Naujienos

priimta Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje Prahoje 2002 m. lapkričio 21 d. 1. Šiandien mes – Šiaurės Atlanto Aljanso narių valstybių ir vyriausybių vadovai – susirinkome, kad priimtume sprendimą dėl mūsų Aljanso plėtros ir tolesnio NATO stiprinimo ir kad galėtume pasirengti naujoms rimtoms grėsmėms ir iššūkiams, kurie kyla saugumui XXI amžiuje. Vienijami bendrų tikslų, išdėstytų Vašingtono sutartyje, įsipareigojame pertvarkyti NATO, priimdami naujas nares ir plėtodami naujus pajėgumus bei naujus santykius su savo partnerėmis. Tvirtai įsipareigojame stiprinti transatlantinį ryšį; įgyvendinti pagrindinius NATO saugumo uždavinius, įskaitant kolektyvinę gynybą; puoselėti demokratines vertybes ir laikytis Jungtinių Tautų chartijos. 2. Šiandien priėmėme sprendimą pakviesti Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją pradėti stojimo derybas dėl narystės mūsų Aljanse. Sveikiname jas su šiuo istoriniu įvykiu ir itin simboliška, kad jis įvyko būtent Prahoje. Naujų narių įstojimas sustiprins visos euroatlantinės erdvės saugumą ir padės pasiketi mūsų bendrą tikslą - sukurti vieningą, laisvą, taikią Europą, vienijamą bendrų vertybių. Vadovaujantis Vašingtono sutarties 10 straipsniu, NATO durys bus atviros Europos demokratinėms šalims, norinčioms ir galinčioms prisiimti narystės atsakomybę bei įsipareigojimus. 3. Prisimindami tragiškus 2001 m. rusėjo 11 d. įvykius ir po jų priimtą sprendimą taikyti Vašingtono sutarties 5 straipsnį, mes patvirtinome išsamų priemonių planą, parengtą vadovaujantis NATO strategine koncepcija, kad padidintume mūsų pajėgumą susidoroti su įvairiomis grėsmėmis, kylančiomis mūsų ginkluotosioms pajėgoms, piliečiams ir teritorijai. Šiandien priimtas sprendimas padės sukurti subalansuotus, veiksmingus Aljanso pajėgumus, kad NATO galėtų geriau atlikti visus savo uždavinius ir imtis kolektyvių veiksmų, kilus įvairioms grėsmėms, įskaitant terorizmą ir masinio naikinimo ginklų bei jų pristatymo priemonių platinimą. 4. Pabrėžiame, kad mūsų pastangas pertvarkyti NATO ir pritaikyti ją veikti naujomis sąlygomis, šalys ar organizacijos turėtų suvokti ne kaip grėsmę, o kaip tvirtą ryžtą apginti mūsų piliečius, teritoriją ir ginkluotąsias pajėgas nuo bet kokio ginkluoto užpuolimo iš išorės, tarp jų teroristų atakų. Esame pasiryžę, vadovaudamiesi Vašingtono sutarties ir Jungtinių Tautų chartijos nuostatomis, imtis veiksmų, kad atgrasytume, sužlugdytume, apsigintume ir apsisaugotume nuo bet kokio puolimo nukreipto prieš mus. Kad galėtų vykdyti visus savo uždavinius, NATO privalo turėti nuolatinės parengties pajėgas, kurios, Šiaurės Atlanto tarybai priėmus sprendimą, būtų pasirengusios veikti ir galėtų greitai nuvykti į paskirties vietą, vykdyti ilgalaikes operacijas dideliu atstumu, įskaitant galimus veiksmus branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo panaudojimo sąlygomis, bei atlikti nurodytas užduotis. Veiksmingos karinės pajėgos, kurios sudaro esminę mūsų bendros politinės strategijos dalį, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrindamos mūsų piliečių laisvę bei saugumą ir taiką bei saugumą euroatlantiniame regione. Todėl šiandien priėmėme sprendimą: a. Sukurti NATO greitojo reagavimo pajėgas (NGRP), kurias sudarys lanksčios, modernia ginkluote ir technika ginkluotos, greitai dislokuojamos sąveikios pajėgos, galinčios vykdyti ilgalaikes operacijas ir susidedančios iš sausumos, karinių jūrų ir karinių oro pajėgų vienetų, pasirengusių greitai nuvykti į paskirties vietą pagal Tarybos sprendimą. Taip pat NGRP paskatins kryptingą Aljanso karinių pajėgumų plėtotę bei jų modernizavimą. Mes davėme nurodymus parengti išsamią tokių pajėgų koncepciją, kad jų pradiniai operaciniai pajėgumai būtų sukurti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2004 m. spalį, ir kad jos būtų pasirengusios atlikti visas operacines užduotis ne vėliau kaip 2006 m. spalį, taip pat nurodėme gynybos ministrams parengti 2003 m. pavasarį ataskaitą. NGRP ir veiksmai, kurių ES imasi įgyvendindama savo pajėgumų stiprinimo planą, turėtų būti vienas kitą papildantys elementai, kurie įgyvendinami gerbiant abiejų organizacijų savarankiškumą. b. Modernizuoti NATO karinio vadovavimo sistemas. Patvirtinome gynybos ministrų ataskaitą, numatančią paprastesnę, veiksmingesnę ir lengvai dislokuojamą vadovavimo struktūrą, kuri atitinka operacinius reikalavimus, keliamus įvairioms Aljanso užduotims. Ši struktūra remiasi patvirtintu Būtinųjų karinių reikalavimų dokumentu, kuris parengtas Aljanso vadovavimo sistemoms. Tokia struktūra sustiprins transatlantinį ryšį, leis žymiai sumažinti vadaviečių ir jungtinių oro operacijų centrų skaičių bei skatins mūsų karinių pajėgumų pertvarką. Bus dvi strateginės vadavietės – viena operacinė, kita funkcinė. Strateginei operacijų vadovybei, kurios vadavietė bus Europoje (Belgijoje), paramą teiks dvi jungtinų pajėgų vadovybės, galinčios greitai suformuoti sausumos specialiųjų jungtinių pajėgų (CJTF) vadavietes ir stiprias, tačiau labiau riboto pajėgumo jungtines vadavietes, kurių pagrindu bus galima suformuoti jūros CJFT vadavietes. Taip pat numatyti sausumos, karinių oro ir karinių jūrų vienetai. Strateginė vadovybė, kuri vadovaus pertvarkai ir kurios pagrindinė vadavietė Jungtinėse Valstijose taip pat dirbs ir Europoje, bus atsakinga, kai reikalinga kartu su Aljanso pajėgų operacijų vadovybe, už Aljanso karinių pajėgumų pertvarkos proceso tęstinumą ir jos pajėgų sąveikumą. Nurodėme Tarybai ir Gynybos planavimo komitetui parengti, atsižvelgiant į NATO karinės vadovybės darbo rezultatus ir remiantis objektyviais kriterijais, galutinį detalų struktūros planą, kuriame, be kita ko, būtų nurodytos vadovavimo struktūros vadaviečių ir kitų elementų išdėstymo vietos, kad 2003 m. birželį gynybos ministrai galėtų priimti galutinus sprendimus. c. Patvirtinome Prahos pajėgumų stiprinimo planą (PPSP), kuris padės Aljansui modernizuoti esamus ir kurti naujus karinius pajėgumus, būtinus šiuolaikiniame kare, vykstančiame padidintos grėsmės sąlygomis. Atskiros sąjungininkės prisiėmė aiškų ir konkretų politinį įsipareigojimą padidinti savo pajėgumus cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos srityse, taip pat žvalgybos, stebėjimo ir taikinių nustatymo; sausumos stebėjimo iš oro; vadovavimo, valdymo ir ryšių; kovinio veiksmingumo, įskaitant tikslaus pataikymo bombas bei raketas ir priešo oro gynybos slopinimą; strateginio pajėgų perdislokavimo oru ir jūra dideliu atstumu bei degalų atsargų papildymo ore pajėgumus ir kovinės paramos bei kovinio aprūpinimo dalinius, skirtus dislokuoti misijos rajone. Mūsų pastangos modernizuoti pajėgumus, pasinaudojant PPSP, ir Europos Sąjungos siekis sustiprinti europinius pajėgumus pagal Europos pajėgumų stiprinimo programą turėtų būti vienas kitą papildantys elementai, kurie įgyvendinami gerbiant abiejų organizacijų savarankiškumą ir veikiant atvirai. Sieksime kuo greičiau įgyvendinti visus Prahos pajėgumų stiprinimo plano elementus. Imsimės būtinų priemonių, kad būtų sustiprinti pajėgumai srityse, kuriose nustatyta nuolatinė jų stoka. Tokios priemonės galėtų apimti tarptautines misijas, taip pat pajėgų uždavinių specializaciją ir jų prioritetinių funkcijų peržiūrą. Atkreipiame dėmesį, kad šis darbas pareikalaus papildomų lėšų, kurių skyrimą turės patvirtinti nacionaliniai parlamentai. Įsipareigojame aktyviai vykdyti pajėgumų modernizavimą. Nurodėme nuolatinės sudėties Tarybai pateikti gynybos ministrams ataskaitą apie atlikto darbo rezultatus. d. Remiame patvirtintą karinę gynybos prieš terorizmą koncepciją. Ši koncepcija yra priemonių, skirtų sustiprinti NATO pajėgumus šioje srityje, dalis, apimanti, be kita ko, pasikeitimo žvalgybine informacija tobulinimą ir reagavimo į krizes priemones. Terorizmas, kurio bet kokią formą bei apraišką mes griežtai smerkiame ir besąlygiškai atmetame, kelią rimtą, nuolat augantį pavojų Aljanso piliečiams, ginkluotosioms pajėgoms bei teritorijai ir tarptautiniam saugumui. Ryžtingai kovosime su šiuo blogiu tol, kol reikės. Kad kova su terorizmu būtų veiksminga, būtina imtis įvairių visapusiškų atsakomųjų priemonių. Įsipareigojame visiškai įgyvendinti bendradarbiaudami su šalimis partnerėmis Civilinių ekstremalių situacijų planavimo (CEP) programą, kad užtikrintume geresnį civilinės saugos sistemos pasirengimą galimiems civilių gyventojų užpuolimams panaudojant chemines, biologines ar radioaktyviąsias (CBR) medžiagas. Stiprinsime mūsų gebėjimą padėti šalių vyriausybėms, kai jos paprašys, likviduoti teroristinių atakų, įskaitant CBRN ginklo panaudojimą prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, pasekmes, vadovaudamiesi CEP programos nuostatomis. e. Pritariame penkių apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo iniciatyvų įgyvendinimui. Šios iniciatyvos – modelinė kilnojama NBC analitinė laboratorija, modelinė reagavimo į NBC ginklo panaudojimą grupė, virtualus apsaugos nuo NBC ginklo tobulinimo centras, NATO apsaugos nuo biologinio ir cheminio ginklo priemonių atsargos ir ligų stebėjimo sistema sustiprins Aljanso pajėgumą apsiginti nuo masinio naikinimo ginklų. Dar kartą patvirtiname, kad įsipareigojame kuo greičiau padidinti ir modernizuoti turimus apsaugos nuo NBC ginklo pajėgumus. f. Stiprinti gynybos prieš elektroninį puolimą pajėgumus. g. Išanalizuoti, kokiais būdais būtų galima tinkamai derinant politines, gynybines ir atgrasinimo priemones veiksmingai kovoti su didėjančia raketų puolimo prieš Aljanso teritoriją, ginkluotąsias pajėgas ir tankiai apgyvendintas vietas grėsme. Šiandien pasiūlėme parengti naują NATO priešraketinės gynybos galimybių studiją, kuri išnagrinės galimus Aljanso teritorijos, ginkluotųjų pajėgų ir tankiai apgyvendintų vietų apsaugos nuo įvairaus pobūdžio raketų atakų būdus, kurių nuolatinį vertinimą atliksime ir ateityje. Veikdami šioje srityje vadovausimės Sąjungos saugumo nedalomumo principu. Remiame siekį sustiprinti Tarptautinio štabo WMD (ang. Weapons of Mass Destruction - Masinio naikinimo ginklai) centrą, kad Aljansui būtų teikiama didesnė parama kovoje su šia grėsme. Patvirtiname, kad ginklų kontrolė ir neplatinimas iš esmės padeda užkirsti kelią WMD ir jų pristatymo priemonių paplitimui ir panaudojimui. Pabrėžiame, kad svarbu laikytis ir tobulinti galiojančius tarptautinius ginklų neplatinimo ir jų eksporto kontrolės režimus bei tarptautinius susitarimus dėl ginklų kontrolės ir nusiginklavimo. 5. Naujųjų narių – Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos - įstojimas sustiprins NATO gebėjimą kovoti su dabarties ir ateities iššūkiais. Šios šalys pademonstravo, jog laikosi pagrindinių principų bei vertybių, išdėstytų Vašingtono sutartyje, pajėgia dalyvauti įvairiose Sąjungos misijose, įskaitant kolektyvinės gynybos operacijas, ir ryžtingai siekia prisidėti prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo ypač krizių ir konfliktų apimtuose regionuose. Nedelsiant pradėsime su šiomis šalimis derybas dėl narystės, kad stojimo protokolai būtų pasirašyti iki 2003 m. kovo pabaigos ir ratifikavimo procesas būtų baigtas laiku, kad ne vėliau kaip NATO viršūnių susitikime, įvyksiančiame 2004 m. gegužę, jos taptų visateisėmis Aljanso narėmis. Aljansas sieks, kad per laiką iki narystės pakviestosios šalys kuo plačiau dalyvautų NATO veikloje. Pasižadame ir toliau joms padėti įvairiais, įskaitant Narystės veiksmų planą (NVP), būdais. Nekantriai laukiame, kada galėsime susipažinti su pakviestųjų šalių reformų, kurias įgyvendinant iki ir po įstojimo tikimės pažangos, kad šios šalys galėtų svariau prisidėti prie Aljanso veiklos, tvarkaraščiu. 6. Sveikiname ženklią Albanijos pažangą, kurią ji pasiekė vykdydama reformas, taip pat jos konstruktyvią veiklą skatinant stabilumą regione ir tvirtą paramą Aljansui. Sveikiname buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos* ženklią pažangą, kurią ji pasiekė įgyvendindama reformas, ir jos tvirtą paramą Aljanso vykdomoms operacijoms, taip pat pritariame rimtiems veiksmams, kurių ji ėmėsi, kad šalyje būtų išspręsti vidiniai nesutarimai ir pasiekta pažangos atkuriant demokratiją, stabilumą ir etninį susitaikymą. Toliau įvairiais būdais, įskaitant NVP, padėsime abiem šalims pasiekti stabilumą, saugumą ir gerovės, kad jos galėtų įgyvendinti narystės reikalavimus. Siekdami šio tikslo, taip pat susitarėme padidinti mūsų paramą Albanijoje vykdomoms reformoms ir toliau remti, panaudojant regione dislokuotas NATO pajėgas, buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos reformas gynybos ir saugumo srityse. Kviečiame abi šalis dvigubai aktyviau įgyvendinti reformas. Toliau svarstysime jų narystės galimybes. Taip pat toliau svarstysime Kroatijos, kuri pasiekė reformų įgyvendinimo srityje vilčių teikiančios pažangos, narystės galimybę. Jos galimybė tapti mūsų nare priklausys nuo tolesnės Kroatijos pažangos reformų srityje ir tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų bendradarbiavimo su Tarptautiniu tribunolu buvusios Jugoslavijos karo nusikaltimams tirti (ICTY), vykdymo. Narystės veiksmų planas ir toliau bus pagrindinė narystės siekiančių šalių pažangos, kurią nuolatos vertiname, skatinimo priemonė. Plėtra neapsiribos valstybėmis, kurios šiandien buvo pakviestos tapti mūsų narėmis. 7. Euroatlantinės partnerystės taryba (EAPC) ir Partnerystės taikos labui (PTL) programa padėjo ženkliai sustiprinti saugumą ir stabilumą visame euroatlantiniame regione. Šiandien priėmėme sprendimą išplėsti mūsų bendradarbiavimą su šalimis, dalyvaujančiomis EAPC veikloje ir PTL programoje. Stiprinsime tarpusavio politinį dialogą. Pasikonsultavusios su šalimis partnerėmis, sąjungininkės sieks, kad partnerės kuo plačiau dalyvautų, kai tinkama, veiklos ir projektų, kuriuose jos dalyvauja ir padeda įgyvendinti, planavime, vykdyme ir priežiūroje. Pradėjome taikyti naujus praktinius mechanizmus, pavyzdžiui, Individualius partnerystės veiksmų planus, kurie užtikrins visapusišką, individualiems poreikiams pritaikytą, diferencijuotą požiūrį į partnerystę ir leis remti partnerių reformas. Skatiname visas partneres, tarp jų ir strategiškai svarbių Kaukazo bei Vidurio Azijos regionų šalis, pasinaudoti šiais mechanizmais. Sveikiname partnerių ryžtą kovoti su terorizmu visomis priemonėmis, įskaitant tas, kurios numatytos Partnerystės kovos su terorizmu veiksmų plane. Taip pat toliau sieksime didinti sąveikumą ir plėsti veiklą, susijusią su gynyba, kuri sudaro mūsų partnerystės pagrindą. Ateityje bus galima išplėsti šalių, dalyvaujančių PTL programoje ir EAPC, skaičių, įtraukiant į šią veiklą Federacinę Jugoslavijos Respubliką bei Bosniją ir Hercegoviną, kai jos pasieks būtiną pažangą, įskaitant visišką bendradarbiavimą su ICTY. 8. Sveikiname svarbius NATO ir Rusijos tarybos laimėjimus, kurių ji pasiekė po istorinio NATO ir Rusijos viršūnių susitikimo Romoje. Šių santykių plėtra yra naudinga visoms euroatlantinio regiono šalims. NATO valstybės narės ir Rusija bendradarbiauja NATO ir Rusijos tarybos kaip lygios partnerės, kurios kartu sėkmingai veikia taikos palaikymo, gynybos reformų įgyvendinimo, kovos su WMD platinimu, paieškos ir gelbėjimo, civilinių ekstremalių situacijų planavimo, priešraketinės gynybos karo veiksmų teatre ir kovos prieš terorizmą srityse, siekdamos bendro tikslo – sukurti stabilią, taikią ir vieningą Europą. Vadovaudamiesi Santykių pagrindų aktu ir Romos deklaracija, esame pasiryžę stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą su Rusija. 9. Toliau sieksime stiprinti NATO ir Ukrainos santykius, vadovaudamiesi Išskirtinių santykių chartija. Atkreipėme dėmesį į tvirtą Ukrainos nuostatą siekti visapusiškos euroatlantinės integracijos ir skatiname Ukrainą toliau įgyvendinti būtinas reformas, tarp jų ginklų eksporto kontrolę, kad būtų pasiektas šis tikslas. Naujas veiksmų planas, kurį rengiame kartu su Ukraina, yra svarbus žingsnis į priekį; jame įvardytos politinių, ekonominių, karinių ir kitų reformų sritys, kuriose Ukraina įsipareigojo siekti tolesnės pažangos ir kuriose NATO jai suteiks pagalbą. Kad būtų užtikrinta tolesnė sėkminga mūsų santykių plėtotė, būtina, kad Ukraina tvirtai įsipareigotų laikytis euroatlantinės bendrijos vertybių. 10. Dar kartą patvirtiname, kad Europos saugumas yra glaudžiai susijęs su Viduržemio jūros regiono saugumu ir stabilumu. Todėl priėmėme sprendimą suteikti iš esmės naują kokybę Viduržemio jūros šalių dialogo, sudarančio Aljanso nuostatos įtvirtinti saugumą bendradarbiavimo priemonėmis sudėtinę dalį, politinę ir praktinę dimensiją. Todėl skatiname aktyviau plėtoti praktinį bendradarbiavimą ir veiksmingą tarpusavio veiklą abipusiai dominančiose saugumo srityse, tarp jų, kai tinkama, kovos su terorizmu klausimais, kuriuos sprendžiant NATO gali padėti pasiekti papildomos realios pažangos. Pareiškiame, kad Viduržemio jūros šalių dialogas ir kiti tarptautinės bendrijos veiksmai, įskaitant ES Barselonos procesą, papildo ir sustiprina vienas kitą. 11. NATO ir Europos Sąjunga siekia bendrų strateginių tikslų. Tvirtai pasiryžę ir ateityje įgyvendinti sprendimus, priimtus Vašingtono viršūnių susitikime ir vėlesniuose ministrų susitikimuose, kad būtų toliau plėtojamas NATO ir ES bendradarbiavimas. Mūsų suderinti veiksmai atkuriant taiką ir sudarant sąlygas klestinčių demokratinių visuomenių atsiradimui Balkanuose akivaizdžiai pademonstravo bendradarbiavimo naudą. Rugsėjo 11 diena ir įvykiai po jos aiškiai parodė, kad svarbu abiem organizacijoms siekti didesnio skaidrumo ir glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant abipusiai dominančius klausimus, susijusius su saugumu, gynyba ir krizių valdymu, kad kilus krizei būtų imtasi tinkamiausių karinių priemonių ir būtų užtikrintas veiksmingas krizių valdymas. Įsipareigojame siekti tolesnės pažangos visose mūsų santykių srityse ir atkreipiame dėmesį, kad būtina surasti visas sąjungininkes patenkinančius sprendimus dėl Europos sąjungininkių, kurios nepriklauso ES, dalyvavimo, kad būtų užtikrinta tikra strateginė partnerystė. 12. Siekdama stiprinti taiką ir stabilumą euroatlantiniame regione, NATO toliau plėtos glaudų, konstruktyvų bendradarbiavimą su ESBO tokiose naudingose srityse, kaip konfliktų prevencija, krizių valdymas ir normalių gyvenimo sąlygų atkūrimas po konflikto. 13. Aljansas atliko esminį darbą atkuriant saugumą Pietryčių Europoje. Patvirtiname, kad ir ateityje remsime visų šalių, esančių šiame strategiškai svarbiame regione, teritorijų vientisumą ir suverenitetą. Bendradarbiaudami su mūsų partnerėmis, dalyvaujančiomis SFOR ir KFOR, taip pat Jungtinėmis Tautomis, Europos Sąjunga, ESBO ir kitomis tarptautinėmis organizacijos toliau padėsime kurti taikią, stabilią ir demokratišką Pietryčių Europą, kol visos jos šalys galės savarankiškai įgyvendinti reformas ir integruosis į euroatalantines struktūras. Pasiryžę tol dirbti šioje srityje, kol bus pasiektas šis tikslas. Tikimės, kad šio regiono šalys toliau kurs tvarias demokratines daugiatautes visuomenes, išnaikins organizuotą nusikalstamumą bei korupciją ir įtvirtins teisės viršenybę, plėtos regioninį bendradarbiavimą ir laikysis visų tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų padės Hagos teismui nubausti visus asmenis, kuriuos ICTY kaltina įvykdžius karo nusikaltimus. Šių šalių integracijos į euroatlantines struktūras sparta priklausys nuo jų pažangos įgyvendinant reformas. Patvirtiname, kad mūsų pajėgos toliau veiks šiame regione ir kad esame pasiruošę, panaudodami individualias pagalbos programas, padėti šio regiono šalims siekti tolesnės pažangos. Remdamiesi nuolatine pažanga įtvirtinant saugumo ir politines sąlygas ir jų analizės rezultatais, nagrinėsime, atsižvelgdami į regioninį principą, galimus veiksmų racionalizavimo ir pajėgų restruktūrizavimo būdus. Sveikiname sėkmingą operacijos “Amber Fox” įgyvendinimą buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikoje. Susitarėme, kad NATO pajėgos po gruodžio 15 d. liks regione ribotą laiką, per kurį jos padės įtvirtinti stabilumą, kurį įvertinsime remdamiesi susidariusia padėtimi. Atkreipėme dėmesį į ES pareiškimą, kad ji yra pasiruošusi tam tikromis tinkamomis sąlygomis perimti vadovavimą karinei operacijai buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikoje. 14. NATO valstybės narės ėmėsi veiksmų, atsižvelgdamos į JT Saugumo Tarybos kvietimą padėti Afganistano vyriausybei atkurti saugumą Kabule ir jo apylinkėse. Mūsų narių pajėgos sudaro tarptautinių saugumo užtikrinimo pajėgų (ISAF) Afganistane branduolį. Vertiname Jungtinės Karalystės ir Turkijos vadovavimą ISAF pajėgoms ir sveikiname Vokietijos bei Nyderlandų pareikštą norą bendrai joms toliau vadovauti. NATO sutiko padėti tam tikrose srityse šalims, kurios ateityje vadovaus ISAF pajėgoms, patvirtindama tokiu sprendimu savo įsipareigojimą tęsti pradėtą darbą. Tačiau už saugumą ir teisėtvarką Afganistane atsako afganistaniečių tauta. 15. Įsipareigojame toliau laikytis CFE sutarties ir patvirtiname, kad sieksime kuo ankstesnio peržiūrėtos Sutarties įsigaliojimo. CFE režimas svariai prisideda prie didesnio saugumo ir vienybės Europoje. Sveikiname neprisijungusių prie CFE sutarties šalių, kurios pareiškė apie savo ketinimą prisijungti prie peržiūrėtos CFE sutarties, kai ji įsigalios, poziciją. Jų prisijungimas dar labiau sustiprins stabilumą ir saugumą Europoje. Sveikiname Rusijos ženklią pažangą, kurią jį padarė mažindama savo pajėgų skaičių iki Sutarties V straipsnyje nustatytų dydžių. Raginame Gruziją ir Moldovą sparčiai įgyvendinti Stambule prisiimtus įsipareigojimus, kurių jos iki šiol neįvykdė, kad sąjungininkės ir kitos Sutartį pasirašiusiosios šalys galėtų ratifikuoti peržiūrėtą CFE sutartį. 16. Atsižvelgdami į vykdomą NATO pertvarką, pritarėme priemonių, kuriomis siekiama patobulinti vadaviečių struktūrą ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą, planą. NATO+ iniciatyva žmogiškųjų išteklių srityje papildo šiuos veiksmus. Įsipareigojame suteikti būtinus individualius ir kolektyvinius išteklius, kad Aljansas galėtų vykdyti jam keliamus uždavinius. 17. Sveikiname aktyvų NATO Parlamentinės Asamblėjos vaidmenį, prisidedantį prie NATO pastangų įtvirtinti stabilumą visoje Europoje. Taip pat vertiname Atlanto sutarties asociacijos pastangas skatinti mūsų visuomenių geresnį Aljanso ir jo tikslų supratimą. 18. Reiškiame nuoširdų dėkingumą Čekijos Respublikos Vyriausybei už šiltą svetingumą. 19. Šis viršūnių susitikimas pademonstravo, kad Europos ir Šiaurės Amerikos sąjungininkės, siejamos istorijos ir bendrų vertybių, toliau ryžtingai veiks kaip vieninga bendrija, galinti apginti mūsų teritoriją, piliečius ir pajėgas nuo įvairių grėsmių ir iššūkių. Per daugiau kaip penkiasdešimtį metų NATO gynė taiką, demokratiją ir saugumą euroatlantiniame regione. Įsipareigojimai, kuriuos priėmėme Prahoje, užtikrina, kad Aljansas ir ateityje vaidins svarbų vaidmenį. *Turkija pripažįsta Makedonijos Respubliką jos konstituciniu pavadinimu