Naujienos

"Fortschritte der baltischen Staaten" // Süddeutsche Zeitung 2001 06 11 Vokietijos dienraštis informuoja apie JAV gynybos sekretoriaus Donald Rumsfeld kelionę į Europą ir Suomijoje vykusį susitikimą su Baltijos ir Skandinavijos šalių gynybos ministrais. Cituojami JAV gynybos sekretoriaus žodžiai, jog trys Baltijos šalys karinėje srityje padarė didelę pažangą, leidžiančią pretenduoti į narystę NATO. Tiesa, po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje sekretorius konkrečiai nenurodė, kaip reikia suprasti jo žodžius ir ar Baltijos šalys bus pakviestos deryboms. Šių šalių narystei NATO ryžtingai priešinasi Rusija, primena dienraštis. Daniel Brössler. Günstige Winde an der Ostsee // Süddeutsche Zeitung 2001 06 06 Herman Rudolph. Geographie kommt vor Ideologie // Der Tagesspiegel 2001 06 07 Marlies Fischer. Die Ostsee verbindet Russland und die EU // Hamburger Abendblatt 2001 06 08 Per savaitę Vokietijos spaudoje pasirodė keletas straipsnių, skirtų Hamburge vykusiam Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) posėdžiui, kuriame dalyvavo šios organizacijos šalių užsienio reikalų ministrai - taip pat ir Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Valionis - bei ES komisaras Chris Patten. Straipsnių autoriai pastebi, jog geografiniu požiūriu Baltijos jūra yra vidinė jūra, tačiau politiškai pažvelgus ji retai sulaukia tokio dėmesio kaip jos giminaitė Viduržemio jūra. Ašis, jungianti Rostoką Vokietijoje su Ščecinu, Gdansku ir Baltijos šalimis, prarado kažkada istorijoje turėtą reikšmę. Hamburge susirinkusių ministrų tikslas buvo atkreipti dėmesį į šio regiono, turinčio 50 mln. gyventojų, industrinį potencialą bei aptarti ES ir NATO plėtros galimą įtaką regionui. ES požiūriu, BJVT yra instrumentas įtraukti į bendradarbiavimą Rusiją ir koordinuoti pagalbą Kaliningrado sričiai, atsižvelgiant į ES plėtrą. Šiai sričiai ypatingą dėmesį teikė BJVT pirmininkavusi Vokietija, kuri siekė, pasak užsienio reikalų ministro J.Fišerio, kad dėl Europos Sąjungos plėtros regione neatsirastų naujų skiriamųjų linijų. Mark Kramer. Why is Russia still Peddling this Old Soviet Lie? // The Washington Post 2001 06 10 JAV dienraštyje spausdinamas didelis straipsnis, skirtas masinių trėmimų, kuriuos Baltijos šalyse vykdė sovietinė okupacija, šešiasdešimtmečiui ir Baltijos šalių dabartinei užsienio politikai, ypač siekiui tapti NATO narėmis. Analizuodamas Rusijos pasipriešinimą galimai Baltijos šalių narystei NATO, autorius atkreipia dėmesį, jog Rusija iki šiol vengia pripažinti sovietų okupacijos padarytą žalą ir atsiriboti nuo sovietinės praeities. Cituojamas oficialus Rusijos pareiškimas, padarytas 2000 m. birželio mėnesį, atsakant į Lietuvos reikalavimą atlyginti okupacijos žalą, kuriame Rusija teigia, jog Baltijos valstybės savanoriškai įstojo į Sovietų sąjungą. Panašiai š.m. kovo mėn. kalbėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras I.Sergejevas. Nors tokią Rusijos poziciją, autoriaus manymu, gali sąlygoti kompensacijų vengimas, tačiau ji įrodo Rusijos nesugebėjimą atsisakyti sovietinės praeities ir atspindi Maskvoje paplitusią ir net Rusijos prezidento kartojamą nuostatą, jog Baltijos šalys esą priklauso Rusijos įtakos sferai. Primindamas 1941 metų deportacijas, autorius teigia, jog istorinė patirtis visiškai pateisina ryžtingą Baltijos valstybių siekį tapti NATO narėmis. Straipsnyje taip pat pateikiami faktai apie bendras Baltijos valstybių pastangas gerinant gynybinį potencialą - jungtinį taikos palaikymo batalioną, gynybos koledžą Estijoje, oro kontrolės tinklą ir kt. Autorius siūlo debatuose dėl galimos Baltijos šalių narystės NATO pabrėžti aljanso viduje vykstančius pasikeitimus bei naują organizacijos vaidmenį saugumo architektūroje. Nors NATO liks karinė sąjunga, tačiau, autoriaus nuomone, karinį vaidmenį ilgainiui nustelbs jos kaip demokratinių valstybių politinės bendrijos statusas. Todėl nepakvietus į šią bendriją Baltijos valstybių, Europoje būtų sukurtos naujos skiriamosios linijos, teigia straipsnio autorius.