Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas gruodžio 8 dieną Briuselyje vykusioje konferencijoje su Vakarų Balkanų šalių ministrais pirmininkais ir ES politikais aptarė Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kroatijos, Makedonijos i Serbijos narystės ES perspektyvas.

V.Ušackas pažymėjo, kad šiais metais Vakarų Balkanų regiono šalys sulaukė daug gerų naujienų: Kroatija ir Albanija balandžio mėnesį tapo NATO narėmis, Juodkalnijai NATO patvirtino narystės veiksmų planą, o Juodkalnijos, Makedonijos ir Serbijos piliečiai nuo gruodžio 19 dienos į ES galės vykti be vizų.

Pasak ministro, sėkmingi 2009 metai turi sutelkti Vakarų Balkanų šalis naujiems darbams ir reformoms.

V.Ušackas pažymėjo, kad Lietuva palaiko Europos Komisijos siūlymą pradėti derybas su Makedonija dėl jos narystės ES ir tikisi, kad sprendimas bus priimtas Ispanijos pirmininkavimo ES metu. Lietuva taip pat viliasi, kad 2010 metais Komisija teigiamai įvertins Albanijos ir Juodkalnijos paraiškas narystei ES.

„Tikiuosi, kad Lietuvai 2011 metais pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), o 2013-2014 metais kartu su Airija ir Graikija – ES,  bus reikšmingai pasistūmėta kuriant laisvą ir vieningą Europą“, – pažymėjo V.Ušackas.

Pasak ministro, teigiamą impulsą tolesniam Europos integracijos procesui suteikia įsigaliojusi Lisabonos sutartis.

„Lisabonos sutarties įsigaliojimas atvėrė kelius tolesnei ES plėtrai, tačiau galiausiai Vakarų Balkanų šalių narystė priklausys nuo jų vykdomų reformų sėkmės ir sugebėjimo bendradarbiauti tarpusavyje. Tikiuosi, reformos, o ne istorine polemika bus kandidačių dėmesio centre rengiantis narystei ES“, – sakė ministras.

V.Ušackas pakvietė Balkanų šalis puoselėti bendradarbiavimą ir didinti pasitikėjimą regione.

„Baltijos šalių eurointegracinė patirtis rodo, kad bendradarbiavimo ir pasitikėjimo dvasia yra tvirtos prielaidos narystei ES ir NATO“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Konferencijos „Nauja era Balkanuose“ organizatoriai – nevyriausybinė organizacija „Europos draugai“, Konrado Adenauerio fondas, Konstantino Karamanlio demokratijos institutas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Investicinis susitarimas Pietryčių Europai.