Naujienos

Lietuva pasaulio spaudoje ir naujienų agentūrų pranešimuose balandžio-birželio mėnesiais daugiausia buvo minima pasakojant apie precedento Europoje neturinčią Prezidento apkaltos procedūrą ir po jos sekusius pirmalaikius rinkimus, apie Lietuvos politines aktualijas Europos Sąjungos bei NATO plėtros kontekste, taip pat Rusijos reakciją ir jos galimą įtaką šalies politiniams procesams. Kitų publikacijų apie Lietuvą temos: sparti ekonominė pažanga, dvišaliai santykiai, kultūra, turizmas, holokausto žaizdos šalies istorijoje, migracija, konsuliniai reikalai.

PREZIDENTO APKALTA IR PIRMALAIKIAI VALSTYBĖS VADOVO RINKIMAI
Balandžio mėnesio pradžioje užsienio žiniasklaida operatyviai pranešė apie R. Paksui nepalankų Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimą, atvėrusį kelią Prezidento apkaltai. Pažymėta, kad R. Paksas – pirmasis Europos valstybės vadovas nušalintas parlamentinę apkaltos būdu. Užsienio spauda pastebėjo, kad R. Pakso elektoratas – neturtingi Lietuvos provincijos gyventojai ir kad šalyje susiklostė priešprieša tarp apsišvietusio „elito“ ir menkai išsilavinusios „varguomenės“, kurios sentimentais bei emocijomis žadžia populistinės pakraipos politikai.
Plačiai su Prezidento apkalta susijusius įvykius Lietuvoje nušvietė ir komentavo Lenkijos spauda. Lenkų apžvalgininkai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai nesutiko su tuo, kad aukščiausias pareigas šalyje užimtų Konstituciją ir Prezidento priesaiką sulaužęs politikas. Politologai teigė, kad Lietuva tapo valstybe, keliančia itin aukštus reikalavimus politikams, tačiau R. Paksą nušalinę parlamentarai turėsią įrodyti, jog patys veikė pagal aukščiausius moralės principus. Priešingu atveju rinkėjų parama R.Paksui galėtų dar labiau pakenkti tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui (RZECZPOSPOLITA).
Vakarų spauda pagyrė Lietuvą sėkmingai įveikus politinę krizę, laikantis įstatymų ir gerbiant demokratijos vertybes. Pažymima, kad šiuo atžvilgiu Europos Sąjungos naujokė Lietuva gali būti keliama pavyzdžiu senosioms bloko narėms (DER TAGESSPIEGEL).
Tuo tarpu rusakalbė spauda R. Pakso apkaltą daugiausia vertino nepalankiai, apibūdindama ją kaip dar vieną abejotino legitimumo „šliaužiantį valstybinį perversmą“ posovietinėje erdvėje (SOVETSKAJA ROSSIJA, REGNUM), inspiruotą antirusiškų jėgų bei JAV specialiųjų tarnybų ir lygintiną su Rusijai neparankiu Ševardnadzės bei A. Abašidzės nušalinimu Gruzijoje. Teigiama, kad Lietuvoje jau susiformavusi vakarietiška dvipartinė sistema, valdančiajam elitui leidžianti be kliūčių apgaudinėti rinkėją. Tokie sistemai nepaklūstantys politikai kaip R. Paksas bendru politiniu sutarimu esą nušalinami nuo valdžios. Vis dėlto Rusijos žiniasklaidoje pasirodė ir objektyvių publikacijų, kuriose akcentuojamas „lietuviškasis precedentas“, po-sovietinėje erdvėje tvirtinantis konstitucinę politikų atsakomybę ir demokratijos vertybių apsaugą nuo autoritarizmo bei korumpuotų pareigūnų savivalės.
Užsienio žiniasklaida susidomėjusi pranešė apie R. Pakso pasiryžimą vėl dalyvauti Prezidento rinkimuose ir preliminarų Vyriausios rinkimų komisijos sprendimą registruoti jį kandidatu. Vakarų žiniasklaida teigiamai įvertino Konstitucinio teismo išvadą draudžiančią per apkaltą nušalintajam R. Paksui vėl dalyvauti rinkimuose.
THE ECONOMIST paskelbė porą publikacijų apie populizmo stiprėjimą Rytų Europos politikoje. Šiuose straipsniuose Lietuvos politikai R. Paksas ir V. Uspaskich buvo minimi kaip tipiški populistinių idėjų skleidėjai, sumaniai pataikaujantys tradicinėmis partijomis nusivylusiems rinkėjams. Publikacijoje skirtoje išimtinai Lietuvai (ELITAS, GHERKINS AND SUGAR-BEETS – LITHUANIAN POLITICS, 2004 05 26) THE ECONOMIST konstatavo didelį šalies susiskaldymą, kurstomą populistinės pakraipos politikų.
Užsienio naujienų agentūros (AFP, REUTERS) ir spaudos leidiniai pažymėjo, kad Specialiosios tyrimų tarnybos (STT) poėmiai V. Adamkui palankių parlamentinių partijų būstinėse sulaukė didelio atgarsio Lietuvoje ir praktiškai virto nauju skandalu pirmalaikių Prezidento rinkimų antrojo turo išvakarėse. Glaustai primenamas šalį pusę metų drebinęs Prezidento apkaltos skandalas ir teigiama, kad pastarieji įvykiai gali būti laikomi ankstesnių valstybės problemų tęsiniu. Pripažįstama, kad STT veiksmai galėję įtakoti balsavimą rinkimų metu, nors nuomonių apklausos neleido teigti, kad jie būtų ryškiai pakeitę rinkėjų nuomonę kurio nors iš dviejų kandidatų atžvilgiu.
Pastebima, kad pastarieji Prezidento rinkimai laikomi rudeninių Seimo rinkimų repeticija, kuri leis politinėms partijoms įvertinti rinkėjų simpatijas. Pažymima, kad antrojo turo dvikova šalies elektoratą sąlyginai padalino į „runkelius“ – neturtinguosius gyventojus provincijoje – ir „elitą“ – išsilavinusius ir turinčius darbą miestiečius. Pirmieji besąlygiškai remią K. Prunskienę ir V. Uspaskich įkurtą Darbo partiją, o antrieji labiau pasitikį Prezidentu V. Adamkumi bei tradicinėmis politinėmis jėgomis. Teigiama, kad V. Adamkus simbolizuojąs pro-vakarietišką tautos pasirinkimą, o K. Prunskienė atstovaujanti Rytams simpatizuojančių visuomenės sluoksnių lūkesčiams.
Užsienio publikacijose buvo pabrėžiami K. Prunskienei praeityje inkriminuoti ryšiai su KGB, taip pat jos pastangos laimėti Maskvos palankumą siūlant skelbti moratoriumą Nepriklausomybės deklaracijai. Pažymima, kad K. Prunskienė iš esmės svariau neprisidėjo prie spartesnės Lietuvos integracijos į euroatlantines struktūras, tačiau nuolat primindavo apie Rusijos faktoriaus svarbą Lietuvos užsienio politikai. Atkreipiamas dėmesys į R. Pakso paramą šiai kandidatei ir jo gerus santykius su STT vadovu, atsakingu už operaciją prieš keturias parlamentines partijas. Teigiama, kad mainais už paramą K. Prunskienė nušalintajam prezidentui pažadėjusi padėti sugrįžti į aktyvią politiką, nepaisant griežto Konstitucinio teismo verdikto.
Kai kuriose publikacijose (Vladimir Socor „Lithuania's Election-Eve`Coup de Theatre'“ ir straipsniai lenkiškoje spaudoje) siūloma išvada, kad K. Prunskienės pergalė būtų naudinga Rusijai, todėl neatmetama galimybė, kad ši šalis neteisėtais būdais siekia daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams.
Lenkijos labiau nei kitų šalių spauda akcentavo įtarimus dėl Rusijos slaptųjų tarnybų dalyvavimo Prezidentūros skandale. „GAZETA WYBORCZA“ tvirtino, kad išrinktas už Rusijos pinigus Prezidentas tapo marionete rusų nusikaltėlio, susijusio su Kremliaus specialiosiomis tarnybomis, rankose. Dienraštis teigė, kad sunku stebėtis Rusija, norinčia kontroliuoti politiką šalyse, kurias priskiria savo įtakos zonai, tačiau negalima nesistebėti tais, kurie apsimeta, jog nemato jų šalims gresiančio naujo Rusijos imperializmo, dabar vadinamo „liberaliuoju“, pavojaus. Lenkijos savaitraštis WPROST aptardamas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotus poėmius politinių partijų būstinėse prieš valstybės vadovo rinkimus prisiminė Prezidentūros krizę ir straipsnį šia tema pavadino PUTINAS NORI VALDYTI LIETUVĄ.
Apie Rusijos įtakos grėsmę Lietuvos demokratiniams procesams parašė tokie įtakingi laikraščiai kaip THE WALL STREET JOURNAL EUROPE (V. Socor), THE FIANACIAL TIMES.
Vakarų spauda palankiai sutiko Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus išrinkimą antrajai kadencijai. Akcentuota, kad šis piliečių pasirinkimas patvirtino, jog Lietuva ir toliau nori nuosekliai laikytis euro-atlantinės integracijos kurso. Vis dėlto pažymima, kad nedidelė nugalėtojo persvara rodo gilų šalies susiskaldymą. Konstatuojama, kad naujajam valstybės vadovui teks ne tik atstatyti pašlijusį Prezidentūros autoritetą, rūpintis šalies tarptautiniu įvaizdžiu, bet ir atsižvelgti į valdančiomis partijomis nepatenkintųjų rinkėjų lūkesčius.
Rusijos spauda pripažino, kad K. Prunskienės pergalė būtų labiau atitikusi šios šalies interesus, tačiau tvirtino, kad V. Adamkus taip pat nesąs „rusofobas“ ir todėl jo kadencijos metu galima tikėtis atsargios, bet civilizuotos politikos, atspindinčios „subalansuotų draugiškų santykių“ dvasią (VREMIA NOVOSTEJ).

LIETUVOS- LENKIJOS DVIŠALIAI SANTYKIAI
Lenkijos spauda balandžio pabaigoje aptarė savo šalies tarpvalstybinės sutarties dėl kaimyniškų santykių su Lietuva pasirašymo dešimtmetį, pažymėdama, kad nors dvišaliai santykiai dabar tokie geri kaip niekada ligi šiol, jiems trūksta aiškios strategijos ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo nuoseklumo.
Lenkijos žiniasklaidos priemonės kritikavo savo šalies generalinio konsulo dalyvavimą atidengiant paminklą prieš 60 metų Vokietijos nacių sušaudytiems Vietinės rinktinės kariams atminti Panerių memoriale. Atsiliepdamas į neigiamą Lenkijos žiniasklaidos reakciją buvęs ambasadorius Jan Widacki dienraštyje GAZETA WYBORCZA pakvietė atsisakyti Armijos krajovos ir Vietinės rinktinės priešpriešos, ieškoti būdų lietuviams bei lenkams užmiršti praeities nuoskaudas ir iš tiesų susitaikyti.

NATO PLĖTRA
Vakarų žiniasklaida atkreipė dėmesį į naują NATO plėtros bangą ir Baltijos šalių santykių su Rusija vystymosi problemas. Pastebima, kad Maskva nepalankiai vertino NATO karinės oro policijos pajėgų dislokavimą Zokniuose ir pabrėžiama, kad dvišaliuose santykiuose vis dar stinga abipusio pasitikėjimo. Belgijos spauda akcentavo, kad nepaisant kelių incidentų, kurių metu nukentėjo Šiauliuose apsistoję NATO kariškiai, savo tarnybą Zokniuose baigęs karališkųjų oro pajėgų dalinys liko patenkintas gyvenimo ir darbo sąlygomis Lietuvoje bei aukštai įvertino lietuvių kolegų pasirengimą bendradarbiauti saugant šalies oro erdvę. Taip pat tvirtinama, kad Kremlius neturėtų jausti grėsmės dėl šios operacijos, nes NATO intencijos esą skaidrios, Aljanso oro policijos funkcijos – ne karinės, bet gynybinės.

EKONOMIKOS VYSTYMAS IR EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRA
Užsienio žiniasklaida pastebėdama spartų Lietuvos ekonomikos augimą, pranešė, kad šalis kartu su Slovėnija ir Estija yra tarp pirmųjų kandidačių stoti į bendros Europos Sąjungos valiutos euro zoną. Atsižvelgiant į rekordinius ūkio augimo tempus Lietuva buvo vadinama „Baltijos ekonominiu stebuklu“ (NEUE ZÜRCHER ZEITUNG). Vakarų spaudoje buvo teigiama, kad Europos Sąjungos plėtra bus naudinga visoms jos narėms – senoms ir naujoms - bei visiems užtikrins tolesnį ūkio augimą.
Kaip paprastai tiek Europoje, tiek už Atlanto (USA TODAY) pasirodė nemažai publikacijų apie Lietuvą kaip turistams įdomią šalį. Dalis publikacijų apie kraštovaizdžio ir kultūros paveldo ypatumus pasakojo pristatydamos Lietuvą bendrai su kitomis naujosiomis Europos Sąjungos narėmis bloko plėtros proga.

HOLOKAUSTO ŽAIZDOS
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio (REPUBLICAN-AMERICAN, THE JERUSALEM POST, ESPN TV) žiniasklaida paskelbė gandais ir spėjimais paremtą informaciją apie tariamą Lietuvos krepšininkų Europos čempionų dalyvavimą holokauste. Buvo teigiama esą lietuviai sportininkai krepšinio aikštelėje varžęsi su nacių kariškiais dėl teisės žudyti beginklius Kauno VII-ojo forto žydų kalinius ir laimėję rungtynes keliolika pasmerktųjų ciniškai sušaudę. Lietuvos diplomatinės atstovybės JAV kreipėsi į šių publikacijų ir TV reportažų kūrėjus, reikalaudamos patikrinti jų skleidžiamus anti-lietuviškus kaltinimus ir juos pagrįsti arba neradus įrodymų paneigti.
JAV spauda (THE BOSTONE GLOBE) taip pat informavo apie žydų studentų protestus prie Lietuvos konsulato Niujorke, siekiant paskubinti dalyvavimu Varšuvos geto likvidavime įtariamo 89-erių metų Vlado Zajančkausko ekstradiciją iš JAV ir griežtą jo teismą Lietuvoje. Lietuva apkaltinta holokausto budelių dangstymu arba nepakankamai aktyvia veikla jiems surasti ir nuteisti.
Apie holokaustą Lietuvoje ir įtariamus dėl lietuvių dalyvavimo remdamiesi JAV spauda rašė THE IRISH TIMES, GAZETA WYBORCZA ir kitų šalių laikraščiai.

LIETUVIAI TEISĖSAUGOS AKIRATYJE
Kai kurie dienraščiai (THE LOS ANGELES TIMES, THE LEADER) už Atlanto pranešė apie G. Petriko sulaikymo operaciją ir numatomos jo ekstradicijos procedūras. JAV spauda taip pat informavo apie sulaikytos lietuvių jūrininkų įgulos teismą ir vėlesnį išteisinimą dėl įtarimų narkotikų kontrabanda (THE TAMPA TRIBUNE). Prancūzakalbė žiniasklaida aptarė dviratininko R. Rumšo dopingo bylą (LE MONDE).



PLATESNĖ APŽVALGA - PRISEGAMAME PDF FORMATO FAILE.
Prisegta PDF byla: UZSP apzv2004 04-063566.pdf ( 379.0 kb )