Naujienos

Spalio mėnesio pasaulyje pasirodžiusių žiniasklaidos pranešimų apie Lietuvą dažniausios temos buvo Frankfurto knygų mugė ir lietuvių autorių kūriniai, interviu su aukštais šalies pareigūnais jų oficialių vizitų metu užsienyje, Kaliningrado problema, Baltijos šalių energetikos klausimai ir pernai Vilniuje atrasta Napoleono armijos karių kapavietė. Italijos spauda apie Lietuvos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje Italijos spauda palyginti nedaug rašė apie šių metų Frankfurto knygų mugę ir apie joje garbės svečio teisėmis dalyvaujančią Lietuvą. Vis dėlto, spalio 7 - 10 d. keli pagrindiniai Italijos dienraščiai šiai temai skyrė truputį dėmesio. Dažniausiai tai buvo bendro pobūdžio Lietuvos istorijos ir literatūros pristatymai. Visuose straipsniuose konstatuojama, kad italai nedaug žino apie Lietuvą ir juo labiau apie lietuvišką literatūrą. Beveik visi straipsniai buvo labai palankaus tono, visi užsiminė ir apie artėjantį Lietuvos priėmimą į Europos Sąjungą bei su juo susijusį laukiamą glaudesnių kultūrinių ryšių užmezgimą. Šiame fone, išsiskyrė Milane leidžiamo dienraščio „Il Giornale” spalio 7 d. išspausdintas rašinys, antrašte: „Lietuva, kokios nematysime Frankfurte“. Straipsnio autorius, žurnalistas ir istorikas Giordano Bruno Guerri, neva Frankfurto mugės pretekstu pažėrė užgaulingų prasimanymų apie ilgakojes šviesiaplaukes lietuvaites, kurių „dar neatrado Italijos sekso turizmas”, apie „septynis kartus apvogtą Italijos kultūros institutą”, apie „Vilniaus kazino ir viešnamius”. Išskyrus šį skandalingą paskvilį, kiti straipsniai buvo žymiai rimtesni. Bene išsamiausias Lietuvos literatūros istorijos ir dabartinės padėties analizes pateikė Pizos universiteto profesorius Pietro Umberto Dini. Interviu su juo išspausdino vienas didžiausių itališkų dienraščių „La Repubblica”. Jo straipsnį spalio 9 d. paskelbė Italijoje gana populiarus kairiųjų dienraštis „Il Manifesto”. Prof. Dini yra senas Lietuvos bičiulis, laisvai kalbantis lietuviškai, daug nusipelnęs Lietuvos garsinimui Italijoje. Per pastaruosius keliolika metų Italijos spaudoje yra paskelbęs dešimtis straipsnių apie Lietuvą, išvertęs į italų kalbą J. Urbšio atsiminimus, sudaręs lietuvių poezijos antologiją „Žemininkų ilgesys“, dalyvavęs įvairiuose renginiuose populiarinančiuose Lietuvą ir Baltijos šalis. Austrijos spauda apie Lietuvos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje Frankfurto knygų mugę plačiai nušvietė didžiausi Austrijos dienraščiai „Der Standard“, „Die Presse“ ir kiti. Savaitraštis „Die Furche“ atspausdino LR Prezidento Valdo Adamkaus interviu, kuriame labai teigiamai atspindimi Lietuvos siekiai tapti Europos Sąjungos ir NATO narėmis, jos vieta pasaulio politinėje arenoje. Prezidento pristatymas - atviros visuomenės advokatas („Amvalt offenen Gesellschaft“) - liudija, jog Lietuva iš ties tapo laisva, demokratine šalimi. „Der Standard“ skyrė Lietuvai visą savaitgalio priedą - ALBUM. Jame Lietuvą pristatė Jurgis Kunčinas, Kornelius Helis (austras, puikiai mokantis lietuviškai bei geras lietuvių literatūros žinovas), Helmutas Šabasevičius ir kt. Jakub Frolow. Na Litwie ciąg dalszy nastąpy (Lietuvoje bus tęsinys) // ŽYCIE 2002 10 15. Straipsnyje, pavadintame „Lietuvoje bus tęsinys“ lenkų skaitytojams primenama, kad šįmet tarptautinė knygų mugė Frankfurte prie Maino, kurios garbės svečiu buvo Lietuva, turėjo didesnį pasisekimą, negu ankstesniaisiais metais - mugėje dalyvavo 6375 leidėjai iš 110 šalių, o ją aplankė net 265 tūkstančiai lankytojų arba 3 procentais daugiau palyginus su praeitais metais. Toliau straipsnyje teigiama, jog „Lietuvos pasiūlyta programa galima būtų pavadinti kuklia, tačiau tuo pat metu efektinga, kadangi ji pabrėžė šios nedidelės šalies pasirengimą iššūkiams, kuriuos neša su savimi naujasis tūkstantmetis“. Straipsnio autorius pabrėžia, kad mugės organizatorių vertinimu, „Lietuva, nežiūrint nedidelio biudžeto, prisistatė aukštame lygyje“. Am geographischen Mittelpunkt Europas - Die 8. Baltische Triennale für internationale Kunst in Vilnius (Geografiniame Europos centre - 8-oji tarptautinė trienalė Vilniuje) // NEUE ZUERCHER ZEITUNG 2002 10 29 (http://www.nzz.ch) Šveicarų laikraščio straipsnyje pasakojama apie 8-ąją tarptautinę Baltijos šalių modernaus meno trienalę „Traukos centras”, vykstančią Vilniuje nuo 2002 m. lapkričio 10 d., surengtą Šiuolaikinio meno centro ir kuratoriaus iš Vokietijos Tobias Berger. Autorius pažymi, kad paroda šįmet pirmąkart turi kuratorių iš užsienio. Tai didžiausia šiuolaikinio meno paroda Rytų Europoje. Trienalės dalyviai - apie 60 menininkų iš įvairių pasaulio šalių. Jau pats trienalės pavadinimas - „Traukos centras" - atspindi ambicingą užmojį užpildyti spragą pasauliniame bienalių ir trienalių žemėlapyje, siūlant naują traukos vietą Rytų Europoje, palaikančią Vakarų ir Rytų meno dialogą. Geografinis Europos centras, esantis netoli Vilniaus bei Lietuvos siekis būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų sutampa su renginio idėja – menininkų, kultūros traukos centras, dialogo vieta. Trienalės logotipas atitinka pavadinimą – koncentriniai ratai žymintys centrą. Autorius reiškia viltį, kad Vilnius taps ne tik geografiniu, bet ir kultūriniu regiono centru. Jacek J. Komar. "Wizowy galimatias" (Nesusipratimas dėl vizų) // GAZETA WYBORCZA (www.gazeta.pl) 2002 10 21 „Gazeta Wyborcza“ atspausdino interviu su LR Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku, pavadinta „Wizowy galimatias“, kuriame kalbama apie tranzito į/iš Kaliningrado klausimą ir santykius su Rusija, apie energetinį mūsų šalies saugumą ir sutartį dėl asmenvardžių rašybos. Atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl bevizių traukinių į Kaliningradą galimybės, Lietuvos premjeras sakė neatmetąs tokios galimybės tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga susitars šiuo klausimu su Rusija. Premjeras pabrėžė, jog priimti sprendimai neturi jokių būdu apriboti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje teisių. Anot premjero, Lietuvos pusė siekia, kad vizų klausimas nepakenktų dvišaliams santykiams su Rusija, todėl akylai stebėdama derybų tarp ES ir Rusijos eigą, pasiūlė magnetinių kortelių vietoj vizų įvedimą kaip vieną iš problemos sprendimo variantų. Pasak A.Brazausko, konservatorių nuogąstavimai, jog Rusijos investicijos į Lietuvos energetinį sektorių gali pakenkti šalies saugumui neturi pagrindo, kadangi, pirma, jos sudaro tik 10 procentų visų investicijų, antra, Lietuva turi pakankamai galimybių importuoti kurą jūros keliu iš kitų šaltinių ir taip išlaikyti energetinę šalies nepriklausomybę. Toliau savo interviu premjeras aiškina, jog nepasirašyti dvišalės sutarties su Lenkija dėl asmenvardžių rašybos jį verčia ne asmeninė, bet šalies visuomenės nuomonė. Premjeras atkreipia dėmesį į tai, kad asmenvardžių rašybos klausimą kelia tik lenkai, tačiau Lietuvoje gyvena ir kitų tautybių - rusų, vokiečių, žydų atstovai. Anot premjero, į Lietuvos pusės pasiūlymą kaip alternatyvų problemos sprendimo būdą: rašyti pasuose vardus ir pavardes lietuviškai, tačiau esant pageidavimui, skliausteliuose parašyti lenkiškai, Lenkijos pusė neatsakė iki šiol. A. Riabušev. „Lietuva skolinga Rusijai Klaipėdą“ // NEZAVISIMAJA GAZETA (www.ng.ru) 2002 10 07 Straipsnyje teigiama, kad daugelis Kaliningrado srities gyventojų, kaip ir jų išrinkti deputatai Rusijos Dūmoje, mano, kad Klaipėdą reikia prijungti prie Kaliningrado srities. Autoriaus įsitikinimu, tam tikslui pasiekti yra juridinis pagrindas - Memelio kraštas niekada teisėtai nepriklausė Lietuvai. Be to reikia atsiimti dalį dešiniojo Nemuno kranto prie Luizos tilto ties Tilže ir „ištaisyti“ sieną prie Vištyčio ežero Rusijos naudai. Neseniai Kaliningrade vykusiame susitikime su deputatų frakcija „Regiony Rossiji“, kuriai vadovauja O. Morozovas, Kaliningrado deputatas V. Nikitinas iškėlė netikėtą pasiūlymą peržiūrėti Rusijos ir Lietuvos sutartį dėl valstybinės sienos. „Regioni Rossiji“ deputatai primena, jog Lietuva turi daugybę teritorinių „skolų” Rusijai, kurios susidarė sužlugus Sovietų Sąjungai. Deputatai pažymi, jog Rusija, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, turi visus juridinius pagrindus laikyti Klaipėdą, o ir visą Memelio kraštą savo teritorijos dalimi. A. Riabušev. „Čečėnai išlipa Lietuvoje“ // NEZAVISIMAJA GAZETA (www.ng.ru) 2002 10 21 Straipsnyje komentuojami Rusijos piliečių, iššokančių Lietuvoje iš tranzitu į Kaliningrado sritį vykstančio traukinio, atvejai. Autoriaus teigimu, dažniausiai iš traukinio šokinėja nuo karo bėgantys čečėnai. Straipsnio pabaigoje rašoma, kad Kaliningrado teisėtvarkos atstovų duomenimis, Lietuvoje veikia specialus užsieniečių registravimo centras, tarp kurių gali būti nemažai Čečėnų „bojevikų“. Rusijos operatyviniai darbuotojai kalba, kad daugelis „bojevikų“ buvo apmokyti Pabradėje. D. Butrin, V. Vodo. „Lietuva siekia būti nepriklausoma nuo Gazpromo“ // KOMMERSANT 2002 10 24. Straipsnyje komentuojamas trijų dujų kompanijų -„Lietuvos dujos“, lenkų „Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ ir danų „Dansk Olie&Naturalgas“ - vadovų susitikimas Vilniuje. Susitikime buvo aptarinėjamas dujotiekio iš Danijos į Lenkiją statybos projektas. Tuo metu kaip „Gazpromas“ su pagrindinėmis tranzito šalimis sprendžia „Jemalas-Europa“ projekto problemas, Baltijos šalys vėl susigrąžina idėją sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų. Autorių nuomone, kol kas kalbėti apie grėsmę „Gazpromo“ verslui Baltijos šalyse anksti. Kaip teigė „Gazpromo“ atstovas Lietuvoje R.Stonys: „Lietuvos ir Europos dujų tinklų apjungimas ekonomiškai nėra naudingas. “ Kiril Reznik-Martov. Pribaltika za jedinyj energetičeskij rynok (Baltijos šalys už vieningą energetikos rinką) // BIZNES & BALTIJA (www.bb.lv) 2002 10 10. Straipsnyje teigiama, kad sukūrus vieningą elektros tinklą Baltijos šalyse, elektros tiekėjai galės padidinti savo pelną, o vartotojai išloš dėl konkurencijos ir sumažėjusių kainų. Autorius cituoja Lietuvos ambasadorių Latvijoje Petrą Vaitiekūną, kuris teigia, kad Baltijos šalių vienybė nėra mitas, nes jas jungia daugelis sričių, įskaitant prekybą ir energetiką. Vladimir Golovanov. Električeskij evromost (Elektrinis eurotiltas). KOMMERSANT BALTIC 2002 10 10. Straipsnyje pasakojama apie regioninio elektros tilto projekto rengimo istoriją, biudžetą, galimus finansavimo variantus, įgyvendinimo planus. Tvirtinama, kad Europos Sąjungoje labai laukiama atsiveriant Baltijos rinkos, kadangi vieningoje Europos Sąjungos rinkoje, įsigalėjus nuožmiai konkurencijai, smarkiai krito elektros energijos kainos. Tuo tarpu Baltijoje po Ignalinos AE uždarymo 2010 metais perteklinės pigios energijos nebus. Straipsnio autorius pabrėžia, kad Ignalinos uždarymas nepagrįstas nei ekonomiškai, nei ekologiškai, tai politinis ES sprendimas. Andris Sprogis. Lai veidotos elektribas tilts (Kad būtų sukurtas elektros tiltas) // LATVIJOS VESTNESIS 2002 10 11. Autorius pristato energetinio tilto per Lietuvos–Lenkijos sieną projektą bei pastebi, kad tarybiniais metais Baltijos šalys neturėjo tiesioginės elektros linijos į vakarus, ir prie vakarų energetikos sistemos galima buvo jungtis tik per Baltarusiją. Tačiau pasak Latvenergo prezidento, atsiskyrimas nuo Rusijos energetikos sistemos nėra savitikslis. Rašoma ir apie Ignalinos elektrinę bei jos uždarymo priežastis, prisimenama, kad elektrinę nuo Latvijos miesto Daugpilio skiria tik 30 kilometrų. Natalja Lebedeva. Stroiteljstvo elektromosta možet okazatjsia zolotym (Elektros tilto statyba gali tapti auksine) // ČAS (www.chas-daily.com) 2002 10 16 Straipsnyje „Elektros tilto statyba gali tapti auksine“ be bendro projekto aprašymo diskutuojamos Ignalinos AE uždarymo problemos, taip pat mažų HE keliamos ekologinės problemos. Lietuva šiuo metu gamina 3 kartus daugiau elektros energijos nei reikia jai pačiai, todėl galima būtų uždaryti IAE nelaukiant 2010 metų. Alternatyva galėtų būti modernizuotos šiluminės elektrinės. Išvada - elektros energija po kurio laiko brangs. Norman Hammond. Bonaparte's frozen soldiers (Sušalę Bonaparto kareiviai) // THE TIMES, 2002 10 21 Straipsnis apie Napoleono karių masinę kapavietę atrastą Vilniuje. Nustatyta, kad dauguma atkastų palaikų ir asmeninių daiktų priklausė šaltą 1812 m. rudenį per Vilnių besitraukusios Didžiosios armijos 53-iojo pulko bei imperatoriškos gvardijos kariams. Lietuvių archeologai ir antropologai dirba kartu su specialistais iš Prancūzijos. Šalia vyrų rasta ir juos žygyje lydėjusių moterų palaikų, šimtai žirgų kaulų. Manoma, kad kapavietėje palaidota per 20 000 žmonių. Iš kai kurių jų kūnų padėties sprendžiama, kad dauguma jų išsekinti bado ir ligų mirtinai sušalo. Eve Conant. Deciphering the Bones (Šifruojant palaikus) // NEWSWEEK (Atlantic Edition), 2002 10 21. Dar vienas straipsnis apie neseniai Vilniuje atrastą didžiausią visų laikų Napoleono armijos karių masinę kapavietę Europoje. Tarp palaidotųjų Vilniuje – ne tik prancūzai, bet ir vokiečiai, austrai, lenkai, ispanai… Manoma, kad iš viso Vilniuje žuvo apie 40 000 Napoleono armijos karių. Autorė pažymi, kad archeologinis atradimas padarė dramatišką poveikį Lietuvos sostinei. Tikimasi šią žiemą atidengti monumentą žuvusiems Napoleono kariams, siūloma įsteigti turistinį maršrutą Didžiosios armijos žygio atmintinomis vietomis. Atrodo, kad nepatenkintos liko tik statybos kompanijos, kurių darbus stabdo archeologiniai kasinėjimai. Gabriele Lesser. Bei Investitionen sahnt die Hauptstadt Vilnius ab (Sostinė Vilnius nugrėbia investicijų grietinėlę) // TAGES ANZEIGER (http://www.tages-anzeiger.ch) 2002 10 30 Autorė pasakoja apie antrojo pagal dydį Lietuvos miesto problemas: būdamas palankioje geografinėje padėtyje (vandens, oro ir sausumos magistralių sankirtoje), Kaunas nesugeba pritraukti užsienio investicijų, nes dauguma jų nuplaukia į Vilnių ir Klaipėdą. Viena iš problemų – turto grąžinimas buvusiems savininkams, kuri aktualesnė lietuviškajame Kaune nei tarpukariu kitataučių okupuotose Vilniuje ir Klaipėdoje. Kadangi daugelio nekilnojamo turto objektų nuosavybės teisės kol kas tebėra neaiškios, investuotojai mieliau renkasi kitus Lietuvos miestus. Vis dėlto autorė reiškia viltį, kad Lietuvai įstojus į ES Kaunas sulauks deramo užsienio investuotojų dėmesio kaip unikalus logistinis centras dėl transeuropinių Via Baltica ir Maskva-Minskas-Kaliningradas automagistralių sankirtos, gero susisiekimo geležinkeliais bei savo tarptautinio oro uosto. Užsienio spaudos apžvalgoje buvo panaudota svarbiausių pasaulio žiniasklaidos agentūrų medžiaga ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių (prie Šv. Sosto, Austrijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje ir Gen. konsulato Sankt Peterburge) parengtos straipsnių santraukos.