Naujienos

Per savaitę pasaulio spaudoje pasirodė keletas straipsnių apie vyriausybės krizę Lietuvoje Benjamin Smith. Move by Social Liberal Ministers Could Lead to Former Communists' Return // The Wall Street Journal Europe 2001 06 20 Šešių ministrų atsistatydinimas Lietuvoje sukėlė krizę centro kairėje ir gali atverti duris buvusių komunistų grįžimui. Šeši socialliberalų ministrai atsistatydino, kai ministras pirmininkas R.Paksas atmetė raginimus pasitraukti iš posto. Konfliktas yra iš esmės asmeninio pobūdžio, susijęs su R.Pakso autokratinio stiliaus kritika. Pasak užsienio reikalų ministro A.Valionio, nėra vienos ar kelių priežasčių - buvo daug nedidelių nesusipratimų. Krizė kilo dėl pastaraisiais mėnesiais blogėjančių santykių koalicijos viduje ir gali pasitarnauti Lietuvos socialdemokratų partijai, kuriai vadovauja buvęs Lietuvos Komunistų partijos pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas, 1993-1998 m. Lietuvos prezidentas. Ilgai svarstytas naujasis aljansas tarp socialdemokratų ir socialliberalų gali tapti valdančiąja koalicija. "Lietuvos ryto" korespondentas Rimvydas Valatka pažymėjo, kad A.Brazauskui tapus premjeru, eurointegracijos srityje pokyčių bus nedaug. Bet integracijos į NATO srityje gali kilti naujų klausimų, o energetikos privatizacija gali būti sustabdyta. Kompanijų "Lietuvos energija" ir "Lietuvos dujos" privatizacija yra šios krizės centre. Socialliberalų partijai priklauso verslininkai, palaikantys glaudžius ryšius su Rusijos Gazprom kompanija, kuri išreiškė interesus pirkti "Lietuvos dujų" kompaniją. Privatizacijos taisyklės, pasiūlytos R.Pakso, galėjo pažeisti Gazpromo interesus. Krizė taip pat sukėlė abejonių dėl "Mažeikių naftos" ateities. R.Pakso vyriausybė rėmė sandėrį parduoti dalį akcijų Rusijos Jukos kompanijai, šiam žingsniui pritarė ir kompanijos operatorius Williams International. Benjamin Smith. Prime Minister of Lithuania Quits Amid Party Struggle // The Wall Street Journal Europe 2001 06 21 2001 m. birželio 21 d. Lietuvos ministras pirmininkas nusileido koalicijos partnerių spaudimui ir atsistatydino. R.Pakso atsistatydinimas gali padėti išsaugoti liberalų ir socialliberalų koaliciją, bet gali prasidėti ir kairiojo sparno aljanso formavimas tarp socialliberalų ir socialdemokratų. Ministrų kabineto posėdyje buvo tikimasi priimti sprendimus dėl kompanijų "Lietuvos dujos" ir "Mažeikių nafta" valstybei priklausančių akcijų dalies pardavimo. Planuota dalį "Lietuvos dujų" akcijų parduoti Vakarų strateginiam investuotojui, o 27 proc. "Mažeikių nafta" akcijų parduoti Rusijos kompanijai Jukos. Rusijos energetikos kompanijos Gazprom ir Lukoil oponavo šiems planams, ir kai kurie stebėtojai mano, kad šios dvi kompanijos galėjo prisidėti prie vyriausybinės krizės kilimo. Laikinasis ministras pirmininkas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad sieks pritarimo vyriausybėje dėl abiejų sandorių. Hannes Gamillscheg. Regierungskrise in Litauen - Aus für Mitte-Rechts // Die Presse 2001 06 20 Austrijos dienraštis praneša apie centro-dešinės koalicijos žlugimą Lietuvoje ir galimą Algirdo Brazausko sugrįžimą. Pasak autoriaus, Brazausko partija laimėjo Seimo rinkimus, bet prezidento Adamkaus valia buvo sudarytas Rolando Pakso kabinetas, turintis parlamente labai menką daugumą. Kadangi koalicijos partneriai socialliberalai ideologiškai buvo artimesni kairiesiems, koalicijai sunkiai sekėsi sutarti mokesčių ir socialinėje politikoje. Koalicijos žlugimą galiausiai lėmė "Lietuvos dujų" privatizavimas. Autoriaus manymu, vyriausybės pasikeitimas turės neigiamos įtakos Lietuvos deryboms su ES. Zerbrochene Regierungskoalition in Litauen // Neue Zürcher Zeitung 2001 06 20 Šveicarijos dienraštis skelbia apie valdančiosios koalicijos žlugimą Lietuvoje ir teigia, jog po partijų susijungimo smarkiai sustiprėję socialdemokratai gali sudaryti su Naująja sąjunga daugumos vyriausybę. Jų pirmininkas Brazauskas yra vienas populiariausių Lietuvos politikų. Naujosios vyriausybės laukia svarbūs žingsniai energetikos privatizavime. Žlugusi koalicija nesutarė šiuo klausimu - liberalai rėmė vakarų partnerių įtraukimą, o Naujoji sąjunga pasisakė už vietinių investitorių dalyvavimą. Be to, vyko kova, kokį vaidmenį teks vaidinti Rusijos kontroliuojamoms bendrovėms. Būtent energetikos sektoriuje, kur Lietuva ilgą laiką buvo pažeidžiama dėl priklausomybės nuo Rusijos tiekėjų, politika vaidina didesnį vaidmenį nei kitose ūkio šakose. 1992-1996 metais gyvavusi kairiųjų vyriausybė vykdė stebėtinai sėkmingą provakarietišką reformų politiką. Tiesa, vyriausybės kaita yra nepalanki dabar, kai Lietuva pagaliau pasiekė žymios pažangos integracijoje į ES ir NATO. Thomas Urban. Brazauskas strebt in Litauen an die Macht // Süddeutsche Zeitung 2001 06 20 Pasak pietų Vokietijos dienraščio, nuomonių skirtumai privatizuojant dujų ir naftos pramonę bei gražinant nekilnojamąjį turtą lėmė vyriausybės žlugimą Lietuvoje. Naujoji sąjunga pradėjo derybas su socialdemokratais, kurių pirmininkas Brazauskas numatomas ministru pirmininku. Straipsnyje cituojamas V.Landsbergis, kuris teigė, jog Brazausko sugrįžimas suduos stiprų smūgį Lietuvos pozicijoms derybose su NATO ir Europos Sąjunga. Tuo tarpu Brazausko atstovas spaudai teigė, jog užsienio politikoje pasikeitimų nenumatoma. Vyriausybės krizę sukėlė ginčai dėl dujų ir naftos privatizavimo, kur Paksas palaikė prezidento Adamkaus nuomonę ir rėmė vakarų firmų dalyvavimą privatizacijoje. Tuo tarpu Naujosios sąjungos vadovai, kurių daugelis turėjo aukštus postus sovietinės pramonės valdyme, šiuo metu remia lietuviškas bendroves, susijusias su Rusijos žaliavų gigantu Gazprom. Lithuania politics - Return of the left? // The Economist Intelligence Unit 2001 06 21 Tikimasi, jog po vyriausybės krizės Lietuvos ekonominė politika liks iš esmės nepakitusi -jai daro įtaką derybos su Europos Sąjunga, tačiau reformų tempai gali sulėtėti. Liberalų ir socialliberalų nesutarimai ypač išryškėjo privatizavimo srityje. Keletas Naujosios sąjungos politikų, kaip manoma, yra artimai susiję su Rusijos energetikos kompanijomis, kurios aktyviai domisi Lietuvos dujų ir energetikos monopolijų pardavimu. Liberalas Paksas nepritarė Rusijos įtakos stiprėjimui strateginėse ūkio srityse. Abiejų partijų lyderių nesutarimus lėmė ir artėjantys prezidento rinkimai. Sąjunga su socialdemokratais Paulauskui gali atnešti trumpalaikį populiarumą, tačiau ilgainiui susilpnins jo pozicijas, nes dėl skirtingo balsų skaičiaus parlamente abi partijos bus nelygiavertės partnerės. Naujoji vyriausybė, kaip manoma, turės Seime maždaug 80 balsų palaikymą ir galės sparčiau vykdyti numatytą programą. Vyriausybės autoritetą pakels ir tikėtinas A.Brazausko tapimas naujuoju premjeru. Nepaisant to, kad socialdemokratų partijai priklauso daugiausia buvę komunistai, jos grįžimas prie valdžios nežada sutrukdyti reformoms. Partija ketina vykdyti labiau socialiai orientuotą vidaus politiką, o užsienio bei finansinė politika išliks stabili. 1992-1996 metais valdžiusi LDDP vyriausybė pasižymėjo kaip finansiškai patikima. Tiesa, vyriausybės pasikeitimas turi tam tikros rizikos šiuo metu, kai Lietuva sėkmingai vykdo derybas su ES ir NATO. Be to, nėra garantijų, kad naujoji vyriausybė bus ilgalaikė. Nesutarimai dėl ekonominės politikos ir ypač privatizacijos, atrodo, tęsis ir toliau. Naujoji sąjunga jau įrodė, jog yra nepatikima politinė partnerė, ir Paulauskas gali netrukus suprasti klydęs - naujoje koalicijoje jo partija turės mažiau įtakos, be to, populistinės rinkimų programos nepasiseks įgyvendinti. Rafael Behr. Former communist leader set to be Lithuania premier // Financial Times 2001 06 26 Seimo pirmininkas A.Paulauskas oficialiai pasiūlė naujojo Lietuvos premjero kandidatūrą. Juo turėtų tapti socialdemokratų partijos lyderis A.Brazauskas. Naujoji socialliberalų ir socialdemokratų koalicija turės maždaug 13 balsų persvarą parlamente ir galės užbaigti savaitę trukusią politinę krizę. Brazauskas negali formuoti vyriausybės be prezidento pasiūlymo, kurio tikisi sulaukti artimiausiu metu. Vyrauja nuomonė, jog Brazauskui tapus premjeru prezidento Adamkaus įtaka vidaus politikoje susilpnės. Lietuvos vardas taip pat buvo minimas straipsniuose apie ES ir NATO plėtrą Advancing freedom east // The Washington Times 2001 06 19 JAV dienraštyje išspausdintas trijų Baltijos valstybių ambasadorių JAV laiškas, skirtas prezidento Bušo vizitui Europoje bei JAV vaidmeniui NATO plėtros procese. Pasak autorių, Varšuvoje Dž.Bušas, kalbėdamas apie vientisą ir laisvą Europą, patvirtino, jog JAV ir toliau vadovaus aljanso plėtrai. Sveikindami tokią prezidento poziciją, ambasadoriai teigia, jog Baltijos šalių narystė aljanse dar labiau padidins stabilumą Europoje, sustiprins Baltijos šalių santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Straipsnyje apžvelgiamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinis ir karinis pasirengimas narystei NATO. Vladimir Socor. "No more Yaltas" never sounded better // The Wall Street Journal Europe 2001 06 22 Vertindamas JAV prezidento Bušo vizitą Europoje, straipsnio autorius teigia, jog pirmą kartą po antrojo pasaulinio karo vakarų lyderis pasiūlė aiškią viziją Europos erdvėje tarp NATO ir Rusijos. Ši erdvė nuo Balkanų iki Baltijos tebėra linkusi į nestabilumą, kurį galima įveikti tik NATO priemonėmis. Kalbėdamas Varšuvoje Dž.Bušas išreiškė JAV įsipareigojimą ankstyvam NATO plėtros etapui. "Daugiau jokių Jaltų" buvo dominuojanti prezidento kalbos tema. Šie žodžiai ne tik atmeta galimybę sudaryti naujas įtakos sferas, bet ir pabrėžia būtinumą atsisakyti 1945 metais įvykdytų padalijimų. Bušo kalboje aiškiai reiškiama parama Baltijos valstybių siekiams, atmetant Rusijos prieštaravimus. Tiesa, pasak autoriaus, Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje, kur "realistinė politika" ir tarpinės erdvės koncepcija kažkada buvo populiarios, ne visiškai pritariama JAV požiūriui. Christoph Bertram. Die baltische Frage harrt der Antwort // Die Welt 2001 06 19 Vokietijos dienraštis teigia, jog priimti Baltijos šalis į NATO yra lengviau negu atidėlioti šį sprendimą. Pasak straipsnio autoriaus, mokslo ir politikos fondo Berlyne direktoriaus, pagrindinis antrojo NATO plėtros etapo klausimas - ar bus priimtos Baltijos šalys. Kai kurie NATO politikai tikisi, kad šį klausimą galima atidėti, kol šios šalys bus priimtos į ES ir tuo būdu užsitikrins tam tikras saugumo garantijas. Autorius pateikia tris priežastis, kodėl tokia pozicija negali būti priimtina. Pirma, Rusija pati kelia klausimą dėl Baltijos šalių narystės aljanse, antra, Vakarai dar 1999 metais įsipareigojo tęsti plėtrą ir turi išlaikyti žodį, jei nenori prarasti pasitikėjimo, trečia, ES plėtra truks daug ilgiau ir sudėtingiau nei NATO. Jei būtų nuspręsta pakviesti Baltijos šalis į aljansą Prahos susitikime, autorius siūlo iš anksto įtikinti Maskvą ir tris Baltijos šalis, kad toks žingsnis nėra nukreiptas prieš Rusiją. Tam reikėtų užtikrinti, jog NATO karinis dalyvavimas Baltijos šalyse bus minimalus, ir numatyti perspektyvą pakviesti į aljansą teisinę ir demokratinę Rusiją. Jeigu Prahoje Baltijos šalių priėmimas būtų atidėtas, reikėtų pasirūpinti, kad tai netaptų Rusijai įrodymu, jog Baltijos šalys patenka į jos įtakos zoną. Ar ne paprasčiausia būtų jau dabar priimti Baltijos šalis į NATO, klausia autorius. Die Kandidaten aus dem Norden // Die Presse 2001 06 22 Austrijos dienraštyje pristatomos trys Baltijos šalys - kandidatės į Europos Sąjungą. Šios šalys susiduria su problemomis, prieš kurias nublanksta kitos kandidatės, teigiama straipsnyje. Sudėtingiausia situacija yra Latvijoje, kur beveik pusė gyventojų yra rusiškos kilmės. Tik spaudimas iš Briuselio padėjo rusakalbiams gyventojams kiek sušvelninti sąlygas, ypač latvių kalbos egzaminą. Latviams ilgametis svetimšalių viešpatavimas sukėlė pernelyg didelį nacionalizmą. Iki šiol ten vengiama kalbėti apie aktyvų latvių dalyvavimą žydų genocide antrojo pasaulinio karo metais. Estijoje jaučiama nepaneigiama Suomijos įtaka. Lankantis šioje šalyje, susidaro įspūdis, kad estams tikrai pasiseks įgyvendinti savo užsienio politikos tikslus. Tuo tarpu Lietuva iki šiol smarkiai susijusi su Lenkija, todėl Šengeno sienos tarp abiejų valstybių neįmanoma įsivaizduoti. Apie žydų genocidą Vilniuje byloja keletas atminimo lentų. Virš visų trijų valstybių tebekabo Rusijos šešėlis, todėl suprantamas jų siekis kuo greičiau tapti NATO narėmis. Liuksemburgo spaudoje pasirodė keletas straipsnių apie ministro A.Valionio vizitą į šią šalį Litauen macht Tempo bei EU-Verhandlungen // Tageblatt 2001 06 22-24 Liuksemburgo užsienio reikalų ministrė Lydie Polfer po derybų su Lietuvos užsienio reikalų ministru A.Valioniu džiaugėsi, kad jos svečias galėjo atvykti į Liuksemburgą, nepaisant politinių problemų Lietuvoje - vizito išvakarėse atsistatydino ministras pirmininkas Rolandas Paksas. Ministrė pasveikino Lietuvos pastangas derybose dėl narystės ES, kur Lietuva pasivijo kitas Baltijos šalis, nors pradėjo derybas tik pernai. Nepaisant to, kad Lietuva šiuo metu yra svarbiausia Liuksemburgo partnerė regione, dvišaliai santykiai, ypač švietimo srityje, ministrės nuomone, galėtų būti išplėtoti ir pagerinti. Liuksemburgas paskyrė 1,5 mln eurų Ignalinos elektrinės uždarymui. Kalbant apie Lietuvos siekį tapti NATO nare, ministrė pareiškė Liuksemburgo paramą šiam tikslui. Pasak ministro A.Valionio, artimiausias Lietuvos tikslas yra narystė NATO, iš kurios tikimasi saugumo ir stabilumo. Tačiau pirmenybė teikiama narystei ES, su kuria kitais metais tikimasi pabaigti derybas. Kalbėdamas apie politinę situaciją Lietuvoje, Valionis pareiškė nuomonę, kad pagrindiniai politikos tikslai išliks tie patys. Situacija paaiškės per artimiausias tris dienas, kai bus pateiktos kandidatų į ministrus pirmininkus pavardės. Litauen hofft gleichermassen auf baldigen Beitritt in EU und NATO // Luxemburger Wort 2001 06 22 Lietuvos užsienio reikalų ministro A.Valionio vizito Liuksemburge metu buvo kalbama daugiausia europolitinėmis bei kai kuriomis dvišalių santykių temomis. Vizito išvakarėse, dėl skirtingų požiūrių į mokesčių ir privatizavimo klausimus žlugus koalicijai, atsistatydino ministras pirmininkas R.Paksas, tačiau ministras Valionis spaudos konferencijoje Liuksemburge patikino, kad Lietuvos politika liks nepakitusi. Užsienio reikalų ministrė Lydie Polfer šia proga pastebėjo, kad šie pokyčiai yra normali demokratinė politinė diskusija ir Lietuvos stabilumui nekenkia. Ministras Valionis Liuksemburge sulaukė sveikinimų dėl nepaprastų Lietuvos pastangų derybose su ES, kur Lietuva užbaigė 17 skyrių ir pasivijo abi kitas Baltijos šalis. Toks aktyvumas, lemiantis šalyje didelius pokyčius, vertas pripažinimo. Kalbant apie dvišalius santykius, pastebėta, kad nors Lietuva yra pagrindinė Liuksemburgo partnerė Baltijos regione su 240 mln frankų apyvarta, tebelieka neišnaudotas didelis potencialas. Pagrindiniai dvišaliai projektai rengiami švietimo srityje. Liuksemburgas paskyrė 1,5 mln eurų Ignalinos elektrinės pirmojo bloko uždarymui - lygiai tiek pat, kiek Prancūzija. Ministrė patikino, kad siekdama narystės ES ir NATO Lietuva gali tikėtis Liuksemburgo paramos. Ministras Valionis teigė, kad Lietuva tikisi dalyvauti 2004 m. Europos parlamento rinkimuose, o 2002 m. tvirtai tikisi būti pakviesta į NATO. Pasak ministro, Lietuva vertina Liuksemburgą kaip partnerį tarptautiniuose forumuose, iš kurio dažnai sulaukia paramos Lietuvos siekiams.