Naujienos

Lapkričio 19 d. Briuselyje vyko Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdis, kuriame Lietuvai atstovavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas.

Susitikimo metu ES valstybių narių atstovai pradėjo pasirengimą gruodžio 19–20 d. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai (EVT).

„Iš vadovų tikimės svarbių sprendimų Ukrainos klausimu. Situacija fronte dramatiškai blogėja – turime kuo greičiau dėti visas pastangas padidinti ES paramą Kyjivui. Taip pat ant stalo yra daug elementų, kurie jau seniai laukia sprendimų: dėl karinės paramos, įskaitant per Europos taikos priemonę, dėl įšaldyto turto, tolesnių sankcijų, atskaitomybės ir kt.“, – akcentavo S. Šatūnas.

Gruodžio mėnesio EVT tikimasi vadovų diskusijos dėl nerimą keliančios trečiųjų šalių – Kinijos, Šiaurės Korėjos, Irano – paramos Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

„Turime rimtai svarstyti atsako priemones, įskaitant poreikį taikyti sankcijas, DPRK ir kitoms šalims remiančioms Rusijos pajėgumus vykdyti agresiją prieš Ukrainą“, – pabrėžė viceministras.

Posėdžio metu viceministras S. Šatūnas pasisakė už poreikį į gruodžio mėnesio EVT darbotvarkę įtraukti papildomus svarbius klausimus. Pirma, saugumo ir gynybos klausimą, kad būtų apžvelgtos ES pastangos siekiant sustiprinti ES gynybos pramonę, taip pat apžvelgtos priemonės ir darbas kovojant su Rusijos keliamomis hibridinėmis grėsmėmis, manipuliavimu informacija ir kišimusi į ES valstybių vidaus reikalus. Antra, S. Šatūnas pabrėžė: „Tikimės lyderių diskusijos apie situaciją Sakartvele, atsižvelgiant į spalio 26 d. vykusius parlamento rinkimus, kurie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi dėl precedento neturinčio pažeidimų skaičiaus. Taip pat reikalinga diskusija apie situaciją Moldovoje, kur, spalio 20 d. vykusių prezidento rinkimų ir referendumo dėl narystės ES metu, užfiksuotas beprecedentis Rusijos kišimasis – turime ieškoti būdų, kaip padėti Moldovos institucijoms tirti, kovoti ir didinti atsparumą Rusijos hibridinėms atakoms, ypač atsižvelgiant į 2025 m. vasarą vyksiančius parlamento rinkimus.“ Tai viceministras akcentavo ir BRT paraštėse Vokietijos suorganizuotame neformaliame ministrų susitikime dėl demokratinio atsparumo didinimo.

BRT pietų metu ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Sanglaudos politikos vaidmens didinant ES konkurencingumą. Kalbėdamas apie Sanglaudos politikos ir ES konkurencingumo ryšį, Viceministras akcentavo, kad sanglaudos politika jau dabar reikšmingai prisideda prie ES konkurencingumo ir yra būtina sąlyga pilnam bendrosios rinkos įgyvendinimui, todėl ir po 2027-ųjų metų Sanglaudos politikos vaidmuo privalo išlikti ryškus. Diskusijų metu viceministras teigė, kad ES valstybės narės, ypač trys Baltijos valstybės, yra puikus Sanglaudos politikos poveikio ir efektyvaus jos lėšų panaudojimo pavyzdys.

ES konkurencingumas yra glaudžiai susijęs su saugumu.

„Sanglaudos politika gali ir turi būti matoma kaip galimybė investuoti į inovatyvius dvigubos paskirties ir gynybos technologijų sprendimus, kibernetinį saugumą ir pilietinį atsparumą. Tai ypač aktualu Lietuvai ir kitoms su šalimis agresorėmis besiribojančioms valstybėms narėms, kurios dėl tokios geopolitinės padėties patiria papildomų iššūkių“, – pabrėžė S. Šatūnas.

Taryboje buvo tęsiamas kasmetinis teisinės valstybės dialogas, kurio metu ministrai aptarė teisinės valstybės principo padėtį Nyderlanduose, Maltoje, Austrijoje ir Lenkijoje. BRT taip pat aptarta teisinės valstybės padėtis Vengrijoje pagal ES Sutarties 7 straipsnio procedūrą. Lietuva pabrėžia, kad teisinės valstybės principas yra kertinis ES valstybės narės įsipareigojimas, todėl ragina Vengriją tęsti atvirą dialogą su Komisija ir įgyvendinti visas būtinas reformas, reikalingas teisinės valstybės principų užtikrinimui pagal Europos standartus.