Naujienos

MARKUS MECKEL. TOWARDS NATO ENLARGEMENT // THE WASHINGTON TIMES 2001 12 17 JAV dienraštyje spausdinamas NATO Parlamentinės asamblėjos vicepirmininko M.Meckel ir 19 kitų NATO šalių parlamentarų laiškas JAV Senato daugumos lyderiui Tom Daschle, kuriame raginama neatidėlioti sprendimų dėl aljanso plėtros ir pakviesti į šią organizaciją geriausiai pasirengusias kandidates, tarp jų ir Lietuvą. Parlamentarai teigia, jog Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija bei Slovėnija bus pasiruošusios narystei NATO 2002 metais. Šiose valstybėse sukurta stabili demokratija ir laisva rinka, įvesta civilinė karinių pajėgų kontrolė, gynybai ir ginkluotės modernizavimui skirtos didelės investicijos. Šios valstybės dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose ir įrodė sugebėjimą veikti pagal NATO standartus ir kartu su sąjungininkų pajėgomis. Laiške reiškiamas įsitikinimas, kad Baltijos šalių narystė NATO užtikrins ilgalaikį saugumą prie Rusijos vakarinių sienų. Rusijos prezidentas Putinas pripažino šių valstybių teisę laisvai pasirinkti narystę tarptautinėse organizacijose, sutinkamai su ESBO ir Paryžiaus chartijos principais, sakoma laiške. W.MATEL. WUNSCH NACH KOORDINIERTEM EU-REFERENDUM IM BALTIKUM // NEUE ZÜRCHER ZEITUNG 2001 12 18 Šveicarijos dienraštis praneša apie Baltijos asamblėjos kreipimąsi į trijų Baltijos valstybių parlamentus, raginantį surengti referendumą dėl narystės ES vienu metu visose trijose šalyse. Toks renginys pabrėžtų Baltijos vienybę, kurią sutvirtino bendra kova dėl nepriklausomybės. Toks referendumo organizavimas turėtų ir praktinių politinių pranašumų. Sudėtingas reformų procesas pastaraisiais metais sukėlė gyventojų skepticizmą dėl narystės ES, todėl tapo nebeaišku, ar dauguma už ją balsuotų. Skandinavijos patirtis parodė, kad referendumo rezultatai smarkiai paveikia gretimų šalių gyventojų nuotaikas. Tikėtina, kad Baltijos šalys pasimokys iš šios patirties, teigia straipsnio autorius. CRISTINA BLAS. LITUANIA LANZA LA ULTIMA FASE DEL PROCESO DE PRIVATIZACIONES // GAZETA DE LOS NEGOCIOS 2001 12 17 Ispanijos dienraštyje skelbiamas straipsnis apie Lietuvos ūkio pasiekimus per dešimtį nepriklausomybės metų ir apie prasidedantį paskutinį privatizavimo etapą, kuris apims dujų ūkį, energetiką ir LŽŪB. Pasak autorės, Lietuva užima gerą geografinę padėtį tarp ES ir Rusijos, palaiko gerus santykius su kaimynais rytuose ir vakaruose, dėl to tampa patraukli užsienio investuotojams: pateikiami sėkmingo investavimo pavyzdžiai bei apklausos duomenys, pagal kuriuos net 94 proc. investuotojų ir toliau norėtų investuoti Lietuvoje. Be to, pažymima, kad pagal Wall Street Journal Europe atliktą apklausą Lietuva patenka tarp septynių geriausiai išsivysčiusių valstybių buvusiame rytų bloke, o Deutsche Bank pranašauja Lietuvai ekonomikos tigro ateitį. OLA HELLBLOM. LÄGST EU-STÖD I BALTIKUM // DAGENS INDUSTRI 2001 12 13 Švedijos verslo dienraštis praneša apie Eurobarometro atliktą gyventojų nuomonių apklausą ES kandidatėse, kuri parodė, jog iš visų 13 šalių kandidačių mažiausiai pritariančių narystei ES yra Baltijos valstybėse ir Maltoje. Rezultatai rodo, kad pritarimas narystei mąžta tuo labiau, kuo daugiau gyventojai gauna žinių apie Europos Sąjungą ir kuo arčiau prie pabaigos artėja derybos dėl narystės. Vis dėlto, šalyse kandidatėse Europos Sąjungą remia didesnė gyventojų dalis (59 proc.), nei penkiolikoje dabartinių ES narių (48 proc.). THOMAS STEINFELD. DER BALTEN NOT // SÜDDEUTSCHE ZEITUNG 2001 12 18 Lietuvių literatūra bus pagrindinė 2002 metų Frankfurto knygų mugės tema. Berlyno literatūros koliokviume šalies literatūra buvo pristatyta vokiečių vertėjams ir leidyklų atstovams. Apie tai praneša Vokietijos dienraštis straipsnyje, kurio paantraštė skelbia: Lietuvos literatūra per silpna būti pagrindine tema. Pasak autoriaus, lietuvių pastangos pristatyti savo šalies rašytojus Berlyne neturėjo pasisekimo. Vakaruose tėra žinomi tik keletas emigracijos kultūros veikėjų, tokių kaip kalbos filosofas Algirdas Greimas bei poetas ir literatūrologas Tomas Venclova. Apie Lietuvos literatūrą ne tik mažai žinoma - trūksta ir brandžių pastangų pristatyti ją platesnei publikai. Lietuvos pasiryžimą užpildyti Frankfurto mugėje atsiradusią spragą straipsnio autorius vadina absurdišku žingsniu - per dešimtį iki mugės likusių mėnesių neįmanoma išleisti didesnio literatūros veikalo. Taigi sėkmingam Lietuvos pasirodymui Frankfurte neužteks pasikliauti tik literatūra. Gelbėti šalies įvaizdį galėtų padėti muzika, teatras, vaizduojamasis menas, teigia dienraštis.