Naujienos

Per savaitę pasaulio spaudoje pasirodė keletas straipsnių apie naujos vyriausybės sudarymą Lietuvoje Jakob Lemke. Regierungswechsel: Litauen vor Linksruck // Frankfurter Allgemeine Zeitung 2001 07 02 Sozialdemokrat Brazauskas wird neuer Premier in Litauen // Die Welt 2001 07 02 Brazauskas soll Litauen aus der Krise führen // Süddeutsche Zeitung 2001 07 02 Hannes Gamillscheg. Das Kapital des Ex-Kommunisten ist der Bruch mit Moskau // Frankfurter Rundschau 2001 07 02 Comeback des Hausmeisters // Die Presse 2001 07 02 Lietuvos politikoje numatomas posūkis į kairę, teigia Vokietijos ir Austrijos dienraščiai, pranešantys apie A.Brazausko teikimą į ministro pirmininko postą. Straipsniuose teigiama, jog kairieji laimėjo parlamento rinkimus 2000 metais, todėl politologai tikėjosi, jog anksčiau ar vėliau jiems teks formuoti vyriausybę. Liberalų ir socialliberalų vyriausybę sugriovė nesutarimai mokesčių ir privatizavimo srityje. Tikėtina, jog būtent šiose srityse Lietuvoje laukiami didžiausi pokyčiai. Privatizuojant tris stambiausias Lietuvos pramonės įmones ("Lietuvos dujos", "Lietuvos energija" ir "Mažeikių nafta"), naujoji koalicija pasisako už tai, kad valstybei liktų daugiau kaip 50 proc. akcijų, o privatizavime dalyvautų vietiniai verslininkai. Ypač griežtai socialdemokratai kritikuoja naftos komplekso privatizavimą. Cituojamas frakcijos pirmininkas V.Andriukaitis, kuris Williams pavadino korumpuota firma ir su kuria ketino kovoti "iki galo". Politologai baiminasi, kad socialdemokratų vykdoma dosni išlaidų politika gali pakenkti šalies finansiniam stabilumui. Lemiamą reikšmę Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą turės ūkio reformos. Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebės, ar Brazauskas nevilkins svarbių projektų, ar nesiims abejotinų naujovių, teigia Vokietijos dienraščiai. Ölwirtschaft als Unruheherd? // Neue Zürcher Zeitung 2001 06 29 Šveicarijos dienraštyje analizuojamos vyriausybės krizės Lietuvoje priežastys. Straipsnyje teigiama, jog vyriausybės žlugimą nulėmė nesutarimai dėl žaliavos tiekimo "Mažeikių naftos" bendrovei. Po mėnesius trukusių nesėkmingų derybų su Lukoil liepos mėnesį Williams sudarė sutartį su kita Rusijos naftos kompanija Jukos, pagal kurią Jukos tampa įmonės dalies akcijų savininke ir įsipareigoja dešimt metų tiekti žaliavą gamybai. Williams nebeketina priimti galimų Lukoil pasiūlymų, abiejų bendrovių santykiai tebėra įtempti. Dėl nepakankamo žaliavos tiekimo viena svarbiausių Lietuvos ūkio įmonių patiria milžiniškus nuostolius. Galima spėti, jog ūkio interesai daro įtaką Lietuvos vyriausybei, teigiama straipsnyje. Ministras pirmininkas Rolandas Paksas jau antrą kartą užkliuvo už "Mažeikių naftos" akmens - 1999 metais jis nesutarė su kabineto nariais dėl įmonės privatizavimo ir atsistatydino. Lietuvos vardas taip pat buvo minimas diskusijose dėl ES ir NATO plėtros Quentin Peel. A fresh look at enlarging NATO // Financial Times 2001 06 25 Didžiosios Britanijos verslo dienraštyje siūloma NATO plėtros koncepcija įtraukiant į aljansą Rusiją. Pasak autoriaus, vienas iš dviejų svarbiausių JAV prezidento Bušo kelionės po Europą uždavinių buvo agitacija už NATO plėtrą, kuri atvertų kelią trims mažoms Baltijos valstybėms tapti aljanso narėmis. Autoriaus nuomone, būtent šis planas - o ne antiraketinės gynybos sistemos kūrimas - gali tapti svarbiausia Vašingtono ir Maskvos santykių problema. Prezidento Putino politinis autoritetas remiasi siekimu atkurti Rusijos tautinę savigarbą, jam Baltijos šalių narystė NATO būtų nacionalinis pažeminimas. Pasak autoriaus, NATO neturi aiškios savo veiklos strategijos, todėl didėja įtampa tarp JAV ir kitų aljanso narių. Aljansas remiasi sutartimi, pagal kurią JAV turėtų branduoliniu ginklu ginti valstybes, kurios negali pasipriešinti prieš įprastinės ginkluotės ataką. Būtent tokia situacija gali kilti Baltijos šalyse. Neįtikėtina, jog JAV kongresas pritartų atominiam karui ginant tokias mažas valstybes, esančias taip toli nuo JAV nacionalinių interesų zonos, teigiama straipsnyje. Autorius siūlo išeitį - neatsisakyti NATO plėtros, bet pakviesti į aljansą Rusiją. Prieštaraudamas Čekijos prezidentui Havelui, kuris siūlė išplėsti NATO nuo Aliaskos iki Talino, ir vadindamas jo požiūrį tipiška šaltojo karo laikų liekana, autorius siūlo prezidentui Bušui kurti NATO nuo Vankuverio iki Vladivostoko. Hans Rauscher. Die Stabilisierung unordentlicher Staaten // Der Standard 2001 06 28 Austrijos dienraštyje spaudinamas pokalbis su Vokietijos Budestago ES reikalų komiteto pirmininku Friedbert Pflüger, dalyvaujančiu pasaulio ekonomikos forume Zalcburge. Parlamentaras pareiškė tvirtą paramą NATO plėtrai ir paragino Prahos susitikime priimti net septynias naujas nares, tarp jų ir Baltijos šalis. Apie tai jis ketino Zalcburge kalbėti su Ukrainos prezidentu L.Kučma, NATO Generaliniu sekretoriumi Dž.Robertsonu bei Rusijos prezidento patarėju S.Jastržembskiu. Pasak Pflügerio, Rusija neturėtų baimintis NATO plėtros. Jis palygino Baltijos šalis ir kitas aljanso kandidates su Vokietija, kuri 1949 metais, vadovaujant Konradui Adenaueriui, ryžtingai pasirinko vakarietišką orientaciją ir tuo ilgam užsitikrino savo nepriklausomybę. "Deutschland profitiert am meisten" // Der Spiegel 2001 07 02 Vokietijos savaitraštis skelbia interviu su Lenkijos prezidentu A.Kvasnievskiu, kurio greta kitų klausimų buvo teiraujamasi apie Lenkijos paramą Baltijos šalių narystei NATO - ar Lenkiją baugina pilkosios saugumo zonos atsiradimas prie jos sienų. Pasak Kvasnievskio, pastaraisiais metais Baltijos šalys padarė "fantastišką pažangą", todėl jas reikia pakviesti į aljansą Prahos viršūnių susitikime. Kvasnievskis primena, kad būtent Vokietija yra morališkai įsipareigojusi Baltijos šalims atitaisyti istorines praėjusio amžiaus klaidas. Paklaustas, ar nepakaktų Baltijos šalių saugumui narystės ES, Kvasnievskis atsakė, jog jis nepritaria požiūriui į ES ir NATO kaip į dvi alternatyvias sąjungas ir mano, jog išsprendus tautinių mažumų problemas Baltijos šalyse, jų narystė NATO neturėtų kelti Rusijos pasipriešinimo. Indrek Neivelt. Eneseimetluse valus võlu // Postimees 2001 06 26 Estijos dienraštyje skelbiamas Hansabanko generalinio direktoriaus Indrek Neivelt straipsnis, kuriame jis lygina trijų Baltijos valstybių žingsnius ūkio reformų srityje ir kritikuoja nepagrįstą estų pasididžiavimą savimi. Pasak autoriaus, daugelis estų pastebėjo plakatus, reklamuojančius Vilnių, ir daugelis jų maloniai nustebs aplankę šį jauno energingo mero tvarkomą miestą bei kitus miestus - Kauną, Palangą, Neringą. Ūkinėje srityje kaip teigiamą pavyzdį autorius mini Lietuvos Taupomojo banko privatizavimą, kurio konsultantai valstybei atsiėjo penkis kartus mažiau nei privatizuojant panašaus dydžio Estijos geležinkelių bendrovę ir kurio atstovai pasirodė esą puikūs derybininkai. Autorius palankiai vertina Lietuvos socialines reformas ir mano, kad šioje srityje Estija atsilieka.