Naujienos

Sarah Means. Tomorrow's NATO // The Washington Times 2001 05 18 Straipsnis skirtas Bratislavoje vykusiam NATO kandidačių vyriausybių vadovų susitikimui. Autorė pastebi, kad renginyje nedalyvavo aukštesnio rango pareigūnai iš dabartinių Europos valstybių - Nato narių, pvz., Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. JAV prezidentas atsiuntė laišką, kuriame pareiškė paramą visoms kandidatėms, vengdamas konkretesnių įsipareigojimų. Tik Čekijos prezidentas Vaclovas Havelas ryžtingai rekomendavo pakviesti į aljansą Slovakiją, Slovėniją ir Lietuvą. Kaip svarbiausius pasirengimo narystei kriterijus autorė mini krašto gynybos reformą, etninių mažumų integraciją, politikos ir ekonomikos reformas. Šiose srityse lyderiai yra Slovakija ir Lietuva. Straipsnyje cituojamas ministras pirmininkas R.Paksas, kuris pabrėžė, jog Lietuva neketina būti tik saugumo vartotoja, bet pilnateise organizacijos partnere. Security risk // Financial Times 2001 05 14 Įtakingo verslo dienraščio redakcinis straipsnis skirtas NATO plėtrai ir jos galimiems variantams. Pasak laikraščio, NATO viršūnių susitikime Prahoje gali būti nepakviesta nė viena nauja šalis. Šio varianto šalininkai nenori prisiimti naujos išlaidų naštos, mat trys naujosios aljanso narės nepakankamai skyrė dėmesio karinių pajėgų vystymui. Antras "saugus" variantas būtų Slovėnijos ir Slovakijos pakvietimas. Trečiasis variantas, kurį remia kai kurie Bušo administracijos atstovai, - pakviesti kuo daugiau narių, tarp jų ir Baltijos bei Balkanų valstybes. Svarstant šį variantą, straipsnyje raginama atsižvelgti į platesnį kontekstą, pvz, ryšį tarp ES ir NATO plėtros, Baltijos valstybes priimant į ES ir taip suteikiant joms tam tikras saugumo garantijas. Be to, raginama atsižvelgti į Rusijos interesus ir bendresnius pasaulinio saugumo aspektus. Erweiterung: Imposante Aufholjagd der Nachzügler // Die Presse 2001 05 21 Austrijos dienraštis informuoja, jog Slovakija ir Lietuva derybose su Europos Sąjunga pasivijo lyderius, o Lenkiją ir Čekiją pralenkė, nors ir trumpam. Pasak laikraščio, kol ES šalys diskutavo dėl darbo jėgos judėjimo, antrojoje kandidačių grupėje buvusios šalys tyliai vijosi lyderius. Slovakija ir Lietuva, uždariusios atitinkamai 16 ir 15 derybų skyrių, įrodė, kad ES plėtros strategija iš tiesų vertina kiekvieną kandidatę pagal jos individualius nuopelnus. Tačiau šis faktas turi ir politinių pasekmių: darosi tikėtina, kad 2004 m. įvyks "masinė plėtra" ir bus priimtos net dešimt naujų ES narių. EU Disputes May Signal Enlargement Is Near // Dow Jones International News 2001 05 16 Pasak Dow Jones naujienų agentūros, Briuselyje prasidėję karšti ginčai dėl ES plėtros sąlygų gali būti naudingi narystės siekiančioms šalims. ES užsienio reikalų ministrai kol kas nesugebėjo susitarti, kokios pozicijos laikysis dėl laisvo darbo jėgos judėjimo, priėmus į bendriją naujas nares. Ispanija pareiškė nepritarianti kitų narių pasiūlymams, jei nebus garantuota tolesnė pagalba šios šalies vargingiems regionams. Be to, Švedijos vyriausybė atidėjo derybas su pirmosios grupės kandidatėmis, kurios turėjo įvykti gegužės 18 d. Susidaro įspūdis, kad ES narės kelia vis naujus reikalavimus kandidatėms, kurios atrodo vis labiau nelaukiamos bendrijoje, pareiškė plėtros komisaras Günter Verheugen. Tiesa, kai kurie analitikai teigia, jog ES narių pastangos išsaugoti iškovotas privilegijas yra teigiamas ženklas, rodantis, jog šių šalių vyriausybės suprato, jog plėtra anksčiau ar vėliau įvyks, dabar svarbu nustatyti, kokiomis sąlygomis. Survey: European Union Enlargement // The Economist 2001 05 17 Europe's magnetic attraction. END-Game. Reasons of state. Savaitraštyje išspausdintas trijų straipsnių ciklas ES plėtros tema, kuriuose smulkiai analizuojama plėtros eiga, numatomi galimi pirmieji nauji nariai ir jų priėmimo datos. Pasak Europos studijų centro Briuselyje vadovo Daniel Gros, ES kandidatės dar net nepradėjo tikrųjų derybų. Tik pirmoje kitų metų pusėje numatyta pradėti derėtis dėl esminių skyrių - žemės ūkio, struktūrinių fondų ir laisvo darbo jėgos bei kapitalo judėjimo. Pirmųjų lengvesnių skyrių uždarymas leidžia tikėtis, kad derybos vyks pagal numatytą grafiką, tačiau plėtrą gali paskandinti žemės ūkio reformos uolos, tuo sukeldamos politines krizes daugelyje valstybių. Pasak autorių, ES biudžete yra pakankamai lėšų, kad šią reformą būtų galima atidėti iki to laiko, kai naujosios narės bus priimtos į Sąjungą. Straipsnyje teigiama, jog narystė pirmiausiai gali būti pasiūlyta Estijai ir Slovėnijai, kurių priėmimas sukeltų mažiausiai problemų ES ir kartu būtų įvykdyti plėtros pažadai. Tiesa, autoriai mano, kad priimant Estiją tektų kviesti ir kitas dvi Baltijos šalis. Straipsnyje taip pat aptariama situacija po plėtros, kai narystei ES turės pritarti šalių parlamentai ir net visuotiniai referendumai, o tyrimai rodo, kad plėtros palaikymas ES šalyse ir kandidatėse mąžta. Pavyzdžiui, pateikiama Prancūzijos nuomonė, jog Lenkijos ir kitų proamerikietiškų Rytų Europos šalių priėmimas prieštarauja tradiciniam Prancūzijos tikslui - stiprinti ES kaip atsvarą JAV įtakai. Kai kurie Prancūzijos diplomatai šalis kandidates vertina kaip Atlanto aljanso "Trojos arklius" Europoje.