Naujienos

STRYKER MCGUIRE. A NEW HANSEATIC LEAGUE // NEWSWEEK 03 11 JAV savaitraštyje paskelbtas straipsnis apie trijų Baltijos valstybių ekonomikos suklestėjimą ir perspektyvas. Atsižvelgiant į ES ir NATO plėtrą, autorius šiam regionui, kurį vadina vienu sparčiausiai augančių ekonominių zonų pasaulyje, pranašauja naują dinamiškos plėtros bangą. Nuo 1991 m. užsienio investuotojų akyse Baltijos šalys įsitvirtino kaip laisvosios rinkos šalininkės, finansiškai patikimos ir politiškai stabilios. Dėl žemų gamybos ir transportavimo kaštų šios valstybės yra puikus tiltas į didesnes rinkas, teigia autorius. PUTIN’S UNSCRAMBLED EGGS – RUSSIA, NATO AND THE BALTS // THE ECONOMIST 03 09 Straipsnyje apžvelgiami naujausi Rusijos ir NATO santykių pokyčiai ir jų perspektyvos, ypač atsižvelgiant į numatomą aljanso plėtrą ir galimą Baltijos valstybių narystę aljanse, kuri, pasak autoriaus, prieš penkerius metus atrodė neįmanoma. Tačiau dabar baltai tikisi pakvietimo į NATO, o jų optimizmą galima pagrįsti keletu veiksnių. Pirma, nuolat kartojami Rusijos prieštaravimai tik sustiprino teisėtą Baltijos šalių saugumo poreikį. Antra, prezidentas Putinas pakeitė poziciją aljanso plėtros klausimu ir dabar vadina aljanso plėtrą tiesiog nereikalinga, tuo parodydamas, jog nemėgsta pralaimėti, ir suprasdamas, jog tikroji grėsmė Rusijai kyla ne iš vakarų, o iš pietų ir rytų pusės. Trečia, kai kurių skeptikų nuomone, NATO pamažu netenka karinės reikšmės, o Jungtinės Valstijos svarbiausius sprendimus priima individualiai ir pačios pasirenka partnerius konkrečioms operacijoms. Dėl visų šių priežasčių Rusijos pastangos sutrukdyti Baltijos šalių narystei NATO netenka prasmės. Nors Rusijos prezidentas savo šalyje dažnai atrodo izoliuotas, bet Rusija neturi kitos išeities, kaip laikytis Putino linijos, teigiama straipsnyje. DIE EU BESTEHT AUF DEM ABSCHALTEN // FRANKFURTER RUNDSCHAU 2002 03 12 WELTMEISTER IM VERSCHWENDEN // FRANKFURTER RUNDSCHAU 2002 03 12 Vokietijos dienraštis paskelbė seriją straipsnių apie atominę energetiką Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Interviu dienraščiui Vokietijos aplinkos ministras Jürgen Trittin teigė, jog Europos Sąjunga reikalauja iš Bulgarijos ir Lietuvos suderinti visų reaktorių uždarymo datą dar iki stojimo derybų pradžios. Abi šalys tokį pažadą davė ir dabar privalo derybose reguliariai informuoti apie pažangą šioje srityje. ES neturi bendrų branduolinės energetikos saugos reikalavimų, todėl, pasak ministro, Vokietija siekia išplėsti ES įgaliojimus šioje srityje. “Mes labai atidžiai stebėsime, kaip ES kandidatės laikosi pažadų”, teigė ministras, “kai kurie reikalavimai gali būti įtraukti į stojimo sutartis”. Paklaustas apie alternatyvius energijos šaltinius ir apie galimybę kompensuoti branduolinių jėgainių sukuriamą energiją Tritinas pirmiausia paminėjo energijos taupymą. Pasak jo, atominė energetika nebeturi ateities, todėl Vakarų koncernų investicijos tikėtinos tik į įprastinių elektrinių bei elektros tinklų modernizavimą. Naujų branduolinių reaktorių statyba, ministro žiniomis, Rytų Europoje nenumatoma. Straipsniuose taip pat pateikiami duomenys apie energijos taupymo potencialą Rytų Europoje: Lietuvos pramonėje vieno dolerio vertės produkcijai pagaminti sunaudojama vidutiniškai tris kartus daugiau energijos nei ES, Bulgarijoje – net aštuonis. Sutaupyti energijos labai padėtų didesnės elektros kainos, kurias dabar smarkiai remia valstybė. R. HERMANN. IDENTITÄT UND DIVERSITÄT IM BALTIKUM // NEUE ZÜRCHER ZEITUNG 2002 03 11 Šveicarijos dienraštyje skelbiamas išsamus straipsnis apie trijų Baltijos valstybių, Vakaruose dažnai vadinamų vienu vardu, bendrumus ir skirtumus, kurie leidžia suabejoti lengvabūdišku jų sutapatinimu ir sumetimu į “vieną katilą”. Autorius apžvelgia Baltijos valstybių kalbinius ypatumus bei istorinę trijų valstybių praeitį, pabrėždamas skirtingą jų orientaciją – pavyzdžiui, Lietuvos religiniai ir istoriniai ryšiai su Lenkija neabejotinai įterpia šią šalį į Vidurio Europą. Trijų valstybių sovietinio laikotarpio paveldas taip pat skirtingas. Mažiausiai rusifikacijos paveikta Lietuva galėjo priimti liberaliausią pilietybės įstatymą, o šiandien didžiuojasi gerais santykiais su Rusija ir yra puikus pavyzdys, kaip galima sureguliuoti tautinius santykius. Autorius pastebi, jog strateginių užsienio politikos tikslų – integracijos į Vakarų struktūras – visos trys valstybės, regis, pasieks vienu metu, nepaisant to, kad reformų politika buvo vykdoma skirtingais būdais – triukšmingai Estijoje ir ramiai, apgalvotai Lietuvoje. Baltijos valstybėse smarkiau, nei kitose Rytų Europos šalyse, reiškiasi noras tarptautinėje arenoje įtvirtinti tautinį identitetą, ir šis noras nustelbia bendros baltiškosios savivokos formavimą, kurios iš Baltijos valstybių tikimasi Vakaruose, pastebi autorius.