Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Finansų ministerija bei Danijos ambasada gruodžio 1 dieną surengė apskritojo stalo diskusiją „Europos Sąjungos finansinė perspektyva po plėtros“.
Diskusijoje kartu su Lietuvos institucijų atstovais dalyvavo ir Danijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Estijos bei Latvijos vyriausybių pareigūnai, taip pat Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas Michaelas Grahamas.
Sveikinimo kalboje Lietuvos Seimo vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis teigė, kad šiuo metu svarstomame Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projekte apibrėžta ir finansinės perspektyvos patvirtinimo procedūra.
Pasak P.Andriukaičio, tvirtinant daugiametį biudžetą Europos Parlamentas neturėtų likti nuošalyje, finansų valdymo drausmė turėtų išlikti kertiniu biudžeto formavimo principu.
Finansų ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai diskusijoje aptarė Europos Sąjungos politikos gaires bei įvardijo Lietuvai specifinius klausimus: Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą, ES paramą infrastruktūriniams prioritetiniams projektams energetikos ir transporto srityse, kitoms svarbioms ūkio šakoms, įskaitant žemės ūkį, taip pat ES išorinės sienos apsaugai, Kaliningrado tranzitui, bendradarbiavimui su naujaisiais rytiniais ES kaimynais.
Taip pat buvo pabrėžta, jog siekiant gerų rezultatų būtina tinkamai pasirengti deryboms dėl kitos ES finansinės perspektyvos, kuriose teks svarstyti ne tik Europos Sąjungos nuosavų išteklių formavimo principus, bet ir dalyvauti diskusijoje dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto sandaros, dėl kurios galiausiai turės sutarti visos organizacijos šalys narės.
Anot diskusijoje dalyvavusio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Ryčio Martikonio, po naujosios ES konstitucinės sutarties pasirašymo derybos dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos taps svarbiausiu ES valstybių europiniu prioritetu.
„Tai, kad pradedame planuoti savo prioritetus dėl būsimo ES biudžeto iš anksto, suteikia viltį, kad juos deramai apginsime“, - teigė ministerijos sekretorius.
Renginio dalyviai vertino, kokiais kriterijais remiantis turi būti formuojamas Europos Sąjungos daugiametis biudžetas, kokios išlaikomos išlaidų ir pajamų ribos, kaip toliau galėtų būti renkamos pajamos bei kokiais tikslais remiantis vykdomos ES išlaidos, kokie naudojami biudžeto subalansavimo mechanizmai.
Artimiausiu metu Europos Komisija pateiks savus pasiūlymus dėl būsimosios ES finansinės perspektyvos laikotarpio, jos tvirtinimo, ES biudžeto įplaukų sistemos bei jų lubų, išlaidų, svarbiausių finansavimo sričių grupavimo po ES plėtros.