Naujienos

Per savaitę užsienio spaudoje pasirodė nemažai straipsnių, skirtų Vilniaus grupės susitikimui Bukarešte, Rumunijoje VLADIMIR SOCOR. THE POST-SEPT. 11 IMPETUS FOR NATO ENLARGEMENT // WALL STREET JOURNAL EUROPE 2002 03 22 STEVEN ERLANGER. ROMANIA AND BULGARIA EDGE NEARER TO NATO MEMBERSHIP // THE NEW YORK TIMES 2002 03 26 GERHARD BITZAN. BEGEHRTE MITGLIEDSCHAFT – DIE NATO AUF ERWEITERUNGSKURS // DIE PRESSE 2002 03 27 MICHAEL MANN, PHELIM MCALEER. ROMANIA, BULGARIA MAY BE ADDED TO NATO LIST // FINANCIAL TIMES 2002 03 27 A.OPLATKA. HOFFEN AUF BALDIGE AUFNAHME IN DIE NATO // NEUE ZÜRCHER ZEITUNG 2002 03 27 HUBERT WETZEL. WASHINGTON UNTERSTÜTZT GROSSE NATO-ERWEITERUNG // FT DEUTSCHLAND 2002 03 27 JAV prezidento Bušo sveikinimas Vilniaus grupės susitikimui Bukarešte, nors kai kurių komentatorių vertinamas kaip neįpareigojantis, patvirtino jau keletą mėnesių stiprėjančią idėją apie didelę NATO plėtrą, kuri turėtų būti paskelbta šių metų rudenį Prahoje. Rusijos pozicija iš pradžių rodė, kad naujoji plėtros banga galėtų apimti tik Slovėniją ir Slovakiją. Tačiau lobistinė veikla JAV, rugsėjo 11 d. teroro aktai bei sušvelnėję Rusijos prieštaravimai pakeitė situaciją. Dauguma aljanso diplomatų remia JAV nuomonę, jog į aljansą galėtų būti pakviestos net septynios naujos narės. Pasak V.Socor, NATO kandidatės vertinamos pagal skirtingus kriterijus. Baltijos valstybėse atsižvelgiama į Narystės veiksmų plano MAP įgyvendinimą, tuo tarpu galima Bulgarijos ir Rumunijos narystė vertinama dėl strateginių priežasčių: nestabili ir resursų turtinga Eurazijos širdis sąjungininkams svarbi plėtojant partnerystę su Gruzija ir Ukraina, skatinant strateginį stabilumą ir vystymąsi Pietų Kaukazo ir Kaspijos regione, plečiant ryšius su Vidurine Azija. Bukarešto susitikimas vertinamas kaip svarbus įvykis, padedantis subalansuoti aljanso plėtrą, suderinti Baltijos ir Juodosios jūros kryptis pagal šiuolaikinio pasaulio reikmes. PHILIP SHISHKIN. NATO’S INFLUENCE // WALL STREET JOURNAL EUROPE 2002 03 26 Straipsnyje aptariama būsimoji NATO plėtra ir jos įtaka aljanso vaidmeniui pasaulyje. Pasak autoriaus, NATO uždavinys šiuolaikiniame pasaulyje yra labiau politinis nei karinis. O karinis aljanso aspektas tik padeda įgyvendinti jo politinius tikslus. Saugumą lemia ne tik karinis veiksnys, todėl naujų narių iš Rytų Europos priėmimas paskatins jų ūkio vystymąsi, garantuos investicijas. Kandidatėms keliami ne tik kariniai reikalavimai. JAV pareigūnai neseniai aplankė devynias narystės siekiančias šalis, kur įvyko net 48 susitikimai. Diskusijose aptarti ir tokie nekariniai klausimai, kaip kova su korupcija, mažumų teisės, organizuoto nusikalstamumo pažabojimas. Taip NATO siekia, kad jo nariai laikytųsi tų pačių vertybių ir sutartų dėl bendros politikos, o tai padėtų išvengti konfliktų aljanso viduje. Ruošiantis priimti į aljansą Baltijos valstybes, ketinama sustiprinti ryšius su Rusija ir taip sumažinti jos nuogąstavimus. Atsižvelgiant į kandidačių ginkluotųjų pajėgų atsilikimą, darosi aišku, kad NATO plėtra sumažins aljanso galimybes vieningai veikti. Greičiausiai aljansas taps tam tikru įrankiu, kuriuo prireikus galės pasinaudoti JAV ar galbūt Europos Sąjunga, daro išvadą straipsnio autorius. RUHRGAS UND EON IN LITAUEN AKTIV // SÜDDEUTSCHE ZEITUNG 2002 03 27 Vokietijos dienraštyje pranešama apie kompanijos Ruhrgas ir Eon koncerno sprendimą drauge dalyvauti “Lietuvos dujų” privatizavime. Lietuvos bendrovė, kurios apyvarta yra beveik 150 mln eurų ir kuri iš Rusijos importuojamomis dujomis aprūpina visą šalies rinką, vadinama geru kąsneliu vokiečių kompanijoms. Straipsnyje taip pat minima, jog konsorciumas, kurį sudarė Ruhrgas kartu su Gaz de France ir Gazprom, sėkmingai dalyvavo Slovakijos dujų bendrovės SPP privatizavime. RICHARD FAIRMAN. BARELY A DRY EYE IN THE HOUSE MUSIC ROSTROPOVICH // FINANCIAL TIMES 2002 03 21 Straipsnyje apžvelgiami dirigento Mstislavo Rostropovičiaus gimimo metinėms skirti koncertai, kurie vyko Londone. Viename jų M.Rostropovičiaus diriguojamas Londono simfoninis orkestras bei Lietuvos operos ir baleto teatro šokėjų trupė atliko S.Prokofjevo baletą “Romeo ir Džiuljeta”. Straipsnio autorius puikiai atsiliepė apie Prokofjevo muzikos interpretavimą ir pagyrė idėją scenoje kartu sutalpinti orkestrantus, dirigentą ir šokėjus. Nepaisant to, kad baleto artistams kartais “teko brautis pro antruosius smuikus”, finalinė spektaklio scena, kurioje maestro sujungė mirštančių herojų rankas, žiūrovams paliko nepaprastą įspūdį.