Naujienos

Andrius KRIVAS – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje laikinai eina Krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus gynybos politikai ir tarptautiniams ryšiams pareigas. Baigė Tarptautinių santykių institutą Maskvoje, nuo 1993 iki 2001 metų dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. 2001 metais pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje. Prieš mėnesį p. Krivas buvo pakviestas užimti aukštas pareigas Krašto apsaugos ministerijoje. Sugrįžęs po septynerių metų pertraukos sako esąs kupinas ryžto dirbti ir panaudoti visą sukauptą patirtį.

Vos prieš mėnesį Krašto apsaugos ministerijoje buvote paskirtas laikinai eiti Krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus gynybos politikai ir tarptautiniams ryšiams pareigas. Kaip jaučiatės užėmęs naujas pareigas?

Labai malonu, kad Krašto apsaugos ministerija nepamiršo manęs ir pakvietė vėl dirbti kartu. Nežadu atsisakyti diplomato kelio, nes būtent ten save matau. Tačiau tai, kad esu laikinai paskirtas dirbti Krašto apsaugos ministerijoje, parodo tarpinstitucinius bendradarbiavimo ryšius. Lietuvos užsienio ir saugumo politikos interesai reikalauja labai glaudaus Užsienio reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimo.

Manau, kad tokia kadrų kaita – tarpinstitucinė rotacija – leidžia efektyviau siekti tikslų. Tai praturtina valstybinėse institucijose turimą patirtį. Taigi, dabar esu kupinas ryžto dirbti šį darbą taip, kaip leidžia gebėjimai ir patirtis.

Ar dėliojote sau pliusus ir minusus prieš pasirinkdamas šias pareigas? Kas nulėmė Jūsų pasirinkimą?

Žinoma, kad dėliojau. Galiu pasakyti, kad teigiama pusė buvo akivaizdžiai pranašesnė už neigiamą, todėl gavęs pasiūlymą beveik nedvejojau. Na, o mano pasirinkimą nulėmė tai, kad turėjau darbo Krašto apsaugos ministerijoje patirties. Kita svarbi priežastis – mano įsitikinimas, kad tarpinstituciniai personalo mainai praturtina ir sustiprina abi juose dalyvaujančias institucijas.

Kokį jaučiate skirtumą tarp ankstesnių ir dabar užimamų pareigų?

Skirtumas yra toks, kiek skiriasi abiejų institucijų darbo specifika ir darbo tikslai. Krašto apsaugos ministerija daugiau dirba su kariuomene, gynybiniais, kariniais saugumo aspektais. Užsienio reikalų ministerija – su politiniais aspektais. Šios dvi institucijos skiriasi struktūra, hierarchine organizacija, vidiniais ryšiais tarp įvairių ministerijų padalinių.

Tačiau jos abi turi ir daug bendro. Bendri saugumo ir užsienio politikos tikslai, kurių siekia abi ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybės vardu. Šias ministerijas taip pat vienija institucinė kultūra, kurios dvasia jos buvo kuriamos atgavus nepriklausomybę. Manau, kad tai labai svarbi sėkmingo bendro darbo prielaida.

Kuo Jums valstybės tarnyba yra patraukli?

Valstybės tarnyba šiandien turi žymiai daugiau privalumų nei tuo metu, kai aš ją pasirinkau. Tačiau jau tada ji buvo ta veiklos sritis, kuri neabejotinai įprasmina žmogaus egzistavimą ir profesinę veiklą. Kai dirbama ne vardan kažkokio pelno, asmeninio komforto, o vardan tų tikslų, kurie svarbūs visai valstybei ir visiems jos piliečiams. Kai pasiekiamas kažkoks realus, apčiuopiamas rezultatas, naudingas visai valstybei. Tai atperka visus sunkumus, nepatogumus.

Šiandien visos Lietuvos valstybės institucijos, tarp jų ir Krašto apsaugos ministerija, padarė didžiulę pažangą tiek vidinio organizavimo, tiek atlygio už darbą prasme. Dirbti valstybės tarnyboje nuo to tik dar patraukliau ir maloniau.

Kodėl, Jūsų manymu, siekti karjeros vieniems sekasi lengviau, kitiems sunkiau?

Iš tiesų, valstybės tarnyboje siekti karjeros yra sunku, tačiau labai įdomu. Pirmaisiais nepriklausomybės metais daugelis valstybės institucijų dar tik kūrėsi. Neužimtų etatų buvo labai daug. Į valstybės tarnybą atėję dirbti jauni žmonės, turėjo plačias tarnybinio augimo galimybes. Dabar institucijos jau yra subrendusios. Jose dirba žmonės su patirtimi, todėl tarnybinis augimas nebėra toks greitas.

Tačiau augimo kokybė profesine prasme neabejotinai išaugo. Ir manau, kad šiandien vyriausieji specialistai, kurie dirba mūsų padaliniuose, profesinės kompetencijos prasme tikrai verti daugiau nei mūsų kartos vyriausieji specialistai, kurie dirbo tada.

Tai yra sveikintina ir džiugu. Tai leidžia žmonėms planuoti karjerą valstybės tarnyboje praktiškai visam gyvenimui. Pirmaisiais nepriklausomybės metais gana jauno amžiaus tarnautojas per keletą metų galėdavo tapti departamento direktoriumi ar tarnybos viršininku. Kildavo klausimas, ar jis jau pasiekė profesines „lubas“? Ar jis dar galės dirbti 30 metų šioje ar panašioje pozicijoje?

Žmogui reikia keisti aplinką ir savo veiklos sritis, kad nepatirtų dvasinės ir intelektinės stagnacijos. Mano nuomone, šiandien valstybės tarnyba mažiau susiduria su tokio pobūdžio problemomis.

Kaip manote, valstybės tarnyba suteikia daugiau laisvės ar suvaržymo?

Gyvenime visada susiduri su situacijomis, kuriose yra laisvės kūrybai, pasirinkimui ir kažkokių varžančių aplinkybių. To esama ir valstybės tarnyboje. Vienomis aplinkybėmis būna daugiau suvaržymų, kitomis mažiau.

Aš taip pat pagal savo kompetenciją priimu kai kuriuos sprendimus. Tačiau yra sprendimų, kuriuos tenka priimti politiniu lygmeniu. Juos formuojant mano kuruojamo departamento specialistai teikia pasiūlymus ir juos argumentuoja.

Kokie Jūsų karjeros ateities planai?

Na, sunku atsakyti. Tikiuosi, kad užimdamas šias aukštas pareigas turėsiu progos pasireikšti. Matau perspektyvą ir čia, ir diplomatinėje tarnyboje, į kurią anksčiau ar vėliau turėsiu grįžti.

Kalbino Raimonda OPULSKIENĖ