Naujienos

Rugsėjo 16 d. užsienio reikalų viceministras Jonas Survila susitiko su naujuoju Norvegijos Karalystės ambasadoriumi Atle Konta Midttunu ir naujuoju Suomijos Respublikos ambasadoriumi Jaakko Lehtovirta prieš jiems įteikiant savo skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai.

„Šiaurės ir Baltijos šalys yra mūsų artimiausios regiono kaimynės ir partnerės, mūsų bendradarbiavimas pagrįstas bendromis vertybėmis bei pasitikėjimu. Lietuvos interesas yra ir toliau stiprinti tiek dvišalį, tiek regioninį bendradarbiavimą, kartu ieškoti sprendimų bendriems iššūkiams spręsti, kad Šiaurės ir Baltijos jūros šalys būtų atsparios įvairioms grėsmėms ir  regionas taptų dar saugesnis. Esame tvirtai įsipareigoję remti Ukrainą iki pergalės – tai yra mūsų strateginis prioritetas. Bet kokie kiti scenarijai, nei Ukrainos pergalė, turėtų rimtų padarinių Europos saugumui, ypač Baltijos jūros regionui. Baltijos ir Šiaurės šalys lieka vienomis iš pirmaujančių Ukrainos rėmėjų paramos procentais BVP požiūriu“, – susitikimuose su naujaisiais Norvegijos ir Suomijos ambasadoriais pabrėžė viceministras J. Survila.

Užsienio reikalų viceministras padėko Norvegijai už norvegų karių dislokavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Rukloje, pabrėžė, kad Norvegija jau daugelį metų yra svarbi Lietuvos partnerė stiprinant energetinį saugumą. Viceministras pakvietė Norvegiją ir Suomiją  prisijungti ir prie NATO rotacinio oro gynybos modelio. Taip pat J. Survila pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota mokytis iš Suomijos visuotinės gynybos modelio patirties. Lietuva suprantanti Suomiją dėl Rusijos bandymų destabilizuoti padėtį Suomijos pasienyje instrumentalizuojant pabėgėlius, tad būtinas solidarus europinis atsakas tiek atlaikant tokias atakas, tiek sankcionuojant už tai atsakingus asmenis.