Naujienos

Daugiausia pranešimų apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje per pastarąjį ketvirtį buvo susiję su šalyje vykstančiu Prezidentūros skandalu ir apkaltos procesu. Užsienio spaudos publikacijose akcentuoti įtarimai Prezidento aplinkai dėl korupcijos, ryšių su mafija, slaptosiomis Rusijos tarnybomis ir kaltinimai tarptautinio terorizmo rėmimu. Pranešimai šia tema JAV ir Didžiosios Britanijos spaudoje pasirodydavo beveik kiekvieną savaitę tokiuose leidiniuose kaip THE TIMES, THE GUARDIAN, THE INDEPENDENT, OBSERVER, THE DAILY TELEGRAPH, FINANCIAL TIMES, THE WALL STREET JOURNAL EUROPE, THE ECONOMIST, THE WASHINGTON TIMES, LOS ANGELES TIMES, THE NEW YORK TIMES, THE CHICAGO TRIBUNE. Apie įvykius Lietuvoje taip pat informavo regioniniai leidiniai anglų kalba: LONDON DAILY TELEGRAPH, THE TORONTO STAR, MONTREAL GAZETTE, IRISH TIMES ir kiti.
Prezidentūros skandalui Lietuvoje net keliolika publikacijų paskyrė prancūzų dienraštis LE FIGARO, po kelis išsamius straipsnius šia tema išspausdino prancūzakalbiai OUEST FRANCE, LE MONDE, LES ECHOS ir LE TEMPS.
Labai intensyviai įvykius Lietuvoje nušvietė vokiškai rašanti spauda: DIE PRESSE, KURIER, FRANKFURTER ALLGEMEINE ZEITUNG, SÜDDEUTSCHE ZEITUNG, SALZBURGER NACHRICHTEN, FRANKFURTER RUNDSCHAU, NEUE ZÜRCHER ZEITUNG, BERLINER ZEITUNG, BASLER ZEITUNG. Analitinių straipsnių korupcijos Rytų Europos tema paskelbė DER STANDARD ir DIE WELT.
Pakankamai atidžiai įvykiai Lietuvoje buvo nušviesti skandinavų žiniasklaidos: DAGENS NYHETER, SVENSKA DAGBLADET, HELSINGIN SANOMAT. Liuksemburgo dienraštis TAGEBLATT išspausdino kelias publikacijas apie skandalą dėl Prezidento R. Pakso aplinkos. Belgijos LA LIBRE BELGIQUE, olandų NRC HANDELSBLAD taip pat informavo apie Lietuvos Prezidentui inicijuotą apkaltą. Kelias publikacijas šia temą paskelbė italų dienraščiai IL SOLE 24 ORE ir CORRIERE DELA SERA. Bent po porą publikacijų apie Lietuvą pasirodė ir Japonijos dienraščiuose: THE JAPAN TIMES, SEKAI NIPPO.
Vakarų spauda įžvelgė teigiamą skandalo momentą – sustiprėjusį demokratinį procesą – ir pažymėjo, kad prasidėjusi apkalta neturėtų sutrukdyti sėkmingai šalies euroatlantinei integracijai. Tuo tarpu Rusijos spaudoje dominavo simpatijos Rolandui Paksui. Nevengta ignoruoti teisinių apkaltos aspektų ir labiau akcentuoti tariamai politinę proceso potekstę: asmenines R. Pakso oponentų ambicijas, Prezidentui nepalankią politinę konjunktūrą, atsinaujinusią rusofobiją bei tendencingą žiniasklaidą.

Be Prezidento apkaltos temos užsienio spauda gvildeno ir kitas šalies gyvenimo aktualijas. Paminėtos ūkio subjektų privatizavimo problemos, ypatingai latvių žiniasklaidoje, kuri suabejojo privatizacijos procesų skaidrumu Lietuvoje, pasakodama apie „Stumbro“ privatizavimo bylą dėl iki konkurso pasiūlymų vertinimo pašalintos „Latvijas balzams“ bendrovės. Kritišką straipsnį apie privatizaciją Lietuvoje 2004 01 17 išspausdino THE ECONOMIST („Privatisation, the Lithuanian way“), kuriame teigiama, kad mažoje šalyje sunku išvengti didesnių valstybių politinių bei ekonominių interesų įtakos ir užtikrinti visišką privatizavimo skaidrumą.

Lietuva buvo minima, kalbant apie ES plėtrą. Šiame kontekste šalis buvo vertinama kaip viena geriausiai pasirengusių narystei ES. Aptariant naujuosius ES komisarus, akcentuota Lietuvos atstovės D. Grybauskaitės kompetencija, pabrėžiame, kad Europos Komisijoje pageidaujama matyti daugiau moterų. Lietuva pagirta už sėkmingą nacionalinės teisės derinimą, spartų ES teisyno vertimą į lietuvių kalbą. Ypač akcentuoti ekonominiai Lietuvos laimėjimai, tokių publikacijų pasirodė bent keliolika. Pavyzdžiui, Flandrijos dienraštis EXPORT VLAANDEREN pranešė apie statybų bumą Lietuvoje ir dideles perspektyvas investuotojams (2004 02 09).
Nepaisant teigiamų publikacijų užsienio spaudoje, reikia pripažinti, kad sparčiai augančios Lietuvos ekonomikos įvaizdžiui Prezidentūros krizė turėjo neigiamos įtakos. Pavyzdžiui, IL SOLE 24 ORE pasakodamas apie Lietuvos „ekonominį stebuklą“, užsimena apie politinio stabilumo trūkumą (2004 02 19).

Užsienio spaudoje kas mėnesį skelbiama po kelias publikacijas apie Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Pavyzdžiui, Flandrijos dienraštis DER STANDAARD 2004 03 03 informavo apie Vilniaus knygų mugę, KIJEVSKIJ TELEGRAF 2004 02 13 – apie Nekrošiaus Maskvoje pastatytą spektaklį „Vyšnių sodas“. Rytų ir Vakarų spaudoje pasirodė kelios publikacijos vasario 16-osios proga: JAV dienraštyje THE CHICAGO TRIBUNE, Baltarusijoje: BELARUSSKAJA GAZETA, RESPUBIKA.

Nuolat pasirodo straipsnių apie gerėjančias turizmo galimybes Lietuvoje: Latvijos spauda (RIGAS BALS, LATVIJAS AVIZE) savo skaitytojams pasakojo apie sėkmingą Druskininkų kurorto plėtrą (vasario 5-6 d.), Portugalijos dienraštis PUBLICO (2004 01 03) viename straipsnių pavadintame „Kultūrinė Baltijos sostinė“ pristatė Lietuvą ir žymiausius jos teatro bei kino kūrėjus, šokio, poezijos, muzikos festivalius ir kultūrinį šalies gyvenimą. Norvegų dienraštis AFTENPOSTEN aprašė Lietuvos sostinę straipsnyje „Vilnius išeina iš Rusijos šešėlio“ (2004 02 18), teigdamas, kad mieste auga ekonomika ir klesti kultūra.

Tiek kultūra, tiek turizmas paliečiamas straipsniuose, kuriuose Vakarų spauda pristato Lietuvą skaitytojams kaip naująją Europos Sąjungos narę. Šiame kontekste pasakojama apie socialinės rūpybos ir pabėgėlių priėmimo galimybes Lietuvoje: olandų dienraštis DE VOLKSKRANT (2004 02 06) rašė apie užsieniečių registracijos centrą Pabradėje, infrastruktūrą ir gyvenimo sąlygas, patvirtindamas, kad Lietuva pasirengusi priimti pabėgėlius iš trečiojo pasaulio šalių.
Vakarų spauda informavo visuomenę apie naujųjų ES šalių neigiamą požiūrį į senbuvių numatytus apribojimus laisvam darbo jėgos judėjimui. Vakarų Europos spaudoje per pastaruosius mėnesius daug rašyta apie nelegalios migracijos problemas. Britų spaudoje pasirodė per 30 publikacijų apie nelegalų darbą, būtinybę spręsti jos sukeliamas socialines problemas. Airijos bulvariniame leidinyje IRELAND ON SUNDAY iškreiptai pristatyta Lietuva kaip viena nuskurdusių Rytų Europos šalių, kurios piliečiams narystė ES padėtų išvengti bado ir skurdo („We’re Coming in from the Cold“ 2004 02 29). Pažymėtina, kad kitame (2004 03 14) numeryje tas pats leidinys IRELAND ON SUNDAY publikavo skaitytojų laiškus, kuriose reiškiamas pasipiktinimas tikrovės visiškai neatitinkančiu žurnalisto R. Quinlan darbu. Bulvarinės spaudos neobjektyvumą pažymi britų OBSERVER („Tabloids Brimming with Bile“ 2004 02 29), teigdamas, kad, siekdami įtikti žemesnio viduriniojo sluoksnio skaitytojams, susirūpinusiems savo socialine sauga ir galimu konkurencijos padidėjimu darbo rinkoje, geltonoji spauda nevengia išlieti purvo ant naujųjų ES narių, dažnai prasilenkdama su žurnalistinė etika ir elementariu padorumu. THE EXPRESS taip pat užstojo Lietuvą nuo bulvarinės spaudos išpuolių, teigdamas, kad lietuviai nėra tinginiai ar lengvo gyvenimo ieškotojai, bet geri ir uolūs darbininkai („Britain could learn from Lithuanian work ethics“ 2004 03 03).
Vakarų Europos spauda pranešė apie naujųjų eurokomisarų paskyrimą:
Gamillscheg, H. Weibliche Impulse aus dem Baltikum // FRANKFURTER RUNDSCHAU 2004 01 14.
Hönig, J., Vetter, R., Steuer, H. Neue Gesichter für die EU-Kommission // HANDELSBLATT 2004 01 12.
The Lure of Brussels // THE ECONOMIST 2004 01 17.
Sausio 15 d. THE ECONOMIST straipsnyje „Runners and riders for top European jobs“ ir sausio 17 d. INDEPENDENT straipsnyje „EU gives work experience a new meaning: £74000 salary” tarp 10 siūlomų kandidatų į EK narius minima ir LR finansų ministrė D.Grybauskaitė, pažymima, kad ji buvusi diplomatė, turinti juodą karate diržą.

Vakarų spauda glaustai informavo apie trijų rusų diplomatų išsiuntimą, įvertindama tai kaip Lietuvos pasiryžimą nesitaikstyti su aktyvėjančia Rusijos specialiųjų tarnybų veikla Baltijos regione.
Lithuania expels three Russian diplomats for alleged spying // THE CANADIAN PRESS 2004 02 27.
Russian diplomats expelled amid spy fears // THE INDEPENDENT 2004 02 28.
Mydans, S. Lithuania: Russian Diplomats Expelled // THE NEW YORK TIMES 2004 02 28.
„Litwa wydaliła rosyjskich dyplomatów” // RZECZPOSPOLITA 2004 02 28.
Litauen weist drei russische Diplomaten aus // NEUE ZÜRCHER ZEITUNG 2004 02 28.
Litauen weist Diplomaten aus // FRANKFURTER ALLGEMEINE ZEITUNG 2004 03 01
Remiamasi Lietuvos dienraščiu “Lietuvos rytas”, pasak kurio Maskva buvo linkusi nutylėti savo trijų diplomatų išsiuntimą, vasario 20 d., ir nesiimti atsakomųjų priemonių, bet Lietuvos Vyriausybė nusprendusi šį įvykį paviešinti, kad apsunkintų Rusijos bandymus įtakoti tolesnę vidaus politinės krizės eigą.
Vakarų žiniasklaida informavo ir apie atsakomąjį Maskvos žingsnį: THE NEW YORK TIMES 2004 03 31 pranešė, kad Rusija iš šalies išsiuntė tris lietuvių diplomatus (RUSSIA: LITHUANIAN DIPLOMATS EXPELLED), pažymima auganti dvišalių santykių įtampa NATO plėtros fone.
Užsienio spaudoje pastebėta, kad Lietuvos ir Baltijos šalių politikai ir valstybės institucijos gali atsidurti Rusijos specialiųjų tarnybų taikiklyje.
Les Baltes encore sous l'oeil de Moscou avant leur adhésion à l'UE et l'Otan // COURRIER INTERNATIONAL 2004 03 03 („Prieš narystę ES ir NATO Baltijos valstybės yra Rusijos dėmesio centre”). Straipsnis akcentuoja, kad Baltijos valstybes Rusija priskiria savo įtakos zonai, todėl šiame regione nuolat kyla politinės krizės, koncentruojamas Rusijos kapitalas strateginiuose sektoriuose. Straipsnyje paminėtas Lietuvoje vykstantis politinis skandalas, Mažeikių naftos, Kauno elektrinės bei Lietuvos Dujų privatizavimo atvejai, trijų Rusijos ambasados darbuotojų išsiuntimas iš Lietuvos. Straipsnio pabaigoje cituojamas R.Valatka: „Rusija investuodama kapitalą į Europą turbūt pradžioje net neįtarė, kad su laiku šis kapitalas taps politinės Rusijos įtakos stiprinimo įrankiu”.
JANE'S INTELLIGENCE DIGEST 2004 m. kovo 12 d. paskelbė straipsnį „Lithuania destabilised by Russia“, kuriame teigė, kad blogėjant ES ir Rusijos santykiams, pastaroji visomis išgalėmis stengiasi neprarasti savo įtakos Lietuvai ir Baltijos šalims. Leidinys Prezidentūros krizėje įžvelgė pavojų veiksmingai išsiplėtusio Aljanso veiklai ir reiškė pagrįstą nuomonę, kad Rusija tebenaudoja KGB patikrintus metodus padėčiai „artimajame užsienyje“ destabilizuoti. Straipsnyje pripažįstama, kad Lietuvos politinė krizė turi teigiamą aspektą- tai kad šalies valdžia pripažįsta užsienio įtakos pavojų ir demokratinėmis priemonėmis sprendžia iškilusią problemą. Pažymima, kad vasario mėnesį Lietuva išsiuntė tris rusų diplomatus už neteisėtą veiklą.

Vakarų spaudoje taip pat paliesti Lietuvos žydų kultūros paveldo, holokausto bei antisemitizmo klausimai. JAV spauda informavo apie senųjų torų grąžinimą ir pranešė apie planus atstatyti istorinį žydų getą Vilniuje. Kita vertus, THE JERUSALEM POST paskelbė kelias kritiškas publikacijas apie Lietuvą, smerkiančias antisemitinius išpuolius dienraštyje „Respublika“ ir lietuvių dalyvavimą žydų genocide II Pasaulinio karo metais: Keinon, H. Izrael protests anti-Semitic articles in Lithuania // THE JERUSALEM POST 2004 03 02; Radoszkowicz, A. Lithuania's Jews rebuke Metzger // JERUSALEM POST 2004 02 25.
OSTSEE ZEITUNG kovo 23 d. publikavo V. Bentin straipsnį „LITAUISCHE ZEITUNG GREIFT JUDEN AN“ (lietuvių laikraštis puola žydus). Straipsnyje teigiama, kad Vitas Tomkus, vieno svarbiausių Lietuvos dienraščių leidėjas, panaudojo savo vedamuosius akivaizdiems išpuoliams prieš žydus. Autorius aptarė pirmajame RESPUBLIKOS puslapyje išspausdintą žydo bei gėjaus karikatūrą ir tvirtino, kad labiau antisemitiško paveikslėlio nebūtų sukūrusi net nacionalsocialistų propaganda. Straipsnyje pastebima, kad V. Tomkus savo išpuolius pagrindžia kaltinimais A. Lingio žudikams, kuriuos sieja su „žydų mafija“. Pabrėžiama, kad nors Lietuvoje belikę 5500 žydų, jie yra viena pačių nemėgstamiausių etninių grupių šalyje – antroje vietoje po čigonų. Pabaigoje cituojamas Simono Wiesenthal’io centro direktorius, kuris RESPUBLIKOS publikacija laiko akivaizdžiu antisemitizmo pasireiškimu ir reikalauja „teisinių žingsnių rasinės neapykantos kurstymui pažaboti“.
Sausio 18 d. GUARDIAN straipsnyje “Refugee faces Nazi war trial” parašė apie lietuvį A. Dailidę, kurį Amerikos teismas pripažino kaltu dėl dalyvavimo 1941-1944 metais vykdant žydų genocidą Lietuvoje. Pagal 2002 m. Floridos teismo sprendimą Dailidė deportuotas į Lietuvą, kur turėtų būti teisiamas. Straipsnyje teigiama, kad naciai su vietinių padėjėjų pagalba nužudė 96 proc. iš 220000 Lietuvoje gyvenusių žydų. Dailidė yra trečias Lietuvos pilietis baudžiamas už dalyvavimą nacių karo nusikaltimuose. Straipsnyje Lietuvos įstaigos kritikuojamas už nepakankamai aktyvų dalyvavimą tiriant šiuos nusikaltimus.
Vokiečių dienraštyje FRANKFURTER ALLGEMEINE ZEITUNG 2004 03 26 Robert von Lucius straipsnyje „Poliarizuota visuomenė: “Paksgeitas” ir pokyčių sunkumai Baltijos valstybėse“ pasakojo apie kelis mėnesius trukusią Prezidento krizę ir visuomenės susiskaldymą Lietuvoje. Pažymima, kad tiek griaunant SSRS, tiek kuriant pilietine visuomenę Lietuva žengė Rytų Europos priešakyje. Nors kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės, pradedant Lenkija ir baigiant Slovakija, yra linkusios politinius skandalus paslėpti, Lietuva sprendė kilusią krizę pasiremdama teisingumu ir demokratinėmis institucijomis netgi, jei tai atneštų žalos jos įvaizdžiui. Tapo aišku, kad praeis dar nemažai metų, kol visuose visuomenės sluoksniuose įsivyraus demokratinė kultūra ir branda. Skandalas dėl Pakso taip pat išryškino dar vieną Lietuvos politinės sistemos trūkumą – yra tik keletas jaunesnės ar vidutinės kartos politikų turinčių pakankamą įvaizdį, charizmą bei paramą, kad galėtų užimti šį postą. Dėl šio vakuumo Paksui pavyko pasiekti tokias politines aukštumas.
Teigiama, kad pakrikusi politinė kultūra paveikė ir žiniasklaidą. Antro pagal dydį dienraščio RESPUBLIKA pirmuose puslapiuose išspausdinta lėkšta antisemitinė karikatūra su antrašte -“Kas valdo pasaulį?”. Šis įvykis sukėlė protestus ne tik Izraelyje, bet ir kituose Vakarų sostinėse. Pažymima Lietuvos politikai savaitę laiko delsė, kol spaudžiami pareiškė kritiką ir įspėjo dienraštį dėl antisemitizmo.

Lietuviški motyvai užsienio žiniasklaidoje nuskambėjo ne tik politiniais aspektais – taip pat gvildentos kultūros, istorijos, ekonomikos ir turizmo temos.
Trying to re-create the past // THE BALTIMORE SUN 2004 02 17
JAV dienraštis pasakojo apie Lietuvos žydų bendruomenės likimą ir jos praeities pėdsakus Vilniuje.
Kim, Gina. This year's Lithuanian celebration is special // CHICAGO TRIBUNE 2004 02 16
JAV dienraštis rašė apie Čikagos lietuvių surengtą vasario 16-osios paminėjimą, kuriame dalyvavo buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje John Tefft.
Anglakalbiame Turkijos dienraštyje 2004 m. vasario 18 d. TURKISH DAILY NEWS paskelbtas pranešimas apie priėmimą Lietuvos ambasadoje Vasario 16-osios paminėjimo proga (LITHUANIA CELEBRATES INDEPENCE DAY). Kovo 4 d. TURKISH DAILY NEWS pranešė apie Seimo pirmininko A. Paulausko vizitą (LITHUANIAN PARLIAMENT SPEAKER TALKS EU IN ANKARA), kurio metu pažymėta, kad Lietuvos – Turkijos santykiai turėtų pagerėti po stojimo į ES.
JAV lietuvių savaitraštyje DRAUGAS (V. Pulokienė LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖ TARNYBA JAV) 2004 02 17 rašoma apie Vasario 16-osios ir Lietuvos konsulato Čikagoje 80-mečio paminėjimo iškilmes. Šia tema rašė ir AMERIKOS LIETUVIS 2004 02 21 (V. Malinauskienė SPALVINGAS LIETUVOS GENERALINIO KONSULATO ČIKAGOJE GIMTADIENIS VOS TALPINO SVEČIUS).
Japonijos dienraščiai pranešė apie Vasario 16-osios minėjimą: MAINICHI DAILY NEWS 2004 02 16 paskelbė Ambasadoriaus A. Kudzio sveikinimą (LITHUANIAN INDEPENDEC DAY MESSAGE) ir šalį pristatančią apybraižą LITHUANIA – THE COUNTRY OF CHARM. THE JAPAN TIMES vasario16 d. publikavo A. Kudzio straipsnį EU ENTRY EXPECTED TO HELP DEEPEN RELATIONS WITH JAPAN, kuriame pabrėžiama 2004 m. svarba Lietuvai, taip pat apie pasirengimą dalyvauti plėtojant ES-Japonijos bendradarbiavimą 2005 m., kurie paskelbti ES-Japonijos ryšių metais. SAPORO TIMES vasario 16 d. pristatė Lietuvą straipsniu „Miškų ir ežerų šalis“. SAPORO TIMES vasario 6-7 d. paskelbė keletą straipsnių apie ambasadoriaus A. Kudzio apsilankymą šiame mieste („Sapore numatoma atidaryti Lietuvos garbės konsulatą“, „Draugystė su Saporo miestu ir kiti ryšiai: LR ambasadoriaus vizitas Sapore“). THE JAPAN TIMES 2004 02 21 informavo apie Prezidento R. Pakso apkaltą LITHUANIAN PARLIAMENT POISED TO OUST PRESIDENT.
Lietuva pristatoma žurnale FORBES 2004 03 29 straipsnyje „Baltics: a New Era Dawns“, kuriame kviečiama investuoti į sparčiausiai Europoje augančią ekonomiką, pateikiamos Lietuvos Premjero Algirdo Brazausko ir kitų Kabineto narių mintys apie Lietuvos perspektyvas Europos Sąjungoje.
Sausio 16 d. WALES OF SUNDAY kelionių skyrelyje spausdinamas straipsnis “It’s snow wonder” apie Vilnių, Trakus, Druskininkus, Grūto parką. Žurnalistas teigė, kad dauguma turistų atvyksta į Lietuvą vasarą ir praranda galimybę pamatyti tikrąjį šalies grožį. Pažymėtina, kad žurnalistas parašęs šį straipsnį dalyvavo 2003 m. gruodžio 5-8 d. ambasados organizuotame JK turizmo operatorių ir žurnalistų ture į Lietuvą.
Vasario 10 d. THE INDEPENDENT straipsnyje SWEEPING UP THOSE CHILDREN BORED BY SCHOOL rašoma, kad Jungtinės Karalystės jaunimas yra vangus ir tingi dirbti, tuo tarpu į Angliją pakviestos jaunos lietuvės kirpėjos puikiai dirba savo darbą ir yra malonios klientams. Vasario 10 d. THE TIMES pasakoja apie pasirengimą uždaryti Ignalinos atominę ir tuo tikslu ABERTAY DUNDEE universiteto vykdomą AE darbuotojų perkvalifikavimo projektą, finansuojamą JK Vyriausybės.
Sausio 17 d. GUARDIAN straipsnyje “Low-cost flights to eastern Europe” gan neigiamai vertinamos Rytų Europos valstybių oro linijos ir jų interneto svetainės, išskiriamos AB "Aviakompanija Lietuva" ir "Air Baltic", apie kurias sakoma “…have a long way to go before they can match the sophisticated operations run by British low-cost airlines”.
Sausio 29 d. THE TIMES straipsnyje “EU enlargement opens up a host of opportunities” kelionių agentūra BTI UK, organizuojanti verslo keliones, teigia, kad per pastaruosius 6 mėnesius rezervuotų lėktuvo bilietų skaičius į Estiją išaugo 12 proc., į Lietuvą - 15 proc., Čekijos Respubliką – 42 proc. Straipsnyje gerai atsiliepiama apie SAS Radisson ir Šekspyro viešbučius Vilniuje. Prognozuojama, kad po plėtros verslo kelionių skaičius į naujas ES valstybes ženkliai didės ir toliau.
Britų laikraštis DAILY MAIL 2004 m. kovo 13 d. išspausdino S. Heffer straipsnį BAROQUE apie besikeičiantį Vilniaus ir Lietuvos veidą ir puikias turizmo perspektyvas. Pažymima, kad Vilniuje gausu gerų viešbučių, kultūros renginių ir restoranų.
Sausio 11 d. THE TIMES straipsnyje “Economic outlook. David Smith: Threat from the new kids on the EU block” ir sausio 25 d. THE TIMES straipsnyje „European investors look east” už ekonominę pažangą giriamos valstybės, stojančios į ES bei pažymima, kad Baltijos valstybių– Estijos, Latvijos, Lietuvos – ekonomikos augo itin sparčiai. Viena vertus teigiama, kad ES naujosios valstybės tampa žymiai patrauklesnės investuotojams, nei dabartinės ES valstybės. Kadangi stojančios į ES valstybės gauna daugybę lėšų infrastruktūrai plėtoti, be to, Rytų europiečiai turi gerą išsilavinimą, yra gerai kvalifikuoti, ir jų atlyginimai penktadaliu mažesni nei Britanijoje ar kitose ES valstybėse. Tačiau tuo pačiu išreiškiama tam tikrų abejonių, kad ES plėtra įneš dinamizmo ES.

Norvegijos dienraštis DAGENS NAERINGSLIV (Verslo žinios) 2004 02 09 d. pirmame puslapyje išspausdino straipsnį „Norvegų investuotojai priparkuoti Lietuvoje”. Straipsnyje rašoma, kad norvegų investuotojai prarado 25 mln. kronų investuodami į automobilių parkavimo sistemą Vilniuje. Norvegai ketino tvarkyti parkavimą Vilniuje iki 2013 m., tačiau miesto valdžia nutraukė sutartį ir pasak laikraščio „priparkavo norvegų grupę ant šalutinės juostos.“ Straipsnyje taip pat minimi sugadinti parkavimo automatai ir tai, kad kamerų užfiksuoti pastarųjų vandalizmo aktų vaizdo įrašai buvo sugadinti, o kompanija apkaltina piktnaudžiavimu draudimu, bet tyrimas tai paneigė.
Norvegijos dienraštis DAGENS NÆRINGSLIV 2004 03 29 išspausdino J.M.Fridstrøm straipsnį „Prisiparkavo Vilniuje – reikalauja 100 milijonų” (Parkert i Vilnius – krever 100 mill). Pasakojama, kad norvegų investuotojų grupė Wilhelm Wilhelmsen ketina paduoti į teismą Lietuvos valdžią ir reikalauti 100 milijonų kronų už parkavimo kompanijos Vilniuje patirtus nuostolius. Automatai, kuriuos Lietuvos sostinėje pastatė Parkerings-Compagniet, pašalinti, nes Miesto taryba nutarė sausio mėnesį panaikinti sutartį. “Čia meras valdo miestą kaip savo nuosavą dešrelių kioską”,- norvegų žurnalistui sakė Parkerings-Compagniet administruojantis direktorius Roger Skaug. Jis teigė, kad Parkerings-Compagniet tapo politinio žaidimo auka. Norvegų investuotojai apskaičiavo, kad įsikūrimo išlaidos buvo 25 milijonai kronų, prie kurių reikia pridėti dėl trikdžių bendrovės negautas pajamas. Bendra ieškinio suma, Parkerings-Compagniet nuomone, būtų 100 milijonų kronų.
Norvegijos dienraštis DAGENS NÆRINGSLIV netrukus pratęsė nepavykusios norvegų investicijos Vilniuje temą: 2004 04 01 išspausdintas Bjørn Segrov straipsnis „Wilhelmsen automatų mūšyje” (Wilhelsen i automatstrid). Teigiama, kad „Parkerings-Compagniet“ kvoja ne tik su Vilniaus miesto valdžia, bet ir su parkavimo automatų tiekėju, kuris reikalauja 6.5 milijono kronų. Norvegų bendrovė „Peek Trafikk“, atgabenusi 230 parkavimo automatų į Vilnių (2000 m. rudenį – 2001 m. pavasarį), iki šiol negavo visų pinigų už sandorį. „Parkerings-Compagniet“ tesumokėjusi 2 milijonus iš 8 milijonų. Pasak Peeks advotato „Parkerings-Compagniet“ atsisako atsiskaityti už parkavimo automatus motyvuodama, kad šie esą nekokybiški ir neveikia, kai šalta. „Peek“ advokatas Vodal teigia, kad nesistebįs, kad Vilniaus valdžia nenori tęsti bendradarbiavimo su šia bendrove.
Troost, Nanda. SOVJET-VESTING IN PABRADE IS TROTS VAN LITOUWS ASIELBELEID // DE VOLKSKRANT 2004 02 06
Pranešama, kad tarybinis pastatas Pabradėje buvo pritaikytas pabėgėliams priimti. Olandų žurnalistė teigiamai įvertino Lietuvos pasirengimą priimti pabėgėlius ir suteikti jiem prieglobstį specialiame centre, pasakoja apie veiksmingą pasienio tarnybų veiklą, pasirengimo narystei ES darbus, valstybinės sienos apsaugos infrastruktūros kūrimą ir gerinimą.
Litviniuk, Anna. Litovcy primeriajut estonskije tapočki // MOLODEŽ ESTONII 2004 02 12
Straipsnyje rašoma apie LR ambasados Estijoje inicijuotą Alytaus miesto valdžios atstovų ir medikų vizitą į Taliną bei Lietuvos – Estijos regioninio bendradarbiavimo projektams.
LATVIJAS AVIZE publikavo du straipsnius apie Druskininkų kurorto sėkmingą plėtrą: 2004 02 12 Z. Bekmanis DRUSKININKU KŪRORTA FENOMENS, 2004 02 17 Z. Bekmanis LIETUVIEŠU BRŪNAIS ZELTS. Šią temą gvildeno RIGAS BASTS 2004 02 12 A. Rozentals straipsnyje DRUSKINIKI – KABATAS FORMATA PARADIZE bei rusakalbis Latvijos laikraštis VESTI SEGODNIA 2004 02 13 A. Fedotov KLIMAT ODIN, KURORTY RAZNYJE.

Lenkų žurnale POLITYKA spausdinamas Lietuvos garbės konsulo Krokuvoje Jan Widacki straipsnis „Nugara į kaimyną“ (2004 03 27) apie Lietuvos- Lenkijos dvišalių santykių raidą nuo 1996 metų balandžio 26 dienos, kai Vilniuje buvo pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutartis. Autorius pastebi, kad dvišaliai santykiai yra kaip niekad geri,nepaisant kai kurių klaidų ir trūkumų: pavyzdžiui, iš Lenkijos valstybės lėšų finansuojami Lietuvai nepalankūs laikraščiai ar radijo stotys, teigiama, kad nepavyko sukurti bendros užsienio politikos Rytų kaimynų atžvilgiu, Lietuva neparėmė Lenkijos pozicijos „Nica arba mirtis“ derybose su ES.
Lenkų spauda kritikavo Lietuvos Prezidento sprendimą Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanoti Vietinės rinktinės kūrėją ir vadą P. Plechavičių. Lenkų nuomone šis kariškis yra susitepęs lenkiškai kalbančių pietryčių Lietuvos gyventojų krauju:
Cywiński, B. Żal mi przyzwoitych Litwinów... // RZECZPOSPOLITA 2004 02 20.
Pažymima, kad aplink R. Paksą susitelkė fašistuojančios radikalios jėgos:
Radziwinowicz, W. Prezydent Litwy stał się rzecznikiem wrogów Europy, faszystów i nacjonalistów // GAZETA WYBORCZA 2004 02 19.

Suomių spauda rašė apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pasirengimą narystei NATO.
Niemi, K. Baltijos šalys siekia NATO apsaugos iš oro // HELSINGIN SANOMAT 2004 02 20
Straipsnyje nagrinėjama Baltijos šalių oro erdvės apsauga ir pabrėžiama, kad planai dislokuoti Aljanso karinių naikintuvų eskadrilę prieštarautų Rusijos gynybos ministro Sergej Ivanov išsakytai nuomonei, kad Maskva netoleruos NATO dalinių Baltijos šalyse. Straipsnyje pateikiama Latvijos gynybos ministro Girts Kristovskio nuomonė esą Rusija įpratusi remtis politine retorika, tačiau ji neturi moralinių ar teisinių pagrindų drausti Latvijos karinių oro uostų statybą. Pažymima, kad Baltijos šalių pareikštą pageidavimą užtikrinti oro erdvės saugumą NATO narės svarstė politiniu ir ekonominiu atžvilgiu, diskusijose paminėtas ir antiteroristinis aspektas. Dalis NATO šalių pabrėžė, kad gerai apsaugota Baltijos šalių oro erdvė padėtų pačiai Rusijai geriau apsisaugoti nuo teroro smūgių. Informuojama, kad Baltijos šalys gali stebėti savo oro erdvę „pasyviai” nuo žemės paviršiaus bendra oro erdvės stebėjimo sistema BALTNET. Baltijos šalims trūksta naikintuvų, kurie galėtų greitai atpažinti į jų oro erdvę įskridusius lėktuvus, tačiau baltams yra pernelyg brangūs.
HELSINGIN SANOMAT 2004 01 26 paskelbė Rusijos ambasadoriaus Vladimir Grinin straipsnį „Baltijos problema“, kuriame diplomatas teigė, kad Rusija niekada neprieštaravusi ES plėtrai, tačiau reikalavusi išspręsti Baltijos šalių rusakalbių problemą. Autorius pabrėžė, kad iš esmės Rusija patenkinta tuo, kaip ši problema sprendžiama Lietuvoje, bet ne Estijoje ir ypač Latvijoje. Rusija negalinti sutikti su tuo, kad 38 procentai Latvijos visuomenės neturi galimybės mokytis gimtąją kalba ir naudoti gimtąją kalbą tvarkantis reikalus valstybinėse įstaigose.

Norvegijos dienraštis AFTENPOSTEN 2004 03 30 d. išspausdino straipsnius apie Aljanso plėtrą: „NATO vakar gavo septynias naujas nares”, “Didelis norvegų indėlis Baltijos šalyse” ir “Septyni nauji Norvegijos NATO sąjungininkai”. Straipsniuose rašoma, kad Norvegija turės dar septynis naujus sąjungininkus, tarp jų ir tris buvusias sovietų respublikas. Pažymima, kad dėl to Rusija reiškianti nepasitenkinimą, tačiau plėtrą pripažįstanti. Teigiama, kad Norvegija pasiuntė oro kontrolės dalinį (vienetą), kuris kartu su keturiais belgų naikintuvais saugos Baltijos šalių oro erdvę. Šis faktas, kartu ir ankstesnis NATO ilgo nuotolio radarinio lėktuvo AWACS apsilankymas Baltijos šalyse sukėlė nepasitenkinimą Maskvoje. Nors Norvegija ir nebuvo tarp stambiausių indėlininkų darbe rengiant septynis naujus sąjungininkus narystei, tačiau vis vien, anot Gynybos ministerijos, „įdėjo svarius išteklius - tiek ekonominius, materialius, tiek žmogiškuosius”. Pagrindinis indėlis buvo skirtas Baltijos šalims, kurios 1994 –2005 m. laikotarpiu gavo apie 200 mln. NOK paramos. Pripažįstama, kad žymiai daugiau paramos yra suteikusi Danija. Kartu su Švedija ir Suomija jos yra reikšmingiausi donorai. Vien Danijos gynybos parama naujiems nariams 1990 dešimtmečio pabaigoje sudarė apie 100 mln. DKK, iš jų 85 mln. skriti trims Baltijos šalims. Iš Norvegijos baltai gauna kasmetinę 28 mln. NOK paramą, kas tesudaro tik trečdalį danų paramos.
Be kursų ir seminarų, patarėjų ir instruktorių siuntimo bei galimybės įgyti karininkų išsilavinimą šioje šalyje, Norvegija teikė prioritetą minų ir sprogstamųjų medžiagų išminavimui, oro kontrolei, oro kovų vadybai ir kontrolei. Ilgame norvegų karinio indėlio trims Baltijos šalims sąraše yra ir devyni raketų torpediniai laivai. Lietuva ir Latvija gavo po 4 MTB, o Estija gavo vieną.
Pažymima, kad jausmas, vyraujantis naujose šalyse narėse galbūt geriausiai išreikštas Lietuvos premjero Algirdo Brazausko: “Lietuva nori būti valstybė, kuri yra laisva nuo baimės būti ištrinta iš žemėlapio, valstybė, kurioje žmonės gali jaustis tikri dėl savo ir savo vaikų saugios ateities. Rytų Europos išsilaisvinimas yra pavyzdys to, ką galima pasiekti dėka plataus politinio bendradarbiavimo skersai Atlanto vandenyno, nenaudojant ginklų. Tai paveldas, kuriuo galima didžiuotis – paveldas, kuris įpareigoja.”
2004 03 25 GAZETA WYBORCZA spausdino straipsnį „Delikatnie z dilerami” (Švelniai su dileriais). Teigiama, kad Lietuvos parlamentas užuot kovojęs su narkotikais, daro viską, kad narkotikų biznis šalyje klestėtų be jokių apribojimų – tokią Lietuvos policijos nuomonę pateikia dienraštis. Pasakojama, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos priekaištauja vidaus reikalų viceministrui Gintarui Švedui, kurio iniciatyva beveik prieš metus buvo priimta Baudžiamojo Kodekso pataisa, švelninanti bausmes priemones už prekybą narkotikais. G.Švedas atmeta kaltinimus teigdamas, kad švelni teise reikalinga tam, kad ją būtų galima taikyti ypatingais atvejais, pavyzdžiui nepilnamečių nusikaltėlių atžvilgiu. Policijos teigimu, problema tame, jog teismai taiko nepaprastai švelnias bausmės priemones beveik visų sulaikytų prekeivių narkotikais atžvilgiu. Į kalėjimą patenka tik tie narkotikų platintojai, kurie nesulaukia paramos iš narkotikų bosų.
Latvių spauda pasakojo apie Vilniuje surengtą turizmo mugę VIVATUR 2004 ir joje pristatytą Vilniaus ir Kauno dipolio projektą: LATVIJA AVIZE 2004 03 15 publikavo straipsnį TURISMA GADATIRGUS VILNA.
2004 02 02 BELORUSSKAJA GAZETA išspausdino interviu su lietuvių bendruomenės Baltarusijoje pirmininke Virginija Tarnauskaite („Razgovorčiki v stroju“). 2004 02 04 BELORUSSKAJA DELOVAJA GAZETA publikavo interviu su Seimo nariu ir Europos Tarybos Komisijos Baltarusijos reikalams pirmininku Jonu Čekuoliu „Putj v Evropu stal ješčio dlinneje“, kuriame svarstoma, kad Baltarusija vėl galėtų tapti visateise ET nare.
2004 01 10 Savaitraštyje DZERKALO TYŽNIA išspausdintas žurnalistės T. Silinos sttraipsnis apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių euroatlantinės integracijos kelią (“Baltijskij recept“).
Kazachstano laikraštis NAČNIOM S PONEDELNIKA 2004 01 21 išspausdino interviu su Lietuvos ambasadoriumi R. Visokavičiumi „Žizneneyj urovenj u nac dovoljno vysok…“, kuriame pasakojama apie Lietuvos gyventojų socialinę saugą ir laukiamas permainas įstojus į Europos Sąjungą.
2004 02 13 Savaitraštis KIEVSKIJ TELEGRAF išspausdino V. Dyškant recenziją „Višniovyj sad ili zona otčuždenija“ apie Maskvoje pastatytą E. Nekrošiaus spektaklį.

Rusakalbėje spaudoje paskelbti keli gana objektyvūs arba Lietuvai palankūs straipsniai apie šalies vykdomą užsienio politiką:
Riabušev, A. Nemanskij transit // NEZAVISIMAJA GAZETA 2004 01 19.
Pastebima, kad sienos tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srityje demarkacijos nebuvimas labai palankus vietiniams kontrabandininkams. Nežiūrint į tai, kad ratifikuota Lietuvos ir Rusijos sienos sutartis, daugelis punktų iki šiol nesutvarkyti. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į Nemuno sienos dalį. Šiame pasienio ruože ypač išvešėjęs kontrabandinis verslas.
Vice-spiker parlamenta Armenii: dveri NATO dlia Armeniji nachodetsa ne v Vilniuse, a v Briussele // REGNUM 2004 01 13.
Atsakinėdamas į REGNUM klausimus apie tai, kuo pagrįstas Baltijos valstybių aktyvumas Užkaukazėje, ir komentuodamas Baltijos valstybių lyderių pareiškimus apie šalių pasiruošimą tarpininkauti siekiant Azerbaidžanui, Armėnijai ir Gruzijai integruotis į euroatlantinę erdvę, Armėnijos Tautos susirinkimo vicepirmininkas Balnas Ovannisijanas pareiškė, kad neabejotinai Baltijos valstybių patirtis, ypatingai Lietuvos, integruojantis į panašias struktūras gali būti Armėnijai labai naudinga, tačiau tai Lietuvai nesuteikia galimybės teigti, kad ji yra pagrindinis pagalbininkas Armėnijos integraciniuose procesuose. Jo požiūriu, jeigu Armėnija panorės tapti NATO nare, tai ji belsis į Briuselio, o ne Vilniaus duris. Kol kas minėtas klausimas nėra įtrauktas į Armėnijos užsienio politikos artimiausius planus.
Rusijos Kaliningrado srities spauda pažymi, kad po aštuonių mėnesių galima pasidžiaugti sėkmingu naujosios tranzito per Lietuvą tvarkos veikimu: O. Ščebylkin „Uskorenije poezda“ STRAŽ BALTIKI 2004 03 13, „Za kulisami tranzita“ STRAŽ BALTIKI 2004 03 16, I. Ševečenko „I snova o tranzite čerez Litvu“ KALININGRADSKAJA PRAVDA 2004 03 12, I. Ševečenko „Družba lutče ssory“ KALININGRADSKAJA PRAVDA 2004 03 16.
Kaliningrado srities laikraštis ROSSIJSKAJA GAZETA M. Kučeriavenko straipsnyje „Šlagbaum po Jevropeiskij“ pripažįsta, kad keleivių tranzito per Lietuvą schema pasirodė esanti veiksminga, tačiau liko krovininio tranzito problema, kuri ligi šiol nėra galutinai suderinta su ES institucijomis.

Lietuvos vardas minimas, pasakojant apie Marie Trintignant nužudymo tyrimą – per pastaruosius 3 mėnesius šia tema paskelbta per 300 publikacijų pasaulio spaudoje. 2004 03 29 ir 2004 03 30 LE FIGARO išspausdino straipsnius „Bertrand Cantat condamné à huit ans de prison“ („Cantat nuteistas 8 metams kalėti“) (pavadinimas toks pat abiejuose numeriuose). Autoriai pateikė gan kritišką nuomonę apie žurnalistų elgesį proceso metu, trikdžiusį teismo dalyvius nuolatiniu fotografavimu ir filmavimu. Straipsniuose minima rami B. Cantat laikysena nuosprendžio paskelbimo metu. B. Cantat advokatas O.Metzner iš karto pareiškė apie ketinimus apskųsti teismo nuosprendį aukštesnei tesiminei instancijai Lietuvoje. Teismas neperkvalifikavo nusikaltimo iš tyčinio į neatsargų nužudymą ir atsižvelgė tiek į sunkinančias (girtumas), tiek į lengvinančias (nuoširdus apgailestavimas dėl padaryto nusikaltimo) nusikaltimo aplinkybes. Pasakojamos B. Cantat advokatų pastangos perkvalifikuoti nusikaltimą, B. Cantat viešas atsiprašymas M. Trintignant artimųjų, Marie atvykimo į Vilnių motyvai. Aptariami proceso skirtumai Lietuvoje ir Prancūzijoje - Lietuvoje nėra žiuri, trūksta debatų, loginių apibendrinimų, teisminiai ginčai vyksta perdaug ramiai. Kartu pripažįstama, kad nuosprendis pagal Lietuvos įstatymus buvo priimtas objektyviai. Prancūzų spauda stebėjosi žurnalistams suteikiama laisve teismo proceso metu.
Užsienio spaudoje taip pat buvo publikuojama trumpų pranešimų apie įvairius lietuvių padaromus nusikaltimus, įskaitant chuliganizmą, automobilių vagystes, padirbtų pinigų ir narkotikų platinimą.

Toliau – detalesnė R. Pakso ir jo aplinkos skandalo nušvietimo užsienio žiniasklaidoje apžvalga.
Didžiosios Britanijos spauda šia tema skelbė nemažai pranešimų ir komentarų: sausio 8 d. THE ECONOMIST („Muddling on”) ir sausio 25 d. THE TIMES („Lithuania’s stunt-pilot president hit by scandal”) rašė apie Prezidentūros krizę Lietuvoje. Straipsniuose pažymima, kad valstybės stojančios į ES ir NATO nors yra demokratinės, tačiau demokratijos principai jose dar nenusistovėję ir ne visada taikomos taisyklės įprastos demokratinėms valstybėms.
THE TIMES 2004 02 19 PAKSAS CAN BE OUSTED BY VOTE SAYS PANEL. Vasario 23 d. žurnale NEW STATESMAN spausdintas straipsnis THE JUDGE FAILS TO STAY BOUGHT, kuriame teigiama, kad pagal apklausas, R. Paksą remia tik senyvi arba neturtingi žmonės ir pažymima, kad tokių yra nedaug. Straipsnyje tvirtinama, kad šalyje auga tik politinės intrigos, o ekonomika yra sustingusi, tuo tarpu teiginiai, kad Lietuva yra Baltijos tigras, kurio ekonomika per metus didėja 8 proc. esą tik statistinė apgaulė.
DAILY TELEGRAPH vasario 22 d. straipsnyje „Top Putin Aide Attacks Britain over Lax Asylum“ pateikia Rusijos patarėjo Prikhodko teiginį: „Dabar užsispyrę lietuviai nacionalistai yra jūsų problema, ne mūsų“.
V. Socor (LITHUANIA’S WATERGATE // THE WALL STREET JOURNAL EUROPE 2004 01 23) rašė, kad nepaisant skandalo, Lietuva įrodė, kad jos demokratinės sistema veikia ir sugeba spręsti jai iškilusias problemas.
Užsienio šalių žiniasklaida pranešė apie Seimo pasirengimą Prezidento apkaltai ir ketinimus kreiptis išvados į Konstitucinį teismą`:
McLaughlin, D. Lithuanian lawmakers may vote on ousting President // IRISH TIMES 2004 02 09.
Political scandal engulfs Lithuania as ES entry nears // THE TIMES 2004 02 06.
Mühevolles Impeachment in Litauen // NEUE ZÜRCHER ZEITUNG 2004 02 10.
Bentin, V. Litauen: Paksas kämpft schon um Wiederwahl // NEUES DEUTSCHLAND 2004 02 10.

Mondeville, L. Lituanie: les liaisons dangereuses du president Paksas // LE FIGARO2004 02 17.
LE FIGARO žurnalistas Rolandą Paksą apibūdino kaip politinį chameleoną, ir jo charakterį palygino su skandalinguoju Rusijos nacionalisto V. Žirinovskio.

Užsienio spauda (ypatingai Lenkijos spauda) atkreipė dėmesį į R. Smailytės fenomeną Lietuvos politikoje:
Renata Smailyte // DER SPIEGEL 2004 01 26.
Komar, J. “Litewska Monika Lewinsky” robi pieniądze na Paksagate //GAZETA WYBORCZA 2004 01 20.

Zwierzenia łączniczki // RZECZPOSPOLITA 2004 01 23.
Teigiama, kad vasario mėn. Lietuvoje turėjo pasirodyti Renatos Smailytės knyga, kurioje autorė ketino atskleisti Rolando Pakso politinio skandalo detales. Smailytė neigia buvus Prezidentūros ryšininke ir tvirtina tiesiog turėjus daug pažinčių. Jos namuose, tai patvirtino parodymai tyrimų komisijai, lankėsi daug žinomų žmonių: politikai, aukšto rango pareigūnai, verslininkai.

Atidžiai su Prezidentūros krize susijusius įvykius Lietuvoje sekė lenkų spauda, kurios svarbiausi dienraščiai RZECZPOSPOLITA, GAZETA WYBORCZA ir TRYBUNA pasiuntė į Vilnių savo specialius korespondentus, skelbė Lietuvos ir užsienio politikų bei mokslininkų nuomonės šiuo klausimu. Čekų spaudoje TYDEN, LIDOVE NOVINY, HOSPODAŘSKÉ NOVINY – taip pat publikuota keletas straipsnių apie įvykius Lietuvoje.
Sausio 6 d. Lenkijos dienraštis RZECZPOSPOLITA straipsnyje „Gra na zwłokę“ informavo, kad Prezidentas Rolandas Paksas atsisakė atvykti į Seimo Specialiosios tyrimo komisijos posėdį ir atsakyti į klausimus dėl jam keliamų kaltinimų. Dienraštis rašė, kad R.Pakso advokato G. Baublio teigimu, Prezidentas nemato galimybių pateikti paaiškinimus, nes dar nėra gerai susipažinęs su medžiaga, tačiau komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas ir Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjo dienraštis.
Apie Prezidento atsisakymą atsakyti Komisijai pranešė ir GAZETA WYBORCZA sausio 6 d. straipsnyje „Plecami do komisji“. Sausio 8 d. dienraštis RZECZPOSPOLITA straipsnyje „Pierwszy duży krok“ rašė, kad Seimo specialioji tyrimo komisija priėmė pirmą svarbų sprendimą, pripažindama pakankamu Konstitucinio teismo nutarimą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo dosniausiam R.Pakso prezidentinės kampanijos rėmėjui J.Borisovui. Sausio 8 d. GAZETA WYBORCZA straipsnyje „Bliżej dymisji“ rašė, kad Seimo Specialioji tyrimo komisija pripažino, kad yra pagrindas atleisti Prezidentą R.Paksą iš užimamų pareigų. Sausio 10 d. dienraštis RZECZPOSPOLITA straipsnyje „Nowa faza skandalu” tvirtino, kad kelis mėnesius tebetrunkantis Prezidentūros skandalas perėjo į apkaltos Seime fazę, todėl Prezidento stovykla rengiasi karui dėl neapsisprendusių Seimo narių. Dienraštis, remdamasis neoficialiais šaltiniais Lietuvos Seime, teigė, kad iki apkaltos procedūros pabaigos Prezidento stovykla gali turėti pakankamai daug dokumentais paremtos informacijos, kuri padės sukompromituoti aukščiausius valstybės tarnautojus. Pasak dienraščio, neatmetama, kad medžiaga apie aferas įsigyjant žemės sklypus gali palenkti neapsisprendusius parlamentarus paremti Prezidentą. Sausio 15 d. RZECZPOSPOLITA išspausdino interviu su Estijos užsienio reikalų ministre Kristina Ojuland. Ministrė pabrėžė nenorinti vertinti padėties Lietuvoje, nes tai esąs šalies vidaus reikalas, tačiau pareiškė, jog tai, kaip valstybės institucijos sprendžia šią krizę, liudija, kad demokratija Lietuvoje yra sutvirtėjusi, o Parlamentas veikia atvirai ir skaidriai.
Sausio 17 d. dienraštis TRYBUNA straipsnyje „Odwołane wizyty” rašė, kad Prezidentas Rolandas Paksas teigė manąs, kad kalbantieji apie Lietuvos tarptautinę izoliaciją, neturėtų nutylėti ir jos „tikrųjų“ kaltininkų, kurie atkreipė visuomenės dėmesį į Prezidento aplinką. Dienraštis priminė apie atšauktą Prezidento R.Pakso vizitą į JAV ir informavo, kad planuotų vizitų į Lietuvą neatvyko Italijos prezidentas Carlo Azeglio Ciampi ir Slovakijos prezidentas Rudolf Schuster.
Sausio 26 d. dienraštis GAZETA WYBORCZA išspausdino „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Rimvydo Valatkos politinės situacijos Lietuvoje, susijusios su prezidento institucijos skandalu, vertinimus. R.Valatkos pastebėjimu, laikui bėgant, Prezidento pasisakymai tampa vis labiau radikalūs. Iš vienos pusės jis bando perimti iniciatyvą kovoje dėl visuomenės nuomonės, kadangi Konstituciniam Teismui paskelbus, kad Prezidentas yra sulaužęs priesaiką, viskas lyg ir nurimo – atstatydinimo procedūra Parlamente vyksta labai lėtai. Kita vertus, išpuoliai prieš nepriklausomą žiniasklaidą reiškia, kad Lietuvos Prezidentas jau net nebeslepia simpatijų Rytų autoritarizmo tradicijoms, bet ne Vakarų vertybėms. R.Valatkos teigimu, atstatydinimo proceso sėkmė arba nesėkmė gali nulemti, kurią politinę orientaciją pasirinks Lietuva - Vakarų demokratiją ar kaip Rusijoje valdomą demokratiją.
Sausio 27 d. dienraštis GAZETA WYBORCZA straipsnyje „Paksas z popiołów” (Paksas prisikėlęs iš pelenų) pažymėjo, kad tuo metu kai valdančiojoje koalicijoje vyraujantys socialdemokratai dar nežino, kaip balsuoti dėl Rolando Pakso nušalinimo iš užimamų pareigų, pats Prezidentas pamažu susigrąžina piliečių pasitikėjimą. Audrius Siaurusevičius savo komentare dienraščiui rašė, kad sunku įsivaizduoti, jog socialdemokratai pasisakytų už tolesnį Prezidento R.Pakso darbą rūmuose. Kai kurie iš jų balsuos Prezidento naudai nepriklausomai nuo to, kas nutiktų, tačiau dauguma - už jo nušalinimą. Pareiškimas esą partija dar neturi pozicijos šiuo klausimu esąs priešrinkiminis žaidimas. Socialdemokratai nori parodyti visuomenei, kad neturi išankstinio nusistatymo prieš valstybės vadovą ir kad sprendimą prezidento apkaltos byloje jie priims tuomet, kai specialioji tyrimo komisija paskelbs ,ar R.Paksas yra kaltas.
Lenkų spauda atkreipė dėmesį į R. Pakso bandymus išspręsti Prezidentūros tarptautinės izoliacijos problemą, kviesdamasis apsilankyti oficialaus vizito Lenkijos vadovą. Sausio 27 d. dienraštis RZECZPOSPOLITA straipsnyje „Paksas zaprasza Kwaśniewskiego” (Paksas kviečia Kwasniewskį) rašė, kad pastaruoju metu kiek nurimęs su prezidentu R.Paksu siejamas skandalas vėl pagyvėjo po to, kai iš vizito JAV grįžęs užsienio reikalų ministras A.Valionis paviešino JAV aukščiausių pareigūnų kuluaruose išsakytas mintis dėl Vakarams labiausiai priimtino Prezidentūros krizės sprendimo. Savo ruožtu JAV ambasadorius Lietuvoje Stephenas Mullas oficialiai pareiškė laikąs Lietuvoje vykstančius demokratinius procesus šalies vidaus reikalu. RZECZPOSPOLITA, remdamasi neoficialiais šaltiniais, pranešė, jog apkaltos rezultato laukiantis ir tam tikrą diplomatinę izoliaciją patiriantis Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas pasiuntė laišką Lenkijos prezidentui Aleksandrui Kwasniewskiui kviesdamas jį balandžio mėnesį atvykti į Lietuvą oficialaus vizito.
Sausio 29 d. dienraštis RZECZPOSPOLITA išspausdino Jano Skórzyńskio komentarą pavadinimu „Nie jechać do Wilna” (Nevažiuoti į Vilnių), kuriame rašoma, kad Aleksandras Kwaśniewskis gavo kvietimą aplankyti Lietuvos Prezidentą. Apžvalgininko nuomone, Lietuvos demokratija išgyvena sunkiausią krizę nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, nes valstybės vadovas kaltinamas labai sunkiais nusikaltimais: ryšiais su mafija ir užsienio žvalgyba. Bandydamas gelbėti situaciją R. Paksas mobilizavo savo šalininkus provincijoje ir ėmė paskubomis ieškoti galimybių gerinti Prezidentūros įvaizdį užsienyje. Pasak autoriaus, tai esą pagrindinė kvietimo Lenkijos prezidentui priežastis. Aleksandras Kwaśniewski jau kartą norom nenorom sudalyvavo Vilniuje parašytame scenarijuje, kai pačioje Lietuvos krizės pradžioje priėmė R.Paksą Varšuvoje. Pasak apžvalgininko šiuo atveju derėjo elgtis santūriau, kaip tai padarė Vašingtonas, kur Lietuvos prezidentui buvo leista suprasti, kad nėra laukiamas svečias. Be to RZECZPOSPOLITA skiltyje „Diena pasaulyje” paskelbė žinutę „A.Kwaśniewski apie R.Pakso kvietimą”, kurioje cituojami Lenkijos prezidento žodžiai dėl kvietimo apsilankyti Lietuvoje. „Pamatysim,”- pasakė Aleksandras Kwaśniewski apie kvietimą atvykti į Vilnių su oficialiu vizitu. Lenkijos Prezidentas paaiškino, kad Rolando Pakso kvietimas guli ant jo darbo stalo. „Kvietimas yra susijęs su Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių sutarties dešimtmečiu. Sutartis buvo pasirašyta balandžio 26 d.,” - pasakė Kwaśniewski paklaustas, ar pasinaudos kvietimu.

Vasario 28 d. RZECZPOSPOLITA straipsnyje „Litwa wydaliła rosyjskich dyplomatów” (Lietuva išsiuntė Rusijos diplomatus) pranešė apie Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos pagarsintą sprendimą išsiųsti iš šalies 3 šnipinėjimu įtariamus Rusijos diplomatus, kurie, kaip teigė ministras Antanas Valionis, mėgino kištis į privatizavimo procesą Lietuvoje ir nelegaliai rinko Seime slaptą informaciją apie Prezidento Rolando Pakso nušalinimo nuo valdžios proceso eigą.
Kovo 2 d. dienraštis RZECZPOSPOLITA straipsnyje „Ostatni etap” (Paskutinis etapas) pranešė, kad Prezidento R.Pakso atstatydinimo procedūra prasidėjo kovo 8 dieną.
Kovo 5 d. dienraštis RZECZPOSPOLITA išspausdino interviu su Lietuvos Prezidentu Rolandu Paksu. Dienraštis rašė, kad Lietuvos Seimas rengėsi patvirtinti prezidento Rolando Pakso nušalinimo procedūros reglamentą ir tvarkaraštį, tuo tarpu prezidentas R.Paksas ir toliau kategoriškai neigė jam pateiktus kaltinimus dėl priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo. Pasak jo, kaltinimai yra „politinio pobūdžio ir remiasi gandais”. R.Paksas dienraščio korespondentui Jerzy Haszczyński sakė tikįs, jog nebus nušalintas, tačiau nežinąs, kiek parlamentarų parems jį Seime. Prezidentui nušalinti reikia, kad tam pritartų 85 deputatai, todėl viską nulems skaitlingiausios Seime socialdemokratų frakcijos, vienijančios 53 parlamentarus, pozicija. R. Paksas atsakydamas į RZECZPOSPOLITOS klausimą, kodėl neseniai suteikė aukščiausią šalies apdovanojimą generolui Povilui Plechavičiui, kuris bendradarbiavo su Vokietijos hitlerininkais ir atsako už civilių lenkų žūtį, pripažino, kad atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos santykius reikėjo nuodugniau apsvarstyti šį klausimą, tačiau nenorėjo pripažinti, jog priimtas sprendimas buvo klaidingas. Lietuvos Prezidentas sakė tikįs, kad Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis balandžio pabaigoje, kuomet bus minimas tarpvalstybinės sutarties pasirašymo dešimtmetis, atvyks vizito į Lietuvą. RZECZPOSPOLITA pažymėjo, kad pokalbyje su dienraščio korespondentu, R.Paksas nenoriai komentavo savo ryšius su prieštaringai vertinamu Rusijos verslininku Jurijumi Borisovu.
Kovo 5 d. dienraštis TRYBUNA straipsnyje „Szef bezpieki atakuje” (Saugumo vadovas atakuoja) rašė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus viešai pareiškęs, jog tarptautinis kontrabandininkų tinklas, kurio pelno dalis skiriama terorizmui finansuoti, apraizgė Prezidento instituciją. M. Laurinkaus tvirtinimu, milžiniškus nuostolius patyrę nusikaltėliai bandė paralyžiuoti Lietuvos teisėsaugos organus pasinaudodami Prezidentūra. TRYBUNA pažymi, kad Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas patvirtino sensacingą M. Laurinkaus pareiškimą, tuo tarpu Premjeras Algirdas Brazauskas jį paneigė.
2004 03 29 Lenkijos dienraščio RZECZPOSPOLITA apžvalgininkas Jerzy Haszczyński, analizuodamas besiklostančią vidaus politinę situaciją keliose į ES stojančiose valstybėse atkreipia skaitytojų dėmesį į tai, kad likus penkioms savaitėms iki ES plėtros neaišku, ar panašus likimas kaip Millerio, kuris paskelbė gegužės 2-ąją atsistatydinsiąs iš pareigų, neištiks kitų premjerų - Pavyzdžiui, Slovakijos Mikulašo Dziurindos ir Lietuvos Algirdo Brazausko. Straipsnyje „Nie tylko Miller” (Ne tik Miller), teigiama, kad įvairaus pobūdžio problemų turi vyriausybės Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Prie jų reikia priskirti ir Kiprą – iki paskutinio momento lauksime, kol paaiškės, ar bus atstovaujamas vien tik politiko iš graikiškosios salos dalies, ar taip pat bus ir turkas iš šiaurės. Politinę krizę išgyvena dauguma naujų narių, o turint omeny gyventojų skaičių – beveik 80 proc. „naujosios Europos”.
Apibendrindamas savo apmąstymus J.Haszczynski rašė: „Atskirose šalyse grėsmės yra skirtingos, kadangi skiriasi politinio nestabilumo charakteriai. Klausimas, kas valdys “naujojoje Europoje” pirmomis po plėtros savaitėmis, gali kelti nerimą ir ne tik Briuseliui.

Vokiečių spauda pasakojo apie J. Borisovo ambicijas įsitvirtinti Prezidentūroje ir Lietuvos politinio elito gretose. Pabrėžiama, kad, nepaisant paaiškėjusių aplinkybių, R. Paksas atsisakė pasitraukti:
Urban, T. Chancen für Paksas schwinden // SÜDDEUTSCHE ZEITUNG 2004 01 02
Herold, F. Präsident im Sturzflug // BERLINER ZEITUNG 200401 05
Die Demission Präsident Paksas' rückt näher // NEUE ZÜRCHER ZEITUNG 2004 01 09.
Lemke, J. Litauischer Präsident gibt nicht auf // OSTSEE ZEITUNG 2004 01 24-25.
Der aufgewärmte Kalte Krieg // SÜDDEUTSCHE ZEITUNG 2004 02 20.
Urban, T. Paksas vor Amtsenthebung // SÜDDEUTSCHE ZEITUNG 2004 02 20.
Vorwürfe gegen Paksas bestätigt // FRANKFURTER ALLGEMEINE ZEITUNG 2004 02 20.
Verfahren zur Amtsenthebung Paksas // FRANKFURTER ALLGEMEINE ZEITUNG 2004 02 21.
Gamillscheg, H. Litauens Parlament will Paksas aus dem Amt zwingen // FRANKFURTER RUNDSCHAU 2004 02 21.
Litauen: Präsident Paksas soll abgesetzt werden // DIE PRESSE 2004 02 21.
Litauens Präsident vor dem Amtsenthebung // BERLINER ZEITUNG 2004 02 20
Litauens Präsident steht vor dem Aus // SALZBURGER NACHRICHTEN 2004 02 19.
Staatschef soll weg // TAGESZEITUNG 2004 02 21.

Tą pačią temą gvildeno anglakalbė spauda:
Franchetti, M. Lithuania's stunt-pilot president hit by scandal // THE SUNDAY TIMES 2004 01 25.
McLaughlin, D. Lithuanian president in plea to defuse crisis // IRISH TIMES. 2004 01 24.
McLaughlin, D. Defiant Paksas seeks to ride out scandal // IRISH TIMES 2004 02 16.
McLaughlin, D. Deputies urged to impeach Lithuania president // IRISH TIMES 2004 02 20.
Walsh, N.P. President on the ropes // THE GUARDIAN 2004 02 20
THE ECONOMIST publikavo straipsnį apie neatsistatydinantį Lietuvos Prezidentą „Muddling on - Rolandas Paksas hangs on as president“ (2004 01 10), teigdamas, kad R. Paksas padarė daug žalos šalies reputacijai, atsisakydamas pasitraukti iš posto.

Prezidentūros sukeltą krizę aptarė ne vien anglakalbiai ir vokiški leidiniai:
POSTIMEES 2004 01 20 spausdino K. Kaas straipsnį „V. Landsbergis: skandalas Lietuvoje – tai stichinė nelaimė“, kuriame žurnalistas kalbasi su Seimo nariu V. Landsbergiu apie Prezidentūros krizę.
Italų spauda (Baltijos Kirkė. Prieš 30 m. netoli Tbilisio dirbo kirpėja. Šiandien Prezidentas Paksas tiki jos pranašystėmis. Len Lolišvili, aiškiaregė… // IL SOLE 24 ORE 2004 01 10) pasakojo apie Lietuvos Prezidento aplinką ir ją ištikusį skandalą, atkreipdamas dėmesį į tariamą L. Lolišvili įtaką valstybės vadovo veiksmams.
Vilnius. Didelis skandalas mažoje valstybėje // CORRIERE DELLA SERA 2004 01 26
Kitas italų dienraštis taip pat rašė apie Prezidentūrą sukrėtusį skandalą ir kaltinimus Prezidentui ryšiai su mafija.
2004 m. sausio 15 d. M. Ehl čekų dienraštyje HOSPODARSKE NOVINY paskelbė straipsnį „Lietuvos Prezidentas atsisako dėl aferos atsistatydinti“, kuriame teigiama, kad R. Paksas pasirinko apkasų karo strategiją, neigia visus kaltinimus, ir vilkina apkaltos procesą.
2004 m. vasario 21 d. suomių dienraštis HELSINGIN SANOMAT pranešė apie Prezidento apkaltą Lietuvoje, pažymėdamas, kad R. Paksui metami kaltinimai yra ypač sunkūs.
BLOOMBERG.COM (2004 02 13) pranešė, kad Prezidento R. Pakso nuomone, politinis skandalas nesutrukdys investicijų srautui Lietuvoje (Bradley, Bryan. Lithuanian President Says Political Row Won't Deter Investors).

Nemažai apie Lietuvą ir ją ištikusią politinę krizę rašė rusakalbė spauda. Apie Prezidentūros kaltinimų tyrimą operatyviai informavo internetiniai leidiniai IA REGNUM, VREMIA NOVOSTEI, ROSBALT, NEWSRU, STRANARU, LENTARU, GAZETARU. Po kelis plačius straipsnius šia tema išspausdino IZVESTIJA, NEZAVISIMAJA GAZETA, KOMMERSANT, ARGUMENTY I FAKTY.
Kiek mažiau nei Rusijoje Prezidentūros krizės problemai dėmesio skyrė Ukrainos žiniasklaida. Vis dėlto po vieną kitą publikaciją šia tema paskelbė dienraštis DENJ, ZERKALO NEDELI, POLITIKA I KULTURA. Baltarusijoje apie tai rašė BELORUSSKAJA GAZETA, EKSPRES NOVOSTI.
Popova, J. Liotčik protiv skučnogo Seima // ROSSIJA 2004 01 15.
Kirjanov, O. Ujti po-chorošemu // ROSSIJSKAJA GAZETA 2004 01 13.
Černega, N. Litovskim žurnalistam poka ne udalos uvolitj svoego prezidenta // STOLIČNAJA VEČERNIAJA GAZETA 2004 01 13.
Vodo, V. Prezident Litvy meniajet Šilo na villu // KOMMERSANT 2004 01 13.
Vodo, V. Prezident Paksas gotovitsja k pereizbraniju // KOMMERSANT 2004 01 21
Ratiaini, N. Prezidenta Litvy mogut uvolitj vesnoj // IZVESTIJA 2004 02 20.
Kazakov, K. Rosijskij sponsor litovskogo prezidentą posažen pod arrest // GZT.RU 2004 03 26.

Internetinis leidinys „GAZETA“ (www.gzt.ru) 2004 01 15 spausdino Arvydo Rasinsko straipsnį „Lietuva išsiunčia svarbiausią Prezidento apkaltos kaltininką“. Rašoma apie tai, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, jog R Pakso pasirašytas dekretas dėl pilietybės suteikimo J. Borisovui pažeidžia LR Konstituciją, ir LR Migracijos departamentas paskelbė, kad J. Borisovas privalo išvykti iš Lietuvos.
2004 01 13 Dienraštis „KOMMERSANT“ spausdino Vladimir Vodo straipsnį „Lietuvos Prezidentas keičia Šilo gatvę į vilą“. Rašinyje informuojama apie Seimo specialiosios komisijos pradėtą liudytojų apklausą; pranešama, kad į posėdį neatvyko šalies Prezidentas R. Paksas, kuris spaudos konferencijoje aiškino neturįs visos medžiagos ir negalįs susipažinti su jam pareikštais kaltinimais; informuojama, jog R. Paksas paneigė LNK pranešimą dėl jo ketinimo atsistatydinti, taip pat rašoma apie Paksų šeimos norą persikraustyti į Prezidento rezidenciją Turniškėse.
2004 01 13 dienraštis „ROSIJSKAJA GAZETA“ spausdino Olego Kirjanovo straipsnį „Išeiti geruoju“. Visų pirma pranešama apie LNK paskelbtą žinią dėl R. Pakso ketinimo atsistatydinti ir kanalo padarytą prielaidą, kad Prezidentas rengėsi žengti tokį žingsnį skatinamas materialinių paskatų. Toliau straipsnio autorius nuosekliai išdėstė visus pastarųjų trijų mėnesių faktus, susijusius su Prezidento aplinkos skandalu.
Kazachstano laikraštis KOMSOMOLSKAJA PRAVDA 2003 01 13 spausdino straipsnį „Prezidenta Litvy dožali“, kuriame teigiama, kad R. Paksas rengiasi atsistatydinti, nes tai jį privertęs padaryti Lietuvos politikų spaudimas dėl skandalo, kurį esą sukėlė JAV specialiosios tarnybos, norėdamos atitolinti Lietuvą nuo NVS erdvės.
Kazachstano laikraštis VREMIA 2003 01 15 straipsnyje „Paksasu ustroili boikot“ pasakojo apie grupę Seimo narių, nusprendusių ignoruoti R. Pakso kalbą Seime per sausio 13-osios minėjimą.
Informacinė agentūra REGNUM, vadovaudamasi Lietuvos VIP, parengė sausio mėnesio įvykių apžvalgą. Straipsnyje „Lietuvos Prezidentas renka kompromituojančią medžiagą apie oponentus?“ pranešama, kad stambiausias finansinis R. Pakso rėmėjas J. Borisovas bus išsiųstas iš Lietuvos. Svarstoma, ar bus leista R. Paksui dar kartą dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose, informuojama apie naujus R. Pakso patarėjus, cituojama L. Paksienė, kuri mano, kad jos vyras vadovaus valstybei devynerius metus.
2004 01 15 internetinis leidinys „ROSSIJA“ (www.rgz.ru) skelbė Jelenos Popovos straipsnį „Lakūnas prieš nuobodų Seimą“. Straipsnio autorė teigė, kad tuo metu, kai Lietuvoje vis didesnį pagreitį įgauna politinis skandalas, Respublikos Prezidentas R. Paksas rodo ištvermę ir šaltakraujiškumą bei mokėjimą „išeiti“ iš politinio pikiravimo. Anot autorės, drąsus R. Pakso elgesys esą susijęs su „rusiška tema“: rinkimų kampanijos metu jį konsultavo kompanija „Almax“. Šios firmos specialistai sukūrė „neadekvačių atsakymų“ taktiką. R. Pakso sėkmė ir populiarumas glūdi tame, kad jis nesivelia į diskusijas su oponentais, bet važinėja po rajonus ir su „masėmis kalba suprantama simbolių kalba“.
2004 01 21 dienraštis „KOMMERSANT“ (www.kommersant.ru) publikavo Vladimiro Vodo straipsnį „Rolandas Paksas rengiasi perrinkimui“ (paantraštė – „jei bus atstatydintas iš posto“). Rašoma apie pirmadienį įvykusią spaudos konferenciją, kurioje R. Paksas dar kartą leido suprasti, kad neketina atsistatydinti iš Respublikos Prezidento posto. Prezidentas apkaltino Lietuvos VIP dėl tendencingai nušviečiamos valstybės vadovo veiklos ir pažadėjo, kad „visi politinio skandalo autoriai, režisieriai ir scenaristai atsakys už Lietuvai padarytą žalą“. Straipsnyje dėstoma Parlamento pirmininko pavaduotojo Česlovo Juršėno nuomonė, kad apkaltos procedūra prasidės kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Primenamas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pilietybės suteikimo J. Borisovui. Ta proga kritikuojami ankstesni Respublikos Prezidentai, pilietybę išimties tvarka suteikę asmenims, kurie, anot autoriaus, „apskritai neturėjo jokių nuopelnų Lietuvai“. Pateikiami apklausos, už ką balsuotų Lietuvos gyventojai, jei vyktų neeiliniai Respublikos Prezidento rinkimai, duomenys. Taip pat informuojama, jog Seime jau užregistruotas įstatymo, draudžiančio kelti kandidatūrą į Lietuvos Prezidento postą asmeniui, anksčiau apkaltintam pažeidus priesaiką, projektas.
Sausio 22 d. IA REGNUM parengė interviu su Viktoru Uspaskichu „Aš ne Lietuvos gelbėtojas ir ne didelis jos patriotas“ (http://www.regnum.ru/allnews/207285.html). Darbo partijos lyderis pasakojo, kodėl sukūrė dar vieną politinę partiją ir kokie jos tikslai. V. Uspaskichas tiki, jog Darbo partija pateks į Seimą ir neatmeta galimybės tapti Lietuvos Premjeru. Vertindamas dabartinę situaciją Lietuvoje, DP lyderis teigė, kad vis dar „prezidentiniu skandalu“ vadinama krizė apnuogino tam tikrus procesus, kurie jau 13 m. griauna jauną valstybę. V. Uspaskichas tikisi, jog ši krizė padės Lietuvai apsivalyti, ir po apkaltos tekstu jis pasirašė todėl, kad Lietuvai davė priesaiką ir „kaip ir visi paprasti žmonės“ nori žinoti tiesą.

Jasinskaja, M. Paksas ne nameren uhodit v otstavku // PODROBNOSTI 2004 02 10.
Nyrko, V. Litva: istorija prezidentskogo skandala // ARGUMENTY I FAKTY 2004 02 11.
Rusų žiniasklaidos straipsniuose iškeliamas klausimas, kodėl užkliuvo pilietybės suteikimas J.Borisovui, bet nenagrinėtas, pavyzdžiui, V.Adamkaus suteiktos pilietybės J.Sokolovui atvejis.
Tajnaja sviaz s LUKOIL'om – novyj udar po prezidentu Litvy: Interviu Vytautasa Landsbergisa // REGNUM 2004 02 11.
Aptariama V. Landsbergio knyga „Lukoil prieš Williams”, kuri sukėlė prieštaringus vertinimus. Vieni mano, kad jos pasirodymas – tai konservatorių bandymas nuplauti savo nuodėmes prieš rinkimus į Seimą, kiti – tai dar vienas smūgis Rolandui Paksui.
Olžič, V. Gruzinskij scenarij dlia Litvy // REGNUM 2004 02 13.
Straipsnio autorius aptaria galimybę, Prezidentui pasilikti poste po apkaltos ir paskelbti Seimo sprendimą jį nušalinti neteisėtu. Tuomet šalyje galėtų kilti riaušės panašios į įvykius Gruzijoje.
BELORUSSKAJA GAZETA 2004 02 23 pranešė apie Konstituciniame teisme pradėtą nagrinėti Prezidento apkaltos procedūrą (straipsnis „Paksasa upakovaly“) ir pabrėžė, kad Lietuvoje demokratija yra taip toli pažengusi, kad Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos nėra vien tušti žodžiai, bet veikiančios teisės normos.
Ukrainos dienraštis DENJ 2004 02 12 publikavo V. Žluktenko straipsnį „Litovskij senarij. Paksasgeit kak ispytanije demokratii?“ kuriame narpliojama Prezidentūros skandalo byla ir ieškoma užsienio valstybių įtakos. Ukrainos savaitraštis MIG 2004 02 23 paskelbė straipsnį ta pačia tema „Litva: skandal na poroge Evropy“.

Užsienio spauda pastebėjo užsitęsusios krizės išvarginto R. Pakso politines klaidas, atkreipdama dėmesį į skandalingą teismo sankcijomis suvaržyto Rusijos piliečio J. Borisovo pakvietimą dirbti Prezidentūroje visuomeniniu patarėju.
Liuksemburgo dienraštis TAGEBLATT 2004 03 26 atskiru straipsniu pranešė kad „Paksas atsiprašė lietuvių dėl kontroversinės kandidatūros“. Straipsnyje cituojamas 2004 03 25 R.Pakso kreipimasis į Lietuvos visuomenę ir Premjero A.Brazausko vertinimas, kad „R.Paksas nebegali atstovauti Lietuvai“. Paminimas Prezidento patarėjų užsienio politikos klausimais atsistatydinimas.
Gamillscheg, H. Paksas Paksas "sprengt Logik" // FRANKFURTER RUNDSCHAU 2004 03 26.
Dienraštis pranešė, kad vos kelioms dienoms iki Lietuvos narystės NATO paaštrėjo Lietuvos politinė krizė, kai R. Paksas savo patarėju paskyrė J. Borisovą ir tą pačią dieną atšaukė paskyrimą. Teigiama, kad Premjero Algirdo Brazausko nuomone, valstybės vadovas peržengė „logikos ribas“.
Pateikiamas Užsienio reikalų ministro Antano Valionio vertimas, kad Borisovo paskyrimas esąs spjūvis kiekvienam lietuviui į veidą“. Teigiama, kad Premjeras A. Brazauskas paraginęs abejojančius partijos narius apsispręsti už apkaltą, nes „Paksas daugiau nebegali atstovauti Lietuvai pasaulyje.“
Kovo 26 d. dienraštyje SVENSKA DAGBLADET pasirodė žinutė „Paksas atšaukia paskyrimą”. Rašoma, kad Prezidentas R. Paksas palūžo dėl intensyvios kritikos, kilusios po jo sprendimo paskirti rusų verslininką J.Borisov savo patarėju. Tą pačią dieną R. Paksas atšaukė paskyrimą. Premjeras A. Brazauskas pakomentavo, „tai rodo, kad jo (prezidento) veiksmai yra nenuspėjami, kelia įtampą ir pastato Lietuvą į dar blogesnę padėtį nei iki šiol.“
2004 03 26 dienraštis RZECZPOSPOLITA straipsnyje „Paksas przyznaje się do błędu” (