Naujienos

Lithuania backs India’s claim for U.N. seat // The Hindu Times 2001 02 21 Straipsnis skirtas prezidento V.Adamkaus vizitui į Indiją. Pranešama, kad Lietuva parėmė Indijos siekį tapti išplėstos JT Saugumo tarybos nare ir pasirašė tris susitarimus, skirtus prekybiniams ir kultūriniams šalių ryšiams plėsti. Indijos ministras pirmininkas padėkojo Lietuvai už humanitarinę pagalbą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Indijoje. Per savaitę pasirodė keletas straipsnių apie NATO plėtrą bei JAV ir Rusijos santykius, kuriuose reiškiama nuomonė dėl galimos Baltijos šalių narystės aljanse. Matthew Kaminski. The New Deal With the U.S. – Enlargement of NATO Is Set to Take Center Stage // The Wall Street Journal Europe 2001 02 21 NATO plėtra buvo vienas svarbiausių klausimų NATO generalinio sekretoriaus Dž.Robertsono susitikime su Rusijos prezidentu V.Putinu, kuris pakartotinai pareiškė nepritariąs naujų narių iš buvusio sovietinio bloko priėmimui į aljansą. Naujas NATO plėtros etapas pakeis Europos saugumo architektūrą ir padarys įtakos būsimiems santykiams su Rusija. Pastaruoju metu intensyviai svarstoma galima Baltijos šalių narystė NATO. Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija mano, jog Baltijos šalių narystė kainuotų per brangiai, nes pakenktų santykiams su Rusija. Bet Baltijos valstybės turi užtarėjų Danijoje, Lenkijoje ir – svarbiausia – JAV, kur Valstybės sekretorius Colin Powel pareiškė, jog JAV neturėtų baimintis Rusijos prieštaravimų Baltijos šalių atžvilgiu ir parėmė NATO plėtrą, kaip atitinkančią JAV valstybės interesus. Europoje kai kurie politikai bando susieti NATO ir ES plėtrą ir siūlo Baltijos šalis pirmiau priimti į ES, taip suteikiant joms saugumo garantijas. Tokiai nuomonei Baltijos valstybės nepritaria. Be to, NATO plėtrai gali turėti įtakos JAV priešraketinės gynybos planai. Jei šis klausimas nebus išspręstas iki sekančio NATO plėtros etapo, jis kartu su Baltijos šalių naryste aljanse gali būti palaikytas dvigubu Rusijos interesų nepaisymu. Europos politikai, skirtingai nuo JAV, neįsivaizduoja saugios Europos be Rusijos dalyvavimo. Jackson Diehl. NATO’s Expansion Tool // The Washington Post 2001 02 19 Vidurio ir Rytų Europos valstybės įdėmiai seka pirmuosius Dž.Bušo administracijos žingsnius užsienio politikoje. Naujosios administracijos paveldėti komplikuoti transatlantiniai santykiai grasina suskaidyti aljansą į amerikiečių ir europiečių stovyklas, kuriose nebus vietos Rytų ir Vidurio Europos šalims. Straipsnio autorius retoriškai klausia, ar galima palikti pusę Europos rinktis tarp nepatikimos partnerystės su Vakarais ir grįžimo prie Rusijos. NATO plėtra išplėstų Vakarų aljanso – ir kartu JAV – įtaką Europoje ir ypač demokratinę santvarką ir laisvąją rinką kuriančiose šalyse. Autorius mano, jog NATO plėtra yra priimtina Europos politikams, nes ji stiprina stabilumą žemyne net ir neplečiant Europos Sąjungos. Abejonių kelia Baltijos šalių priėmimas, nes jam labiausiai priešinasi Rusija. Jungtinėse Valstijose plėtra susilaukia kritikos kariniuose sluoksniuose, kur abejojama naujų narių galimybe dalyvauti bendrose karinėse operacijose, bei tarp kai kurių neoizoliacionistų Kongrese. Autorius daro išvadą, kad NATO plėtra yra vienas iš nedaugelio prieinamų instrumentų aljansui sustiprinti. Europe Comes Calling // The New York Times 2001 02 23 Robert G.Kaiser. Don’t Let This Russia Spook You // The Washington Times 2001 02 25 Abiejuose straipsniuose reiškiamas nepritarimas Baltijos šalių narystei NATO. Pirmoji aljanso plėtros banga sukėlė nacionalistinę reakciją Rusijoje, kuri, būdama didžiausia Europos nacija, tebėra izoliuota nuo kaimynų politiškai ir netapo visateise globalinės ekonomikos dalyve. Įbauginta, izoliuota ir nesėkmių persekiojama Rusija gali tapti pavojinga savo kaimynams ir kitoms šalims. Todėl, daro išvadas straipsnių autoriai, būtų didelė klaida kviesti į NATO Baltijos šalis ir tuo dar kartą pademonstruoti Rusijos bejėgiškumą. Pasak jų, Bušo administracija neketina skubinti aljanso plėtros, kuri nėra reikalinga ir saugumo požiūriu. Ypač Baltijos šalių narystė padidintų Rusijos izoliaciją, teigiama straipsniuose. Thomas Avenarius. Robertson will Bedenken Russlands zerstreuen // Süddeutsche Zeitung 2001 02 20 Giles Whittel. Russia offers missile plan to divide Nato // The Times 2001 02 21 Elke Windisch. Heikle Visite von Nato-General Robertson in Moskau // Die Presse 2001 02 19 Straipsniai skirti NATO generalinio sekretoriaus Dž.Robertsono vizitui į Maskvą, kur buvo aptariami ir aljanso plėtros planai bei galima Baltijos šalių, ypač Lietuvos, narystė aljanse. Nepaisant Robertsono Maskvoje padaryto pareiškimo, jog “keleto naujų narių priėmimas į aljansą nepažeistų NATO ir Rusijos pusiausvyros ir nesugadintų gerų santykių”, ir jo pateiktų “pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių” paketo, vis dėlto po susitikimų su Rusijos prezidentu Putinu konstatuota, jog šiuo klausimu šalys laikosi skirtingų nuomonių. Frank O’Donnell. Warning over delay in extradicting Gecas // The Scotsman 2001 02 21 Holokaustą tiriančio Simono Wiesenthalio centro direktorius Efraim Zuroff kreipėsi į Lietuvos generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorą R.Valentukevičių ragindamas paspartinti skelbtą Lietuvos reikalavimą išduoti nacių nusikaltimais įtariamą Škotijoje gyvenantį Antaną Gečą, mat baiminamasi, jog šis gali pasislėpti nuo teisingumo, praneša Škotijos dienraštis. John Daniszewski. 10 Years After Defying soviets, Lithuania Preens for Wider Role // Los Angeles Times 2001 02 19 Straipsnis skirtas Lietuvos nepriklausomybės bei Sausio įvykių Lietuvoje dešimtmečiui paminėti. Straipsnio autorius susitiko su prezidentu V.Adamkumi, ministru pirmininku R.Paksu, su kuriais kalbėjosi ne tik apie istorinius įvykius, bet ir apie dabartinį šalies gyvenimą, užsienio politikos tikslus, ekonominę situaciją. Su V.Adamkumi kalbėta ir apie būsimąjį vizitą į Maskvą, apie tvirtą Lietuvos ketinimą palaikyti su Rusija gerus, dalykiškus santykius. Autorius pabrėžia, jog Lietuvos santykiai su Rusija yra geriausi iš Baltijos valstybių. Jeffrey Gedmin. The man in front of the tanks // The Washington Times 2001 02 20 Straipsnis skirtas V.Landsbergio autobiografinei knygai “Lithuania: Independent Again”. Straipsnio autorius išsamiai pristato šį leidinį kaip vertingą medžiagos šaltinį antisovietizmo, Lietuvos tautinės savimonės ir kelio į nepriklausomybę tyrinėtojams. Kaip svarbus dabarties klausimas straipsnyje minimas Lietuvos valstybės saugumo įtvirtinimas, ta proga cituojamas V.Landsbergio teiginys, jog “Baltijos valstybių ignoravimą artimiausiame NATO plėtros etape Maskva gali suprasti kaip ženklą, jog Lietuva, Latvija ir Estija tebepriklauso Rusijos įtakos sferai”. Bernd Sterzelmaier. Feier in Hüttenfeld: Zwei Kulturen, eine Schule // Darmstädter Echo 2001 02 20 Vokietijos regioninis laikraštis praneša apie Vasario 16-osios gimnazijos penkiasdešimtmečio jubiliejines iškilmes Hiutenfelde, kuriose dalyvavo Lietuvos švietimo ministras A.Monkevičius, Seimo vicepirmininkas A.Skardžius ir ambasadorius V.Geralavičius bei dar daugiau kaip 500 svečių. Plojimais buvo sutiktas Europos parlamento narys Michael Gahler, atsakingas už ryšius su ES kandidate Lietuva, kuris išreiškė viltį, jog Lietuva 2004 metais taps ES nare. Pasak straipsnio autoriaus, lietuviška gimnazija yra išskirtinė mokymo įstaiga viso pasaulio mastu, atliekanti ne tik švietėjišką, bet ir kultūrinę, politinę funkciją. Iškilmėse dalyvavęs Heseno žemės kultūros ministerijos valstybės sekretorius kalbėjo, jog gimnazijos egzistavimas atspindi Vokietijos atsakomybę už Baltijos šalių likimus dvidešimtajame amžiuje ir atlieka istorinę misiją. Sabine Fröhlich. Den Helden im Dorf // Neue Zürcher Zeitung 2001 02 20 Šveicarijos dienraštis pristato Frankfurte prie Maino išleistą Helene Holzman dienoraštį apie antrojo pasaulinio karo metus, praleistus Kaune (Dies Kind soll leben. Die Aufzeichnungen der Helene Holzman 1941-1944. Verlag Schöffling & Co.). Vokietijoje gimusi tapytoja ir dailės dėstytoja Lietuvoje apsigyveno trečiojo dešimtmečio pradžioje ir Kaune atidarė užsienio literatūros knygyną. Nacių okupacijos metais ji rašė dienoraštį apie žydų likimą Kaune, padėjo kalintiems gete. Knyga apdovanota 2000 metų Hans ir Sophie Scholl premija.