Naujienos

Liepos 4 dieną Vilniuje užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas su specialiuoju ES pasiuntiniu sankcijų klausimais Davidu O‘Sullivanu aptarė poreikį toliau greitai plėsti sankcijas Rusijai siekiant visiškai apriboti Rusijos prieigą prie pajamų šaltinių, įskaitant reikšmingų pajamų generavimą iš vis dar tebevykstančios prekybos tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos. Būtinas visapusiškas suskystintų gamtinių dujų (SGD), metalų ir kitų žaliavų importo iš Rusijos draudimas.

Pažymėtina, kad 2023 m. ES į Rusiją eksportavo prekių už daugiau kaip 38 mlrd. eurų, o importavo už daugiau nei 50 mlrd. eurų.

„14-uoju sankcijų paketu nustatytas ribojimas suskystintų gamtinių dujų importui iš Rusijos – tik dalinis. Vien praėjusiais metais ES suskystintų gamtinių dujų importas iš Rusijos siekė 8 mlrd. eurų. ES vis dar iš Rusijos importuoja aliuminį, naftos dujas ir kitus dujinius angliavandenilius – šių prekių importas 2023 m. Rusijai atnešė daugiau nei 17 mlrd. eurų pelno“,  – teigė viceministras.

Pažymėtina, kad dėl sankcijų reglamentuose esančių išimčių ir nukrypti leidžiančių nuostatų, nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios vis dar tebevyksta ES tiesioginis dvejopos paskirties ir aukštųjų technologijų prekių eksportas į Rusiją.

„Nepaisant priimtų jau 14-os sankcijų paketui Rusijai, Rusijos karinė mašina vis dar geba rasti prieigą prie jai kritiškai reikalingų vakarietiškų komponentų, įskaitant ir ES kilmės prekes. Rusijai veikiant karo ekonomikos režimu,  atėjo laikas veikti ryžtingai ir pripažinti, kad eksportuojant dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų prekes į Rusiją nebėra jokių civilinių tikslų. Vienintelis būdas užkirsti Rusijai kelią naudoti ES kilmės prekes karo lauke Ukrainoje – panaikinti visas dvejopos paskirties ir aukštųjų technologijų prekėms šiuo metu taikomas išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas“, – sakė S. Šatūnas.

Susitikimo su Užsienio reikalų ministerijos koordinuojamos Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos nariais metu aptartos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai aktualijos, įgyvendinimo iššūkiai ir veiksmai, kurių Lietuva ėmėsi nacionaliniu mastu siekti užkardyti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimus. Diskusijos metu taip pat aptarti nauji 14-o sankcijų paketo ribojimai nutaikyti į Rusijos šešėlinį laivyną, poreikis koordinuoti ES veiksmus ir ieškoti sprendimų siekiant riboti Rusijos šešėlinio laivyno judėjimą Baltijos jūros regione.

„Europos Sąjungai „veržiant gniaužtus“, įskaitant praėjusią savaitę priimtas naujas sankcijas Baltarusijai, rusams darosi dar sunkiau, užtrunka ilgiau ir, svarbiausia, tampa brangiau apeiti mūsų sankcijas. Kiekvienas mūsų išardytas tinklas silpnina Rusijos karo pramonės komplekso vertės grandines arba daro poveikį jų pajamoms. Lankausi Vilniuje, kad su Lietuvos valdžios institucijomis aptarčiau sankcijų įgyvendinimo klausimus. Džiaugiuosi matydamas jų rimtą nusiteikimą ir pasirengimą įgyvendinti ES sankcijas ir užtikrinti jų vykdymą“, – teigė D.O‘Sullivan.

D. O'Sullivanas su viceministru S. Šatūnu ir Muitinės departamento atstovais šiandien taip pat lankėsi Medininkų pasienio kontrolės punkte, kur apžiūrėjo punkto infrastruktūrą, susipažino su muitinėms taikomomis sustiprintomis prekių kontrolės priemonėmis.

D. O‘Sullivanas specialiojo ES pasiuntinio sankcijų klausimais pareigas pradėjo eiti 2023 m. pradžioje. Diplomatinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kurios gali būti naudojamos kaip sankcijų apėjimo platformos – D. O'Sullivano įgaliojimų pagrindas. Šiame procese jis taip pat glaudžiai bendradarbiauja su šalimis bendramintėmis ir sąjungininkais. D. O'Sullivanas yra buvęs Europos Komisijos generalinis sekretorius ir ilgametis ES diplomatas.