžia. Neturime savęs užmigdyti manydami, kad jau pavyko daug nuveikti. Išjudinome patį ES energetinio saugumo politikos procesą, bet svarbiausia konkretūs rezultatai – reikia sukurti realią alternatyvą vieninteliam energetikos šaltinių tiekėjui.

- Neseniai Lietuvoje viešėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris gynė Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio projektą ir aiškino, kad tai ne Vokietijos ir Rusijos, o ES ir Rusijos sumanymas.

Ar yra prasmės vis dar priešintis šiam projektui?

- Iki šiol ES senbuvės nepakankamai suvokė bendros užsienio politikos svarbą. Todėl nelabai stebiuosi, kad buvo priimtas toks sprendimas dėl Šiaurės dujotiekio.

Šis projektas naudingas ES, nes jai leis gauti daugiau rusiškų dujų ekonomiškai naudingomis sąlygomis. Bet Lietuvai tai žada daugiau žalos nei naudos.

Pats savaime nė vienas ekonominis projektas nėra blogas, tik jis turi atitikti visų suinteresuotų šalių poreikius.

Rusija su ES bendrauja daugiausia dvišaliu pagrindu. Tai neatitinka nedidelių valstybių interesų. Lietuvai svarbu, kad kuo daugiau galios būtų perkelta į Briuselį, nes tuomet ir mes galime tarti savo žodį.

Šiek tiek jau pasiekėme ir šioje srityje. Kai nepavyko priimti Europos Sąjungos Konstitucijos, buvo sustabdyti bendros užsienio politikos kūrimo procesai. Bet dabar tai atgaivinama ES sutarties pavidalu.

- Maskvai atsisakius išduoti britų teisėsaugai Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu įtariamą Andrejų Lugovojų, įsiplieskė Didžiosios Britanijos ir Rusijos konfliktas. Kaip tai atsilieps Rusijos santykiams su ES?

- A.Litvinenkos nužudymas – išskirtinis atvejis Europos istorijoje. Ne karo metu panaudota radioaktyvioji medžiaga. Nukentėjo dešimtys ES piliečių, tarp jų – ir vienas lietuvis.

ES šalys siekia tai nuodugniai ištirti, kad būtų užkirstas kelias ateityje nekontroliuojamai naudoti radioaktyviąsias medžiagas. Tikiu, jog galima racionaliais argumentais Maskvai įrodyti, kad ji pati turi būti suinteresuota tokiu tyrimu.

- Rusija grasina ES, kad jei Lenkijoje ir Čekijoje bus dislokuota JAV priešraketinės gynybos sistema, Maskva įkurdins naujus raketinius dalinius europinėje šalies dalyje, įskaitant ir Kaliningrado sritį. Ar tai Lietuvos neskatina suabejoti JAV priešraketinio skydo idėja?

- Ši priešraketinės gynybos programa padidins visos ES saugumą. JAV planuojamas gynybos skydas aprėpia ir Baltijos šalių teritoriją.

Esu įsitikinęs, kad tai nepažeidžia Rusijos interesų. Maskva siūlė naudotis jos radiolokatoriumi Azerbaidžane, o tai rodo, kad ir pati Rusija susirūpinusi grėsmėmis, kurias kelia neprognozuojamos šalys.

Tik reikėtų priešraketinės gynybos sistemos Lenkijoje ir Čekijoje planus suderinti su NATO gynybiniais projektais.

- Ar Užsienio reikalų ministerijai pavyko sužinoti ką nors nauja apie Rusijos Kaliningrado srityje dingusį lietuvių verslininką Stanislovą Jucių?

- Nepavyko sužinoti nei kur S.Jucius, nei ką reiškia paslaptingi Kaliningrado srities gubernatoriaus Georgijaus Booso žodžiai apie tai, kad lietuviui niekas negresia.

Norėtume, kad S.Juciaus dingimo bylą tiriantys Rusijos teisėsaugininkai glaudžiau bendradarbiautų su Lietuva. Mes nepaliaujame uždavinėti klausimų Rusijai, bet kol kas nesulaukiame atsakymo.

- Dabar atsigręžkime į kitą sunkiai prognozuojamą kaimynę – Baltarusiją. Jūs nebuvote patenkintas premjero Gedimino Kirkilo užuominomis, kad Lietuva galėtų pasiūlyti Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai taikaus pasitraukimo kelią. Gal patarėte premjerui atsargiau kalbėti ir neerzinti Baltarusijos diktatoriaus?

- Kur čia man patarinėti tokiam patyrusiam politikos vilkui kaip premjeras G.Kirkilas! Jis pats puikiai supranta savo žodžių reikšmę.

Tiesa, galbūt tąkart premjeras nelabai tiksliai suformulavo savo mintį.

Natūralu, kad analizuojame politinę padėtį kaimyninėse šalyse – ypač Baltarusijoje, su kuria Lietuvą jungia 700 kilometrų siena.

Kuriame ir galimus įvykių raidos modelius. Turime būti pasirengę įvairiems scenarijams. Bet nereikėtų manyti, kad Lietuva mėgina įgyvendinti kurį nors scenarijų.