Naujienos

Rusija ateinantį penktadienį negaus žadėtos dovanos. Europos Sąjunga vakar Briuselyje sutarė atnaujinti bloko ir Maskvos derybas dėl partnerystės sutarties, bet tai, skirtingai, nei buvo manoma, greičiausiai padarys tik kitą savaitę. Ambicingasis šį pusmetį ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasiekė savo tikslą – Bendrijos deryboms su Rusija vėl uždegta žalia šviesa.

Tiesa, blokas Prancūzijai skubėti neleido. Į smulkmenas nesileidžiantis ir atkakliai kartojantis, kad Maskva įvykdė visas paliaubų sutarties su Gruzija sąlygas, Paryžius turės palūkėti.

Praėjusį savaitgalį Briuselyje buvo kartojama, kad derybos bus atnaujintos jau Nicoje. Esą vienintelė tam prieštaraujanti Lietuva veto teisės šiuo klausimu neturi, todėl jos balso galima nesiklausyti.

Bet vakar Briuselyje sutarta, kad derybos su Rusija bus atnaujintos tik po lapkričio 18 dienos, kai Ženevoje pasibaigs diskusijos dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos. Lietuvos diplomatai tai vadina tam tikru diplomatiniu laimėjimu.

„Nicoje ir Ženevoje Bendrija turės progą dar kartą paklausti Rusijos dėl jos įsipareigojimų Gruzijoje“, – „Lietuvos rytui“ sakė susirgusį Lietuvos diplomatijos vadovą Petrą Vaitiekūną Briuselyje pavadavęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis.

Vetuoti nebuvo įmanoma

Lietuva iki šiol priešinosi derybų su Maskva atnaujinimui, teigdama, kad Rusija neįvykdė visų ugnies nutraukimo sutarties sąlygų.

Šią sutartį, tarpininkaujant Prancūzijai, Maskva ir Tbilisis pasirašė kilus ginkluotam konfliktui dėl Pietų Osetijos.

Pagal taikos planą Maskva iš tiesų išvedė savo pajėgas iš Gruzijos teritorijos pagrindinės dalies. Tačiau dabar Abchazijoje ir Pietų Osetijoje esančių Rusijos karių skaičius yra daug didesnis nei prieš karą.

Be to, Lietuvos manymu, ES stebėtojams taip pat turėtų būti leidžiama dirbti abiejuose separatistiniuose Gruzijos regionuose. Maskva juos įleisti atsisako.

Tačiau Paryžius dar prieš vakarykštį ES užsienio reikalų ministrų posėdį Briuselyje leido suprasti, kad teisiškai visų Bendrijos šalių pritarimas derybų atnaujinimui nėra būtinas. Mat derybos su Rusija buvo tik atidėtos, o ne sustabdytos.

„Europos Komisija turi teisę tęsti derybas be mūsų pritarimo“, – naujienų agentūrai „Reuters“ pripažino ir vienas aukštas Lietuvos diplomatas.

Atsakomybę prisiėmė Paryžius

Europos Komisija (EK) dar penktadienį paragino Vilnių nebesipriešinti derybų atnaujinimui. Bet Lietuvos diplomatai tvirtina, kad, skirtingai nei norėtų EK, bet kokį derybų su Maskva atnaujinimą Vilnius vis tiek vertina neigiamai.

„Mes nepritarsime deryboms, kaip nori Europos Komisija, ir nenutilsime, – „Lietuvos rytui“ aiškino Ž.Pavilionis. – Manome, kad atnaujinti derybas yra klaida. Neprisidėdami prie šio posūkio išliekame nuoseklūs. O kas buvo teisesnis, parodys laikas“.

Pasak Ž.Pavilionio, naujienų agentūrų pranešimai, kad ES vieningai sutarė atnaujinti derybas su Rusija, nėra tikslūs.

„Iš esmės Prancūzija priėmė vienašališką dokumentą ir taip prisiėmė visą atsakomybę dėl derybų atnaujinimo. Klausimas, ar Paryžius su Europos Komisija privers Rusiją laikytis įsipareigojimų, nelengvas“, – kalbėjo diplomatas.

Sulaukė ir paramos?

Pastaruoju metu apžvalgininkai vis dažniau svarstė, kad Lietuva, nuolat pabrėžianti savąją poziciją Rusijos veiksmų atžvilgiu, kuria nesukalbamo, pretenzingo partnerio įvaizdį.

„Juk kuo kiečiau mes giname savo interesus, tuo mus geriau girdi, – su tokiais vertinimais nesutiko Ž.Pavilionis. – Jei visąlaik taikstysimės su didžiaisiais, greitai tapsime preke“.

Kaip teigė Ž.Pavilionis, Vilniaus pozicija Briuselyje neliko neišgirsta: „Lietuva nebuvo vienintelė, kuri klausė, ar tikslinga atnaujinti derybas kaip tik šiuo metu“.

„Paramos sulaukėme iš Šiaurės ir Vidurio Europos šalių, taip pat iš Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo, – dėstė diplomatas. – Šios valstybės supranta, ką norime pasakyti“.

Ragina derėtis, bet spausti

Kita vertus, jau praėjusią savaitę buvo žinoma, kad derybų atnaujinimui nebeprieštarauja ir anksčiau su Vilniumi kone vienu balsu kalbėjusios Didžioji Britanija ir Švedija.

Šių šalių užsienio reikalų ministrai vakar išplatino oficialų pareiškimą, kuriame teigė remiantys derybų atnaujinimą, nes tuo suinteresuotas visas 27 šalių blokas.

Tiesa, Londonas ir Stokholmas iš Bendrijos partnerių žada reikalauti, kad ES ir Rusijos santykiai būtų nuolat persvarstomi ir iš naujo vertinami.

„Mes neužverčiame puslapio dėl konflikto Gruzijoje, – tvirtino britų diplomatijos vadovas Davidas Milibandas ir jo kolega Švedijoje Carlas Bildtas. – Tikrai negalima tvirtinti, kad ES apdovanoja už netinkamą elgesį.

Rusijos kariai į teritorijas, kuriose buvo iki karo, galutinai dar neatsitraukė“.

Pasak Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso, dėl įsipareigojimų Gruzijoje Maskvą bus galima spausti ir jau atnaujinus derybas.

Taip Europos Sąjunga Rusijai esą parodytų, kad kalba vienu balsu.

* * *

Vingiuotas derybų kelias

* Naujas ES ir Rusijos strateginės partnerystės susitarimas pakeistų 1997 metais pasirašytą susitarimą.

* Siūloma naujoji partnerystės sutartis turėtų sutvirtinti Europos Sąjungos politinius, prekybinius ir ekonominius ryšius su Rusija, kuri yra didžiausia energijos išteklių Europai tiekėja.

* Derybos dėl sutarties – ne rožėmis klotos. Pirmąkart, balandžio pabaigoje, jas blokavo Lietuva, pareikalavusi prie derybų mandato pridėti keturias Vilniui aktualias deklaracijas. Vilnius reikalavo derybose kelti nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje klausimus. Kitos deklaracijos susijusios su Maskvos įsipareigojimu laikytis Energetikos chartijoje numatytų reikalavimų, taip pat su Rusijos bendradarbiavimu tiriant 1991 m. sausio 13-osios įvykių ir Medininkų žudynių bylas. Netrukus ES Lietuvos pasiūlytas deklaracijas įtraukė į derybų mandato tekstą. Birželį derybos su Rusija buvo oficialiai pradėtos.

* Rugsėjo 1 dieną, reaguodama į Rusijos veiksmus Gruzijoje, ES paskelbė derybas sustabdanti tol, kol Kremlius įvykdys ugnies nutraukimo Gruzijoje sąlygas ir išves kariuomenę į pozicijas, kuriose ji buvo iki karo.

* Vakar Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai sutarė atnaujinti derybas su Rusija. Tačiau kada jos įvyks, dar neaišku.