Naujienos

Per savaitę užsienio spaudoje Lietuva buvo minima straipsniuose saugumo politikos ir NATO plėtros temomis. John Daniszewski. NATO Get-Together in Baltics Has Russia Miffed, Staying Away // Los Angeles Times 2001 05 29 John Daniszewski. NATO Conference on Expansion is held on Former Soviet Territory // International Herald Tribune 2001 05 30 Straipsniai skirti Vilniuje vykusiai NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijai, kurios pagrindinis klausimas buvo aljanso plėtra. Autorius cituoja PA atstovo spaudai Keith Williams žodžius, jog asamblėja pritaria NATO plėtrai. Sesijoje nedalyvavo Rusijos parlamentarai. Nors sesijos surengimas Vilniuje neturi praktinės reikšmės, bet jos simbolizmas kelia nerimą Rusijai ir didina įtarimus, kad Baltijos šalys netrukus gali tapti NATO narėmis, teigė Rusijos mokslo fondo prezidentas Andrejus Kortunovas. Straipsniuose minimas palankus Lietuvos gyventojų požiūris į NATO plėtrą ir į PA surengimą Vilniuje, NATO šalininkų mitingai lyginami su Baltijos šalių "dainuojančia revoliucija", cituojamas Seimo pirmininkas A.Paulauskas. Pasak autoriaus, Baltijos šalių arba bent vienos jų priėmimas į aljansą tapo labiau tikėtinas po to, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Dž.Bušas. Benjamin Smith. NATO Legislators Back Lithuania // The Wall Street Journal Europe 2001 05 31 Straipsnis skirtas NATO PA sesijai Vilniuje. Autorius cituoja PA prezidento Rafael Estrella žodžius, jog Lietuva, kartu su Slovėnija, yra geriausiai pasiruošusios NATO kandidatės. Nežinia, ar karinio ir techninio pasirengimo pakaks įveikti Rusijos prieštaravimus, pastebi autorius. PA sesijos dalyviai pritarė siūlymui pakviesti į aljansą 2002m. bent vieną Baltijos šalį. Autorius cituoja JAV senatorių Gordon Smith, kuris teigė, jog "nepakviesti Lietuvos, vadinasi, suteikti Rusijai veto teisę". Senatorius Richard Durbin teigė, jog Lietuva gerai pasirengusi ir turi didelę Lenkijos paramą. Diskutuojant apie galimą visų trijų arba vienos Baltijos šalies pakvietimą, pateikiami krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus žodžiai, jog "pakviesti vieną šalį - geriau, negu nepakviesti nė vienos". Breffni O'Rourke. NATO: Do Budapest, Vilnius Meetings Show an Alliance Uncertain of its Direction? // Radio Free Europe/Radio Liberty 2001 06 01 Bruce Jacobs. NATO: U.S. Congressman Says Baltic States Unlikely to Receive Invitation in 2002 // Radio Free Europe/Radio Liberty 2001 06 04 Radijo stoties interneto puslapyje pateikiami straipsniai, kuriuose išdėstomos politikų ir diplomatų nuomonės dėl NATO plėtros. Cituojamas užsienio reikalų ministras A.Valionis, kuris kvietė NATO pareikšti tvirtą nuomonę dėl Baltijos šalių narystės aljanse. Tačiau straipsnių autoriai pastebi, jog NATO vadovai bei politologai atsargiai vertina aljanso plėtros ir ypač Baltijos šalių narystės aljanse perspektyvas. Kaip teigia Londone dirbanti gynybos konsultantė ir Baltijos šalių specialistė Alexandra Ashbourne, NATO Generalinis sekretorius Robertsonas yra aljanso plėtros rėmėjas, tačiau apie plėtrą jis kalba vis tais pat žodžiais, kurių neparemia konkrečia veikla. Be to, jis labai paiso Rusijos nuomonės. Konsultantė taip pat pastebi, jog plėtrai menkai pritaria kai kurios NATO narės, ypač Vokietija, be to, aljansas iki šiol aiškiai nesuformulavo savo tikslų pastaraisiais metais po šaltojo karo pabaigos. Paklaustas, ar realu tikėtis, jog Prahos susitikime Baltijos šalys nebus pakviestos į NATO, ir reikšdamas asmeninę nuomonę JAV kongresmenas, Kongreso atstovas ESBO, Alcee Hastings patvirtino, jog tokia situacija tikėtina. Pagrindinė priežastis - Rusijos prieštaravimai. Hastings taip pat paminėjo, jog JAV Kongrese daug užtarėjų turi Slovakijos, Bulgarijos ir Rumunijos siekis tapti NATO narėmis. Jessica Fugate. Old Friends and New - The More the Merrier // The Wall Street Journal Europe 2001 05 31 Straipsnis skirtas JAV ir Europos santykiams gynybos srityje ir NATO plėtros problemoms. Pasak autorės, savo pirmosios kelionės į Europą metu JAV prezidentas turėtų išdėstyti aiškią poziciją dėl NATO plėtros. Jei prezidentui nepavyks įtikinti sąjungininkų ir pateikti vieningos Europos vizijos, niekas negalės kaltinti jų dėl vangaus požiūrio į NATO plėtrą. Cituojamas buvęs JAV ambasadorius JT ir Vokietijoje Richard Holbrooke, kuris teigia, jog nėra priežasčių aljansui nepriimti visų trijų Baltijos valstybių. Tuo tarpu Europoje NATO plėtra vertinama įvairiai. Vokietijos pareigūnai aiškiai pareiškė, jog jų šalies prioritetas yra santykiai su Rusija, ypač turint galvoje 20 mlrd. USD Maskvos skolą Vokietijai. Andreas Middel. Die NATO sehnt sich nicht sehr nach neuen Partnern im Osten // Die Welt 2001 05 31 Vokietijos dienraštis rašo apie Budapešte įvykusį NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Pasak autoriaus, Budapešte aljanso narių atstovai vengė kalbėti apie plėtrą ir stengėsi atitolinti diskusijas šia tema. Nors Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orban teigė, jog jo šalis jaučia moralinį įsipareigojimą pratęsti plėtros procesą, bet jo pareiškimas nesukėlė pritarimo. Kaip ypač aktyviai narystės siekiančią šalį autorius mini Lietuvą, kuri daug dėmesio skiria ginkluotųjų pajėgų tobulinimui. Neoficialioje aplinkoje aljansas mėgina atvėsinti kandidačių entuziazmą ir kalba tik apie "mažą" plėtros raundą - pirmiausia minimos Slovėnija ir galbūt Slovakija. Pasak autoriaus, santūrią aljanso poziciją lemia pirmojo plėtros rato pasekmės. Mati Klemola. Baltian maiden kilpajuoksu Natoon kiihtyy // Helsingin Sanomat 2001 06 01 Suomijos dienraštyje skelbiamas straipsnis apie Baltijos šalių pasirengimą narystei NATO ir tarpusavio konkurenciją. Pasak autoriaus, Latvija ir Estija baiminasi, kad Lietuva pirmoji bus priimta į aljansą. Cituojamas užsienio reikalų ministras A.Valionis, kuris NATO PA sesijoje Vilniuje ragino nežiūrėti į Baltijos valstybes kaip į ypatingą atvejį ir neišskirti iš kitų kandidačių. Nors Baltijos šalys skirtingos, tačiau bendromis pastangomis stengiasi pasirengti narystei aljanse, pavyzdžiui, įsteigta bendra karinė akademija. Pasak autoriaus, jei NATO keliami reikalavimai liks tokie pat griežti, nė viena Baltijos šalis nesugebės atitikti aljanso standartų artimoje ateityje, tačiau tai nesutrukdė aljanso plėtrai 1999 metais, kai priimtos šalys tik dalinai atitiko NATO keliamus reikalavimus. Jeigu Baltijos šalys nebus pakviestos į NATO per artimiausią plėtros etapą, daugiausiai naudos iš to turėtų Jungtinės Valstijos, kurios tada galėtų tikėtis palankesnės Rusijos reakcijos į priešraketinės sistemos kūrimą. Atrodo, tokioje situacijoje galima pasiekti kompromisą ir priimti į NATO tik Lietuvą. Rusijai tai būtų tik vienas karčių vaistų šaukštas, vietoje trijų, pastebi autorius. Tiesa, toks sprendimas turėtų neigiamos įtakos Latvijai ir Estijai, spaudžiamoms socialinių problemų. Estijos ambasadorius JAV jau perspėjo NATO, jog kai kurių Baltijos šalių išskyrimas sukeltų didelių sunkumų tų šalių vidaus politikoje.