Naujienos

Per savaitę pasirodė keletas straipsnių, kuriuose aptariama NATO plėtra ir galima Baltijos šalių narystė aljanse bei Vilniuje vykstanti NATO parlamentinės asamblėjos sesija. Robert von Lucius. Litauen auf dem Weg in die NATO? // Frankfurter Allgemeine Zeitung 2001 05 26 Vokietijos dienraštis teigia, jog NATO PA sesija Vilniuje vyksta tuo metu, kai Vakarų sostinėse ima stiprėti debatai dėl aljanso plėtros į rytus. Šiuose debatuose, pasak autoriaus, Berlynas laikomas didžiausiu Baltijos valstybių arba Lietuvos pakvietimo į NATO priešininku. Lemiamą įtaką sprendimams turės JAV pozicija, kuri turėtų išryškėti jau vasarą, kai prezidentas Bušas lankysis Europoje. Iš JAV prezidento, kurį rinkimuose smarkiai palaikė lietuviai išeiviai, tikimasi "atsakomųjų" Lietuvai palankių veiksmų. Europoje Baltijos šalis labiausiai remia Lenkija ir Danija. Vokietijoje įvairios politinės grupės laikosi skirtingų požiūrių į galimą Baltijos šalių narystę: krikščionių demokratų partija šiuo klausimu neturi vieningos pozicijos, krikščionių demokratų sąjunga remia Baltijos šalis, kaip ir kai kurie SPD bundestago frakcijos nariai. Abejones reiškia Suomija ir Švedijos socialdemokratai. Prancūzija pirmenybę teikia Rumunijos priėmimui, tačiau pastarieji rinkimai Rumunijoje apsunkina šio tikslo įgyvendinimą. Straipsnyje autorius teigiamai vertina Lietuvos pažangą karinėje ir politinėje srityje ir cituoja buvusį NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadą generolą Joulwan, kuris teigė, jog Lietuva atitinka narystei NATO keliamus kriterijus. Baltics Appear Closer to NATO // Associated Press. The New York Times 2001 05 27 Pasak AP naujienų agentūros, Rusijos prieštaravimas Baltijos šalių narystei NATO daro šį klausimą daugiausiai ginčų keliančia kliūtimi NATO plėtroje. Savo poziciją Rusija dar kartą išreiškė, neatsiųsdama dalyvių į NATO PA sesiją Vilniuje. Baltijos šalys karinių pajėgų modernizavimui skyrė daug dėmesio, todėl jų narystė tampa labiau politiniu negu kariniu klausimu. NATO narės, ypač Vokietija, nenori sukelti Rusijos pasipiktinimo, todėl vengia įvardinti naujas plėtros kandidates. Kiek ryškesni signalai ateina iš JAV administracijos, kur prezidentas Bušas nusiteikęs mažiau paisyti Rusijos interesų, nei jo pirmtakas. Pasak Didžiosios Britanijos politinės konsultacinės grupės Oxford Analytica atstovo, "pirmą kartą artėjama prie pozicijos, kai Baltijos šalių narystė būtų vertinama tik pagal jų pačių nuopelnus. Baimė supykdyti Rusiją mažėja." Thomas Urban. Nato tagt erstmals in Litauen // Süddeutsche Zeitung 2001 05 29 Reiner Rupp. Die NATO vor Russlands Tür // Junge Welt 2001 05 29 Vokietijos dienraščiai teigia, jog NATO PA sesiją Vilniuje Baltijos šalių politikai vertina kaip unikalią galimybę įtikinti aljanso šalių parlamentarus dėl NATO plėtros būtinumo ir Baltijos šalių pakvietimo į aljansą 2002 metais. Straipsniuose plačiai komentuojama Rusijos pozicija plėtros klausimu ir jos atstovų atsisakymas dalyvauti sesijoje Vilniuje. Bratislavos susitikimas taip pat parodė, jog ir NATO valstybės nerodo didelės paramos plėtrai - dideliam šalių kandidačių nusivylimui, NATO šalių atstovai į Bratislavą neatvyko. Lietuvos ir Latvijos prezidentai bei Estijos užsienio reikalų ministras - visi buvę JAV arba Kanados piliečiai - narystę NATO laiko pagrindiniu savo šalių užsienio politikos tikslu. Jochen Gaugele. EU-Erweiterung kostet bis zu 770 Milliarden Mark // Welt am Sonntag 2001 05 27 Mehr als fünf Mrd. jährlich für Erweiterung // Die Presse 2001 05 23 Vakarų spaudoje pasirodė iki šiol neskelbti Europos parlamento parengti skaičiavimai, kiek kainuos ES plėtra. Per pirmuosius dešimt metų išlaidos plėtrai sudarys 770 mlrd. Vokietijos markių, iš kurių Vokietijai teks įnešti net 30 procentų, t.y., iki 230 mlrd. Markių. Šios prognozės remiasi prielaida, jog 2004 metais ES narėmis taps dešimt Rytų Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva. Didžiausią išlaidų dalį (80 proc.) sudarys parama naujųjų ES narių žemės ūkiui ir infrastruktūros gerinimui. Jei naujų narių ūkininkams būtų suteikta tiesioginė parama, ji sudarytų 2004-2013 metais 206 mlrd. DM ir, kai kurių ES parlamentarų nuomone, būtų nepakeliama našta ES biudžetui. Martin Bommersheim. Nato macht die Tür höchstens einen Spaltbreit auf // Stuttgarter Nachrichten 2001 05 28 Vokietijos regioninio dienraščio straipsnis skirtas būsimam NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui Budapešte, kuriame bus aptariami ir aljanso plėtros klausimai. 2002 metais NATO pasipildys bent viena nauja nare, o galbūt ir keletu. Didžiausias viltis kol kas turi Slovėnija ir Slovakija. Diplomatai atmeta galimybę, kad į NATO būtų pakviestos visos kandidatės. Pagrindinė priežastis - Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos priėmimas sukėlė aljansui daugiau rūpesčių, nei numatyta. Kad organizacija nebūtų paralyžiuota, Briuselis atsargiai vertina naujų narių priėmimo galimybes. Opi problema yra Baltijos šalių narystė, kuriai ypač prieštarauja Rusija. Rusijos parlamentas paragino prezidentą Putiną reikšti dar didesnį pasipriešinimą NATO plėtrai. Tiesa, pastebi autorius, Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Fišeris, lankydamasis Maskvoje, pareiškė, jog Rusija neturės įtakos NATO sprendimams. Budapešte taip pat bus svarstomas ES ginkluotųjų pajėgų kūrimas, kurios turėtų glaudžiai bendradarbiauti su NATO pajėgomis. Šiam projektui kol kas nepritaria Turkija.