Naujienos

Jūros, transporto, tranzito verslas, vienas stipriausių ekonomikos variklių, yra neatsiejamas nuo šalies tarptautinių santykių bei užsienio politikos. Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, visais būdais stengiasi išnaudoti palankias politines aplinkybes ir aktyviai įsilieti į prekių judėjimo žemėlapio kūrimą. Projektas „Naujasis Šilko kelias“ (JŪRA MOPE SEA 2005 Nr. 5), šaudykliniai traukiniai „Vikingas“ bei „Merkurijus“, jūrų greitkeliai jungia Lietuvą su visomis pasaulio šalimis. Apie Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo projektus bei planus kalbamės su LR užsienio reikalų ministru ANTANU VALIONIU.

Kokia Jūsų nuomonė dėl didžiausios Kazachstano naftos bendrovės „KazMunaiGaz“ ketinimų įsitvirtinti Lietuvoje ir visame Baltijos jūros regione? Kaip tai paveiktų Lietuvos ekonomiką? Ar geri Lietuvos ir Kazachstano ekonominiai ryšiai padėtų spręsti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo klausimus tranzito srityje?

- Geri ekonominiai santykiai su užsienio valstybėmis yra vienas pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Plėtodami santykius su konkrečiomis valstybėmis visuomet stengiamės atsižvelgti į ekonominius Lietuvos interesus ir deramai juos ginti.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Kazachstano ekonominiuose santykiuose matyti vis didesnis aktyvumas. Viena vertus, Lietuvos verslininkai atranda šios Centrinės Azijos šalies rinką. Antra vertus, ir kazachai yra suinteresuoti didinti krovinių vežimus į Vakarų šalių rinkas, o mes galime jiems pasiūlyti Klaipėdos uosto ir konteinerių traukinio „Merkurijus“ teikiamas galimybes.

„KazMunaiGaz“ susidomėjimas „Mažeikių nafta“ ir galimų investicijų dydis rodo, kokią svarbą Kazachstanas teikia ekonominiams ryšiams su mūsų šalimi.

Lietuvai svarbu, kad Kazachstano projektai mūsų šalyje būtų ilgalaikiai. Tai užtikrintų ne tik tvirtus Lietuvos ir Kazachstano ryšius, bet ir turėtų teigiamos įtakos abiejų šalių bendradarbiavimui su Rusija tranzito srityje.

- Praėjusių metų gegužę po ilgų derybų pagaliau buvo pasirašytas Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo projektas 2K. Projektui 2K stringant, Lietuvos verslininkai nebeteko vilčių susigrąžinti Rusijos krovinius. Tuomet imta kalbėti, jog šis projektas padėtų pagyvinti trečiųjų šalių prekių tranzitą per Rusiją į Klaipėdos uostą.

Kokią įtaką Trakuose pasirašytas dokumentas turės tolimesniam Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimui bei trečiųjų šalių prekių tranzitui?

- Susitarimas dėl projekto 2K yra vienas iš daugelio veiksmų, kuriais Lietuva siekia padidinti rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą. Trakuose pasirašytas susitarimas suteikia galimybę derinti bendrus veiksmus, pritraukiant krovinių srautus į Klaipėdos uostą, užtikrinant Rusijos ir tranzitinių Vidurio Azijos šalių krovinių srautų aptarnavimą.

Šis klausimas yra nuolat svarstomas ir Lietuvos bei Rusijos pareigūnų susitikimuose. Lapkričio mėnesį susirinkusi abiejų šalių tarpvyriausybinė komisija, vadovaujama Lietuvos užsienio reikalų ministro ir Rusijos transporto ministro Igorio Levitino, taip pat domėjosi, kaip įgyvendinamas pasirašytas susitarimas.

Lietuvos verslininkų duomenimis, per pastaruosius keletą mėnesių į Klaipėdos uostą pradėjo grįžti Rusijos kroviniai, pajudėjo kroviniai iš Kazachstano. Tiesa, jų nėra tiek, kad galima būtų labai gerai vertinti susitarimo įtaką, tačiau tai rodo pozityvius poslinkius, kuriuos reikia ir toliau skatinti, atsižvelgiant į artėjantį Rusijos įstojimą į Pasaulio prekybos organizaciją.

Norėčiau priminti, kad Rusija, stodama į Pasaulio prekybos organizaciją, privalo išlyginti vežimų geležinkeliu tarifus ir taikyti vienodas kainas tiek šalies viduje, tiek tarptautiniams vežimams. Todėl reikia jau dabar, pasinaudojant susitarimu, ieškoti būdų, kaip pasiekti Lietuvai naudingą sprendimą. Čia neužtenka vien diplomatų pastangų, taip pat būtina suderinti krovinių savininkų, geležinkelių ir uostų interesus.

- Praėjo beveik dveji metai kaip esame Europos Sąjungos valstybė. Mūsų šaliai atsivėrė naujos galimybės bendrauti tiek su Europos, tiek su NVS šalimis.

Kaip pasikeitė Lietuvos užsienio politikos prioritetai, kokių krypčių numatoma laikytis ateityje? Koks Lietuvos, kaip tranzito valstybės, vaidmuo prekių judėjimui iš Rytų į Vakarus ir atvirkščiai?

- Tapusi visateise euroatlantinės šeimos nare, Lietuva ėmėsi naujos užduoties – tapti regioninio bendradarbiavimo, tarptautinių iniciatyvų centru. Tai ambicingas, bet pasiekiamas tikslas. Siekdami jį įgyvendinti, turime stiprinti santykius su kaimyninėmis šalimis, akylai stebėti ir jautriai reaguoti į jose vykstančias permainas, pasidalyti sėkminga savo valstybės patirtimi.

Valstybės užsienio politika ir jos vaidmuo tiek regioniniu, tiek pasauliniu lygiu yra neatskiriami nuo šalies ekonominės raidos ir laimėjimų. Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra viena iš tranzitinių šalių tarp Vakarų Europos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių bei perspektyvus šiaurės-pietų transporto koridorius.

Dinamiškos tranzito šalies statusą liudija ir statistika –krovinių vežimas kelių transportu tarp kitų šalių nuo 2000 m. nuolat augo (2003 – 1306 tūkst. tonų, 2004 – 1542 tūkst. tonų). Per praėjusius metus geležinkelių transportu vežta 49,3 mln. tonų krovinių. Palyginti su 2004 metais, vežimų mastas išaugo 8 proc. (gabenta 45,5 mln. tonų krovinių). Tai lėmė didėjanti tranzitinių ir vietinių krovinių vežimų apimtis. Taigi turime stiprų ekonominį potencialą, kurį privalome deramai išnaudoti.

Mūsų šalį kerta du Europos transporto koridoriai: I šiaurės–pietų krypties koridorius Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva ir jo atšaka IA Šiauliai–Kaliningradas–Gdanskas; IX rytų–vakarų krypties koridoriaus atšakos IXB Kijevas–Minskas–Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir IXD Kaunas–Kaliningradas. Turėtų būti skiriamas didžiulis dėmesys pastarojo transporto koridoriaus plėtrai ir modernizavimui, siekiant išlaikyti ir padidinti krovinių, gabenamų iš NVS šalių į Vakarų Europą ir kitus regionus bei priešinga kryptimi, kiekį.

Jūrų ir sausumos kelius iš Rytų ir Vakarų jungia Klaipėdos uostas. Džiugina, kad pernai pasiekta rekordinė Klaipėdos uosto apyvarta: krovinių srautas Klaipėdos uoste 2005 metais, palyginti su kitais trijų Baltijos valstybių uostais, išaugo labiausiai – iki 21,768 mln. tonų, t.y. 7,5 proc. daugiau nei 2004 metais.

Pasiteisina konteinerių traukinių „Vikingas“, kursuojančio tarp Odesos ir Klaipėdos bei jungiančio Baltijos ir Juodosios jūrų regionus, ir „Merkurijus“, kursuojančio maršrutu Klaipėda/Kaliningradas-Minskas-Maskva ir krovinio savininkui ar ekspeditoriui leidžiančio pasirinkti tinkamiausią logistinės grandinės modelį, projektai.

Krovinių gabenimas konteineriais, augančios Lietuvos vartotojų galimybės, Klaipėdos uosto potencialas iš karto aptarnauti kelias rinkas (Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną ir kt.) – tai veiksniai, kurie tiesiogiai lėmė krovos augimą uoste.

- Ačiū už atsakymus.

Kalbėjosi Milda Manomaitytė