Naujienos

Šiandien Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva Vilniuje lankosi ES Vyriausiosios įgaliotinės (VĮ) F. Mogherini specialioji patarėja ES globalios užsienio ir saugumo politikos strategijos klausimu Nathalie Tocci. 2015 m. birželio 26 d. Europos vadovų taryba pavedė VĮ F. Mogherini parengti dokumentą ir pristatyti jį ES valstybėms narėms iki šių metų birželio.

Susitikimo metu viceministras Raimundas Karoblis atkreipė dėmesį, kad ES taps stipresniu veikėju globalioje erdvėje tik tuomet, kai užtikrins saugumą namuose ir artimiausioje kaimynystėje – per pagalbą Rytų partneriams, per sustiprintą bendradarbiavimą bendrosios užsienio saugumo ir gynybos politikos srityje. „Būsimame ES dokumente turi būti tinkamai atspindėtos jau sutartos Europos kaimynystės politikos, prekybos, energetikos strategijos. Energetinis saugumas yra viena iš pagrindinių atsparumo užtikrinimo ašių, ES globalioje strategijoje būtina atspindėti branduolinio saugumo elementą“, – sakė R. Karoblis. Susitikimo metu atkreiptas dėmesys ir į galimą Nord Stream-2 dujotiekio poveikį ES energetiniam saugumui.

Apie hibridines grėsmes, atsparumo išorinėms grėsmėms tiek ES viduje, tiek aplinkiniuose regionuose didinimą, strateginę komunikaciją, ES-Rusijos santykius, transatlantinės partnerystės stiprinimą, Rytinių kaimynių europines aspiracijas ir kitus klausimus Vilniuje N. Tocci kalbėjo su trijų Baltijos valstybių Užsienio politikos direktoriais – Rolandu Kačinsku, Eduardu Stipraisu ir Paulu Teesalu. Šalys sutiko, kad ES globalioje strategijoje turi būti skiriamas subalansuotas dėmesys tiek Rytų, tiek Pietų kaimynystei, nes kariniai konfliktai vyksta abiejose kryptyse.

„Pamatinis siekis yra tarptautinės teisės viršenybe ir principais paremti tarptautiniai santykiai“, – sakė R. Kačinskas. „Bet kokia strategija yra veiksni tik tuomet, jei ji paremta realių grėsmių ir politikų bei priemonių tokių grėsmių neutralizavimui įvardijimu. Turim pasaulį matyti tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį norime jį matyti“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pabrėžė, kad ES-Rusijos santykių paminėjimas Globalioje strategijoje neturi apsiriboti selektyvaus įsitraukimo principo plėtojimu, turi būti kalbama ir apie pilną Minsko susitarimų įgyvendinimą, sustiprintą paramą Rytų partnerystės šalims, ES vidinio atsparumo didinimą, paramą Rusijos pilietinei visuomenei. Kalbėdami apie būtinybę didinti atsparumą destruktyviems išoriniams faktoriams, politikos direktoriai pabrėžė strateginės komunikacijos svarbą. Taip pat politikos direktoriai atkreipė dėmesį, kad nors rytinės ES valstybės narės propagandiniams veiksmams yra atsparesnės, strateginės komunikacijos poreikis ES viduje yra nenuginčijamas.

Visų susitikimų metu kalbėta apie ES kylančias grėsmes ir iššūkius – migracijos srautų suvaldymą, apsisaugojimą nuo teroristinių išpuolių ir Rusijos agresijos suvaldymą.

Vilniuje taip pat įvyko N. Tocci susitikimai su Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovais, vyriausiuoju prezidentės patarėju užsienio politikos klausimais R. Vaizbrodu, Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento atstovais.