Naujienos

Frank Nienhuysen. Brazauskas unter Beobachtung // Süddeutsche Zeitung 2001 07 05 Pietų Vokietijos dienraštis, pristatydamas naujos Lietuvos vyriausybės sudarymą, vertina A.Brazausko paskyrimą kaip demokratijos paradoksą, kai prezidentas buvo priverstas žengti šį žingsnį prieš savo valią. Pasak autoriaus, prezidento susirūpinimą kelia dalies socialdemokratų partijos reikalavimas sustiprinti valstybės kontrolę didžiausiuose privatizuojamuose objektuose. Derybų partneriai Europos Sąjungoje įdėmiai stebės, ar naujoji vyriausybė nenukryps nuo užsibrėžtų užsienio politikos tikslų. Straipsnyje cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas, kuris paneigė gandus apie Brazausko ketinimus sustabdyti valstybinės nuosavybės pardavimą Vakarų investuotojams. Jakob Lemke. Linksschwenk in der Regierung // La Voix du Luxembourg 2001 07 03 Brazauskas zum neuen Regierungsschef gewählt // La Voix du Luxembourg 2001 07 04 Liuksemburgo dienraštis paskelbė naujienų agentūros dpa korespondento pranešimus apie naujosios vyriausybės sudarymą Lietuvoje, kurie jau buvo skelbti Vokietijos dienraščiuose. Straipsniuose teigiama, jog liberalų ir socialliberalų vyriausybę sugriovė nesutarimai mokesčių ir privatizavimo srityje. Tikėtina, jog būtent šiose srityse Lietuvoje laukiami didžiausi pokyčiai. Privatizuojant tris stambiausias Lietuvos pramonės įmones ("Lietuvos dujos", "Lietuvos energija" ir "Mažeikių nafta"), naujoji koalicija pasisako už tai, kad valstybei liktų daugiau kaip 50 proc. akcijų, o privatizavime dalyvautų vietiniai verslininkai. Ypač griežtai socialdemokratai kritikuoja naftos komplekso privatizavimą. Cituojamas frakcijos pirmininkas V.Andriukaitis, kuris Williams pavadino korumpuota kompanija ir su kuria ketino kovoti "iki galo". Politologai baiminasi, kad socialdemokratų vykdoma dosni išlaidų politika gali pakenkti šalies finansiniam stabilumui. Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebės, ar Brazauskas nevilkins svarbių projektų, ar nesiims abejotinų naujovių, teigia naujienų agentūra dpa. Nikolas Busse. Berlin blickt auf das Baltikum // Frankfurter Allgemeine Zeitung 2001 07 06 Straipsnis Vokietijos dienraštyje skirtas Vokietijos pozicijai NATO plėtros klausimu aptarti. Jei JAV laikys Baltijos šalių pakvietimą į NATO Prahos viršūnių susitikime oficialia pozicija, aljanse gali kilti nesutarimai, mano autorius. Lankydamasis Europoje prezidentas Bušas palankiai kalbėjo apie galimą Baltijos šalių narystę aljanse. Nors Vašingtone dar nesusidarė galutinė nuomonė, jau galima numanyti JAV ketinimus Prahos susitikime. Aišku, jog "nulinis" variantas - nekviesti nė vienos naujos narės - nebeegzistuoja. JAV gynybos planuose vyrauja tam tikras nepasitikėjimas kuriamomis ES karinėmis pajėgomis, todėl NATO plėtra Jungtinėse Valstijose vertinama kaip galimybė daryti karinę įtaką Rytų ir Vidurio Europos šalims net ir tada, kai jos taps ES narėmis. Baltijos valstybės deda didžiules pastangas, norėdamos laimėti JAV palankumą NATO plėtros srityje. "Jie atsiuntė geriausius diplomatus. Jei Bušas nepadarys klaidų, abeji JAV parlamento rūmai didžiule balsų dauguma balsuos už Baltijos šalių pakvietimą," teigė neįvardintas amerikietis užsienio politikos ekspertas. Pasak autoriaus, Slovakijos ir Slovėnijos priėmimas nekelia rūpesčių europiečiams, jis net vertinamas kaip naudingas. Transatlantinį konfliktą gali sukelti Baltijos šalių klausimas. Vokietijos bundestago krikščionių demokratų sąjungos (CDU) frakcija laikosi buvusio gynybos ministro Volker Rühe pozicijos, jog Baltijos šalis verta remti narystės ES klausimu, o NATO plėtra pirmiausia turi atsigręžti į Pietų Europos problemas. Vokietijos užsienio politika turės pasirinkti poziciją Baltijos šalių narystės NATO atžvilgiu, nes kompromisas - priimti vieną Baltijos valstybę - nesulauktų pritarimo nei JAV, nei Rusijoje, teigia straipsnio autorius. Arne Bengtsson. Exkomunist regeringschef // Svenska Dagbladet 2001 07 04 Brazauskas bildar regering i Litauen // Dagens Industri 2001 07 04 Švedijos dienraščiai, pranešdami apie Brazausko vadovaujamos vyriausybės sudarymą Lietuvoje, pateikia politologų komentarus apie numatomą vyriausybės politiką. Pabrėžiama, jog naujasis premjeras žadėjo vykdyti socialiai orientuotą politiką, bet kartu patvirtino išlaikysiąs kursą į narystę ES ir NATO. Stebėtojai mano, jog socialines reformas bus nelengva suderinti su privatizavimu ir ekonomikos reformomis, reikalingomis narystei ES. Naująją daugumą sudariusios partijos savo rinkėjų gretose turi daug ES priešininkų, todėl gali būti sunku išlaikyti derybų su ES ir reikalingų reformų tempą, teigiama straipsniuose. Brazausko priešininkai kaltina jį pernelyg artimais ryšiais su Rusijos energetikos bendrovėmis, kurios nori gauti įtakos Lietuvos energetikos ūkyje. Russian newspaper considers US influence on Lithuanian energy deals // BBC Worldwide Monitoring 2001 07 04 BBC monitoringo tarnyba išvertė į anglų kalbą ir paskelbė Rusijos dienraščio Rossiyskaya Gazeta interneto puslapyje publikuotą didelį Michailo Šapovalovo straipsnį apie Lietuvos naftos ūkio ir politikos peripetijas. Siekdama tapti ES ir NATO nare, Lietuva net ir ekonomikoje vadovaujasi JAV interesais, daro išvadą autorius. Tačiau Lietuvos negalima kaltinti Rusijos interesų nepaisymu, teigiama straipsnio pradžioje. Lietuvos rusakalbių bendruomenė lengvai gavo pilietybę, Maskva palankiai vertina Lietuvos požiūrį į Kaliningrado regiono problemas, pradedant tranzitu ir baigiant piliečių judėjimu, Lietuvai tapus ES nare. Vis dėlto, tarpvalstybiniuose santykiuose idilės nėra. Devintojo dešimtmečio antroje pusėje atsirado nauja jėga, turinti didelę įtaką abiejų valstybių santykiams - tai Jungtinės Valstijos, ypač aktyvūs šioje srityje senatoriai Gordon Smith ir Jesse Helms. Bet kokia kaina norėdami tapti Vakarų dalimi, Lietuvos lyderiai pasirengę imtis veiksmų, nuostolingų ūkiui, bet įrodančių politinę ištikimybę JAV, teigia autorius. Savo ruožtu, Jungtinės Valstijos didina spaudimą Lietuvai, gindamos savo kapitalo interesus, tai įrodo senatoriaus Gordon Smith laiškai Lietuvos lyderiams, kuriuose raginama sudaryti geresnes sąlygas Amerikos kapitalui. "Mažeikių naftos" pardavimą Williams kompanijai straipsnio autorius vertina kaip politinį žingsnį. Kompanijos vadovaujama gamykla dvejus metus dirba nuostolingai, o finansinė situacija joje sukėlė net Valstybės kontrolės susirūpinimą. Straipsnyje cituojama auditorių išvada, kad "Mažeikių naftos" privatizavimas gali būti vertinamas kaip nesėkmingiausias visoje Vidurio Europoje. Tokie valstybės institucijos pareiškimai sukėlė Amerikos senatorių atsakomąją reakciją, jie pareiškė, jog JAV neberems Lietuvos narystės NATO, jei nebus sukurtas palankesnis klimatas JAV investicijoms Lietuvoje. Bandydami užsitikrinti normalias sąlygas gamyklos funkcionavimui, Lietuvos vyriausybė ir Williams ėmė ieškoti naftos tiekėjų ir sudarė sutartį su viena didžiausių Rusijos naftos kompanijų Yukos gana nepalankiomis, autoriaus nuomone, šiai bendrovei sąlygomis. Dėl sutarties susirūpinimą išreiškė Rusijos energetikos ministerija. Sutartis Yukos gali būti naudinga tik vienu aspektu - norint pagerinti kontaktus su JAV verslo atstovais ir sukurti naują eksporto kanalą, daro išvadą autorius. Sandėris su Williams kompanijai Yukos, kuri turi tikslą patekti į Niujorko biržą, reiškia svarbų žingsnį kelyje į Vakarų rinkas. Straipsnyje cituojamas Wall Street Journal Europe teiginys, jog akcijų pardavimas Yukos Lietuvoje yra vertinamas kaip faktorius, skatinantis šalies priėmimą į NATO 2002 metais, šiam sandoriui pritarė JAV (WSJE, 06 21).