Naujienos

Paradoksas: parodyti pavyzdį pertvarkant Lietuvos energetikos ūkį ėmėsi Užsienio reikalų, o ne tiesiogiai už šiuos reikalaus atsakinga Ūkio ar Aplinkos ministerija. Diplomatai neslepia – saulės baterijos ant ministerijos stogo yra ne tiek ekonomine logika grįstas sprendimas, kiek siekis išjudinti energijos išteklių diversifikavimo procesą. Jie pažymi, kad neturėdamas savos energijos neišvengiamai tampi didžiojo Rytų kaimyno manipuliacijos objektu.

Savo pastatus rekonstruojanti Užsienio reikalų ministerija užsimojo tapti ekologiška. Jos vadovybė nutarė parodyti pavyzdį kitoms ministerijoms bei įstaigoms ir pradėti autonomiško energijos ūkio, pagrįsto atsinaujinančiais ištekliais, plėtrą. Pionieriams visada sunku – dar nepradėtas įgyvendinti, šis planas sulaukia vien ekonomine logika besiremiančių kritikų pastabų. Tačiau URM nusiteikusi ryžtingai ir ketina įrodyti pinigus skirstančiai Vyriausybei, kad net ir recesijos metu verta investuoti į energetinio saugumo ir aplinkos taršos mažinimo technologijas. Tarp argumentų – ir Vokietijos pavyzdys. Šioje šalyje visų valstybinių įstaigų, taip pat ir federalinės kanclerės būstinės stogai nukloti saulės baterijomis.

Elektros ūkio revoliucija

Viename neseniai vykusių URM vadovybės pasitarimų buvo nuspręsta šią įstaigą paversti „žaliąja ministerija“, taip atkreipiant tiek visuomenės, tiek kitų valstybinių institucijų dėmesį į pernelyg lėtai, diplomatų vertinimu, Lietuvoje vykstantį energijos išteklių diversifikavimo procesą. Planuojama, kad kitąmet ant vieno dabar rekonstruojamų šios ministerijos pastatų stogų bus sumontuota 160 m² fotoelementų plokštė, kurios galia sieks 36,5 kW. Tokio galingumo sistemos pagaminta elektra patenkintų maždaug 3–5% visų URM elektros energijos poreikių.

Taip pat tobulinamas elektros lempučių ūkis – senosios kaitinamosios lempos (apšvietimui jos naudoja vos 5% energijos, kiti 95% – tai veltui išspinduliuojama šiluminė energija) keičiamos energiją tausojančiomis lempomis. Skaičiuojama, kad joms reikia penkiskart mažiau elektros energijos ir jos tarnauja 8 kartus ilgiau nei įprastos. Prasidėjus šildymo sezonui, taip pat ketinama visų ministerijos patalpų temperatūrą sumažinti 1 laipsniu – toks pokytis nepakenktų darbuotojų komfortui, bet sumažintų įstaigos išlaidas. Taip pat rengiamas potvarkis darbuotojams privalomai išjungti kompiuterius išeinant namo. Ateityje statomose naujose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje planuojama diegti geoterminio šildymo sistemas – pirmąjį tokį pavyzdį netrukus ketinama įgyvendinti konsulate Gardine, Baltarusijoje.

Technologijos tobulėja

Ministerijos pastato stogą padengsiančios fotoelementų sistemos investicijos dydis siektų 500 000–750 000 Lt, ji kasmet sutaupytų po kiek daugiau nei 11 000 Lt, išleidžiamų iš centralizuotų elektros tinklų perkamai energijai. URM valstybės sekretorius Deividas Matulionis atkreipia dėmesį, kad didžiulė praraja tarp investicijos dydžio ir jos atsiperkamumo jau netrukus sumažės dėl brangsiančios elektros energijos. Jeigu ji iš tiesų nuo 2010 metų kainuos beveik dvigubai daugiau nei dabar, fotoelementų sistema atsipirks per maždaug 34 metus.

„Be to, juk ši technologija tobulėja geometrine progresija, jos efektyvumas kasmet auga, bus galima keisti naujais ir mūsų sumontuotos sistemos elementus“, – sako vienas ministerijos vadovų.

Jis atkreipia dėmesį, kad dar prieš dešimtmetį net ir Vokietijoje bei Japonijoje saulės energijos panaudojimas energetikoje tebuvo mokslininkų eksperimentas, o dabar šiose šalyse sukurta masinė fotoelementų diegimo sistema, smarkiai remiama valstybės.

Politinis sprendimas

Matulionis neslepia, kad sprendimas imtis elektros ūkio pertvarkymo yra ne tiek ekonominis, kiek politinis. „Mes tą darome turėdami galvoje politinę perspektyvą, nes energetika vis labiau tampa ne ekonomika, o geopolitika. Visi suvokiame, kad didžiausia Lietuvos problema yra energetinis saugumas, tačiau atsinaujinantys ištekliai vis dar nevertinami pakankamai rimtai. Šios investicijos brangios, tačiau tai nėra vėjais išmesti pinigai – tai kaina, kurios nesumokame kaimynui už jo energijos išteklius ir pasigaminame savąjį šaltinį, taip sumažindami mūsų priklausomybę nuo išorinio tiekėjo, kuris kuo toliau, tuo garsiau diktuoja savo sąlygas“, – „Versus“ teigia ministerijos valstybės sekretorius.

Jis pripažįsta, kad fotoelementų sistemos diegimas yra „tam tikra prasme ir viešųjų ryšių žingsnis“, žengtas tam, kad kiltų diskusija ir keistųsi visų žmonių suvokimas apie atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. „Juk kol kas nieko, išskyrus keletą hidroelektrinių ir kelis vėjo malūnų ūkius, Lietuvoje neturime“, – kritiškai į energetikos ūkį žvelgia diplomatas.

Jis apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar nesukurta iš saulės pagaminamos energijos supirkimo į centralizuotus tinklus sistema, neteikiama ir valstybės parama šiai sričiai.

„Matome, kad yra tam tikras pasipriešinimas iš tradicinės energetikos šalininkų. Bet turi nugalėti valstybinis požiūris. Jeigu valstybė ką ir turi remti – tai atsinaujinančių išteklių kūrimą, ar tai būtų saulės, vėjo ar žemės šilumos energija“, – ragina vienas URM vadovų.

Jis neabejoja, kad ministerija bus kritikuojama dėl šio ekonomiškai nepagrįsto projekto. „Tačiau čia yra kur kas daugiau prasmių – tai ir politika, ir klimato atšilimas, ir investicija Lietuvoje, sukurianti alternatyvą iš Rusijos perkamiems energetiniams ištekliams“, – kritiką atremti pasirengęs Matulionis.

Jis atkreipia dėmesį, kad pagal energetinio saugumo koeficientą Lietuva yra labiausiai pažeidžiama Europos Sąjungos šalis. „Ir tai mus ragina judėti į priekį, ieškoti naujų sprendimų – tegul jie bus gana skausmingi pačioje pradžioje, bet jų reikšmė neišmatuojama vien pinigais“, – apibendrina vienas URM vadovų.

Jis nurodo Danijos pavyzdį, kur „politinė valia nuvertė kalnus“. Ten dabar sukurtas milžiniškas vėjo jėgainių ūkis, kurio metinis pajėgumas siekia 3 000 MW, – toks pagamina elektros daugiau nei dabar per metus sunaudoja Lietuva.

Vertina skeptiškai

Vyriausybės patarėjas energetikos klausimais Gediminas Vaičiūnas „Versus“ pripažino, kad ši centrinė įstaiga energetikos ūkio reformoms dar nepribrendusi – čia net nekeičiamos lemputės, ką jau kalbėti apie revoliucinių technologijų diegimą. „Bet žinoma, kiekviena alternatyva sveikintina, jeigu tik yra iš ko ją įrengti. Be abejo, saulės panaudojimas elektrai gaminti yra naudingas ir geras dalykas“, – neabejoja valdininkas.

Tačiau energetikos ūkį prižiūrinčios ir reguliuojančios Ūkio ministerijos vadovai savo skeptiško požiūrio net neslepia. „Investiciją į saulės baterijas galima daryti kaip mokslo skatinimo priemonę ar kaip ateities technologijų paiešką. Tačiau taupymo požiūriu Lietuvoje šiandien tai nėra racionali investicija“, – tvirtina šios ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.

Jis pabrėžia, kad URM, kaip ir bet kuri kita ministerija, turi teisę savarankiškai tvarkyti savo ūkį ir pati nuspręsti, kokių investicijų jai imtis – Vyriausybės lygmeniu tokie atskirų institucijų veiksmai nėra koordinuojami. „Tačiau, mano požiūriu, saulės baterija ant stogo yra gerai tik kaip tam tikra agitacinė priemonė, kuriai šiuo metu reikia pernelyg daug lėšų“, – savo poziciją dėsto sekretorius. Jis skaičiuoja, kad iš saulės energijos pagamintos elektros kaina pasaulyje šiuo metu svyruoja nuo 1,20 Lt/kWh iki 2 Lt/kWh.

„Taigi leisti sau mokėti už elektrą bent 5 kartus daugiau, nei mokame už ją dabar, gali tik labai turtingi žmonės. Ūkio ministerija neturi laisvų lėšų tokiai investicijai“, – apibendrina Ignotas.

Jis pažymi, kad Lietuvoje dauguma ministerijų jau pakeitė ar keičia savo lemputes ekonomiškomis, taip pat daug kur įdiegta autonominė šildymo temperatūros reguliavimo sistema. „Bet tai įvyko ne centralizuotai, o dėl racionalaus kiekvienos institucijos požiūrio – noro taupyti. Dabar juk ne socializmas, negalime įsakinėti kitoms įstaigoms, kaip ir ką joms taupyti“, – sistemą apibūdina „Versus“ pašnekovas.

Ūkio ministerijos misija šioje srityje – šviečiamoji, teigia vienas jos vadovų. „Mes laidžiame knygutes, rengiame seminarus – mokome žmones, kaip taupyti. Tačiau planinės iniciatyvos, nurodymas visiems elgtis taip ir ne kitaip, centralizuotai sumažinti šildymą man primena buvusius laikus“, – sako Ignotas.

Skeptiškam Vyriausybės požiūriui į saulės energijos naudą nepritaria šią naujovišką technologiją diegiančios UAB „Saulės energija“ vadovas Edmundas Žilinskas.

„Lietuvoje – sustabarėjusi klaninė energetikos sistema, kurioje atsinaujinančių išteklių naujovės nepritampa. Be politinio sprendimo proveržio nebus“, – teigia jis. Žilinskas piktinasi, kad Lietuvoje net nėra nustatytos tokiu būdu pagamintos energijos supirkimo į elektros tinklus kainos, nėra alternatyvių šaltinių jungimosi prie tinklų kompensavimo mechanizmo.

„Visose protaujančiose valstybėse tai jau seniai sukurta, o Lietuvai savų išteklių, atrodo, visiškai nereikia“, – su apmaudu kalba įmonės vadovas.

Laura GVOZDAITĖ

***

Pavyzdys – Technikos muziejuje

Praėjusiais metais kombinuotą – saule maitinamų fotoelementų ir vėjo malūno – elektrinę ant stogo pasistatęs Lietuvos energetikos muziejus (dabar pertvarkytas į Lietuvos technikos muziejų) iš šio šaltinio patenkina maždaug pusę savo elektros poreikių. „Žinoma, suskaičiavus investicijos dydį ir gaunamą naudą, projektas neįtikina. Tačiau tai ateities technologija, mes siekiame šviesti visuomenę“, – teigia Vilniuje veikiančio muziejaus direktorius Vilius Šaduikis. Jis kviečia kiekvieną susidomėjusį užsukti į muziejų susipažinti ne tik su Lietuvos energetikos ūkio istorija, bet ir su ant stogo įrengta jėgaine bei rūsyje sumontuota elektros energijos akumuliatorių sistema.

Maždaug 200 000 Lt kainavusi sistemos galia – beveik 6 kW. Toks šaltinis pagamina maždaug pusę 5 000 m2 ploto muziejui, kuriame dirba 15 žmonių, reikalingos elektros energijos. Išsikrovus atsinaujinančių išteklių elektrinės akumuliatoriams, sistema automatiškai persijungia į elektros tinklus.

Šiuo metu pristatymų, madų šou rengėjų pamėgtas muziejus tokiai komercinei veiklai naudoja tik centralizuotų elektros tinklų energiją. „Atsiveža galingus prožektorius, garso techniką – jiems reikia labai daug elektros energijos, mūsų alternatyvioji elektrinė tokio krūvio neatlaikytų“, – priežastį, dėl ko nepavyksta uždirbti iš nuosavos elektrinės, nurodo Šaduikis.

Lietuvos ir kai kurių saulės energetiką sparčiai plėtojančių Europos šalių vidutinės metinės saulės ekspozicijos palyginimas

Vokietija                                                                                                                                    976 (šiaurėje) – 1 212 (pietuose) kWh/m2

Austrija                                                                                                                                                                                1 106 kWh/m2 

Didžioji Britanija                                                                                                                                                                      700 kWh/m2

Lietuva                                                                                                                                 926 (šiaurės rytai) – 1 042 kWh/m2 (vakarai)

Šaltinis: UAB „Saulės energija“

***

Kaina – lėtai mažyn, efektyvumas – lėtai didyn

Fotoelektra yra elektros energija, gaunama tiesiogiai iš šviesos energijos naudojant fotoelektrinius keitiklius. Ši technologija pradėta naudoti prieš daugiau nei 50 metų, tačiau ilgus dešimtmečius saulė maitino tik laikrodžius, kalkuliatorius, kitą smulkią elektroninę aparatūrą, didesnės galios keitikliai naudoti tik kosminiuose laivuose, vėliau technologijos išplito ir energetikoje – saulės spindulinę energiją tiesiogiai konvertuojant į elektros energiją.

Tačiau didžiulis saulės energijos potencialas elektrai ir šilumai gaminti kol kas naudojamas mažai – saulės energija yra išsisklaidžiusi, silpnai koncentruota, o jos parametrai kinta priklausomai nuo paros ir metų laiko. Be to, fotoelementų kaina kol kas didelė, o jų naudingumo koeficientas šiuo metu tesiekia 15–20%. Tačiau ši technologija nuolat tobulinama – naujausi JAV mokslininkų išradimai leidžia jos efektyvumą padidinti iki 57%. Iškeliavusios iš mokslininkų laboratorijų ir nuolat diegiamos praktikoje, technologijos taip pat pamažu pinga.

Per pastaruosius 15 metų fotoelektros gamyba pasaulyje kasmet didėja vidutiniškai po 25%. Prognozuojama, kad 2020 metais ES teritorijoje iš saulės energijos bus pagaminama maždaug 5% visos elektros energijos. Spėjama, kad 2040 metais šių sistemų įrengimo kaina bus 3–4 kartus mažesnė už dabartinę ir tada saulė bus jau maždaug ketvirtadalio visame pasaulyje pagaminamos elektros kiekio šaltinis.

Vidutinės metinės saulės spindulinės energijos ekspozicijos vidurkis Europoje labai artimas Lietuvos vidurkiui ir sudaro apie 1 000 kWh/m2 (ties pusiauju šis rodiklis siekia 2 000–2 500 kW/m2 per metus). Todėl Lietuvoje, norint įgyvendinti energetiškai nepriklausomo pastato idėją, saulės elektrinės pasirinkimas nebūtų ekonomiškai geriausias sprendimas. Energijos poreikiai žiemą būna patys didžiausi, o saulės energijos ištekliai tuo metu patys mažiausi. Todėl, specialistų vertinimu, racionaliausia būtų įsirengti pakankamos galios hibridinę saulės ir vėjo elektrinę.

Šaltinis: UAB „Saulės energija“