Naujienos

Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas  gegužės 10 dieną  Vilniuje susitiko su Švedijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktore Anna-Karin Eneström ir aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, saugumo situaciją regione bei aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus.

R. Kačinskas pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Švedija bei kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis – vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų. Šiais metais minint diplomatinių santykių su Švedija atkūrimo 25-metį, politikos direktorius dėkojo už Švedijos ilgalaikę paramą Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo kelyje.

„Prieš 25 metus Švedija buvo pirmoji užsienio valstybė, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalyje atidariusi savo ambasadą. Švedija tapo pavyzdžiu, svarbia ir patikima Lietuvos partnere, ypač plėtojant bendradarbiavimą ekonomikos, socialinio vystymo, energetinio saugumo, regioninio saugumo, gynybos ir kitose srityse“, –  sakė R. Kačinskas. 

Kalbant apie strateginį bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje, R. Kačinskas atkreipė dėmesį į Lietuvai nerimą keliančią statomos Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje saugos problemą, neigiamą projekto „Nord Stream 2“ poveikį ES energetiniam saugumui.

Susitikimo metu abiejų šalių atstovai pabrėžė pozicijų derinimo ES Rytų ir Pietų kaimynystės politikos klausimais svarbą, aptarė situaciją Libijoje, Sirijoje ir Irake. Politikos direktoriai taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, vieningos ES ir NATO politikos Rusijos atžvilgiu svarbą.

„Lietuvai žymint narystės NATO dvyliktąsias metines, šiandieninių grėsmių akivaizdoje savo pasiekimus turime ginti tinkamomis atgrasymo priemonėmis, stiprinti ES solidarumo principą ir didinti tarpusavio supratimą apie grėsmes, kylančias mūsų valstybėms“, – teigė R. Kačinskas.

Lietuvos atstovas pabrėžė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo svarbą, ypač kovojant su regioniniam saugumui kylančiomis naujomis grėsmėmis. Jis taip pat teigė, kad šiuo metu rengiama ES Globali užsienio ir saugumo politikos strategija turi remtis realiu, o ne trokštamos saugumo situacijos įvertinimu. Lietuvos atstovas akcentavo paramos Ukrainai ir Gruzijai siekiant bevizio režimo svarbą, nenutrūkstamą paramą visoms Rytų partnerėms.