Naujienos

NATO plėtros procesas: aktualijos ir perspektyvos

Vilnius, 2001 m. gruodžio 18 d.


Gerbiami Kolegos,

malonu pasveikinti Jus Užsienio reikalų ministerijoje. Tikiuosi, jog mūsų šiandienos diskusija NATO plėtros ir Lietuvos integracijos į NATO klausimais bus naudinga ir informatyvi.

Noriu Užsienio reikalų ministerijos NATO komandos vardu padėkoti kolegoms ambasadoriams už jūsų svarų indėlį irkluojant Lietuvos laivą NATO link.

Esame lemiamame integracijos į NATO etape. Iki 2002 m. Prahos NATO Viršūnių susitikimo liko vienuolika mėnesių.

Savo kalboje norėčiau apžvelgti svarbiausius šių metų įvykius NATO plėtros kontekste ir įvertinti politinį klimatą bei svarbiausias tendencijas. Kitas mano pasisakymo tikslas - aptarti kitų metų Lietuvos tolesnių integracijos į NATO veiksmų programą ir kalendorių, savotišką politinių veiksmų žemėlapį.

NATO plėtros kontekste politiniu atžvilgiu šiais metais svarbiausi buvo du įvykiai - pirma, Jungtinių Valstijų Prezidento Bush'o vizitas į Europą ir jo aukščiausias taškas - kalba Varšuvoje birželio 15 d. bei, antra, teroristiniai išpuoliai prieš JAV rugsėjo 11 d.

        

2001 m. birželio 13 d. Briuselyje NATO Viršūnių susitikime "nulinis" NATO plėtros variantas 2002 m. Prahos susitikime buvo atmestas. Tuoj po to JAV Prezidentas Bush'as Varšuvoje pasakė kalbą, kuri buvo ir išlieka antrojo NATO plėtros raundo "Biblija". Amerikiečiai nubrėžė išties amerikietiškai ambicingo laisvos ir taikios Europos suvienijimo projekto gaires - skirtingai nuo Madrido Viršūnių susitikimo, kuriame vyravo minimalistinis, mažiausio bendro vardiklio principas, Prahoje turėtų būti daromas sprendimas dėl didelės plėtros. Dabartinės JAV administracijos valia energingai ir didelei NATO plėtrai plaukė ir plaukia iš jos politikos vidinės "filosofijos", kurios pagrindą sudaro tikėjimas į bendras vertybes ir kurioje nėra vietos trečiųjų valstybių veto teisei. Kitas svarbus akstinas - siekis kuo labiau sustiprinti transatlantinį ryšį, priartinti Europą prie Amerikos į Aljansą pakviečiant grupę entuziastingai JAV atžvilgiu nusiteikusių dabartinių aplikančių. Labai svarbu tai, kad Bush'as davė postūmį debatams tolesnės plėtros klausimais ir nurodė būsimo plėtros scenarijaus kryptį ir apimtis.

Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai prieš JAV smarkiai įtakoja ir keičia saugumo situaciją bei saugumo ir užsienio politiką. Mūsų reakcija į teroristinius išpuolius buvo greita, nedviprasmiška politiniu požiūriu ir naudinga praktiškai. Tokia buvo ir Vilniaus grupės (V10) šalių reakcija. NATO sąjungininkių ir V10 šalių politinis solidarumas ir praktinė pagalba teigiamai įtakojo JAV politinę valią toliau tęsti NATO plėtrą. Dar daugiau, JAV siekė pademonstruoti, kad rugsėjo 11 d. įvykiai neturėjo jokios neigiamos įtakos Amerikos pozicijai ir principams jokioje srityje, įskaitant NATO plėtrą. Tai, kad Lietuva (kaip ir kitos aplikantės) krizės atveju elgėsi kaip tikra JAV ir NATO sąjungininkė teigiamai įtakojo politinį psichologinį plėtros kontekstą. Politinio solidarumo, bendrų vertybių ir bendro veiksmo prieš naujas grėsmes svarba tradicinių geopolitinių aspektų atžvilgiu smarkiai išaugo, geopolitinis kontekstas yra palankus tolesnei plėtrai. Pačiu aukščiausiu lygiu JAV pakartotinai patvirtino, jog pozicija ir planai plėtros atžvilgiu išlieka nepakitę. Paskutinis pavyzdys - JAV Valstybės Sekretoriaus C.Powell'o susitikimas su V10 Užsienio reikalų ministrais Briuselyje gruodžio 7 d., kuriame jis pareiškė, kad "rugsėjo 11 d. įvykiai tik dar labiau sustiprino JAV valią plėsti NATO", todėl JAV pasisako už didelę plėtrą.

Noriu pabrėžti, kad aktyvus Lietuvos dalyvavimas antiteroristinėje kampanijoje yra be galo svarbus NATO plėtros kontekste. Kampanija tęsiasi ir įsibėgėja. Todėl mūsų politinė pozicija ir praktinės priemonės yra labai svarbi mūsų saugumo ir užsienio politikos, taigi, ir NATO plėtros dalis. Jau minėtame susitikime su Powell'u pabrėžiau, kad mūsų siekis yra praktiniais veiksmais grindžiamas politinis ir diplomatinis bendradarbiavimas. Tokios politikos pavyzdžiai - rugsėjį Lietuvos suteiktas ilgalaikis diplomatinis leidimas Jungtinėms Valstijoms naudotis mūsų oro erdve ir oro uostais antiteroristinėje kampanijoje dalyvaujantiems orlaiviams; šiuo metu svarstomas Lietuvos dalyvavimas antiteroristinėje operacijoje Afganistane Enduring Freedom drauge su čekais (dvylika lietuvių medikų čekų karo ligoninės sudėtyje) bei danais (apie dalyvavimo modalumus dar galvojame).

Atsižvelgiant į minėtus pokyčius JAV saugumo ir užsienio politikoje, pakankamai palankus NATO plėtrai politinis kontekstas susidarė ir Europoje. Mūsų rėmėjai lenkai, danai, čekai, norvegai ir islandai dar atviriau ir garsiau pasisako už mūsų narystę Aljanse. Pasikeitė Prancūzijos laikysena. Kinta Vokietijos, JK požiūris. Labai svarbu tai, kad nebėra NATO šalies, kuri atvirai prieštarautų Lietuvos (Baltijos valstybių) narystei NATO.

Dar viena palanki plėtrai tendencija yra prasidėjęs NATO ir Rusijos suartėjimas. Politinė Rusijos reakcija ir praktiniai veiksmai, sekę po rugsėjo 11-osios sudarė prielaidas JAV ir NATO suartėjimui su Rusija. Šiuo metu, tur būt, dar niekas nei Vašingtone, nei Maskvoje, nei Briuselyje nežino, ar poslinkiai NATO-Rusijos santykiuose yra taktiniai ir trumpalaikiai, ar "tektoniniai", ilgalaikiai, vedantys į strateginę partnerystę. Viską lems politinė valia. Rusija turi suvokti, jog šis santykių suartėjimas yra unikali galimybė ne tik bendradarbiauti saugumo srityje, bet iš esmės pagerinti savo geostrateginę padėtį. NATO turi suprasti, jog suprantamas noras bendradarbiauti su Rusija neturi iškreipti NATO esmės ir fundamentalių Aljanso egzistavimo ir veikimo bei sprendimų priėmimo būdų.

Įdėmiai stebėjome ir analizavome pastarojo meto keitimąsi politiniais signalais ir kaip niekad aktyvią politinę diplomatinę Vakarų ir Rusijos darbotvarkę. Rusijos Prezidento Putin'o vizitas į Briuselį spalio pradžioje, vizitas į JAV lapkričio vidury, po to NATO Generalinio Sekretoriaus vizitas į Rusiją, JK Premjero Blair'o iniciatyva ir Nuolatinės jungtinės tarybos (PJC) 19+1 susitikimas Briuselyje Užsienio reikalų ministrų lygiu užpraeitą savaitę yra pagrindinės gairės suartėjimo kelyje. Aukšti NATO ir Rusijos URM pareigūnai (NATO GS padėjėjas politikai Altenburg'as ir Rusijos UR Ministro pirmasis pavaduotojas Gusarov'as) intensyviai diskutuoja apie svarstysiančio ateities NATO ir Rusijos bendradarbiavimo ir veiklos klausimus NATO-Rusijos think tank sukūrimo modalumus. Nepaisant vykstančios demokratinės nuomonių kovos NATO stovykloje ir siunčiamos "žinios" neapibrėžtumo bei koordinacijos stokos iš Rusijos pusės, matome aiškią pastangą stiprinti bendradarbiavimą. Dviejuose paskutiniuose svarbiausiuose politiniuose dokumentuose - gruodžio 6 d. NATO komunikate ir gruodžio 7 d. NATO-Rusijos bendrame pareiškime - deklaruojamas siekis kurti naują partnerystę ir - tam tikrose srityse (kova prieš terorizmą, masinio naikinimo ginklų neplatinimas ir kt.) - bendradarbiauti "20", o ne "19+1" rėmuose. Įsipareigota naujuosius bendradarbiavimo mechanizmus sukurti vėliausiai iki 2002 m. gegužės 14-15 d. Reikjavike vyksiančio NAC Užsienio reikalų ministrų susitikimo. Kadangi Reikjaviko susitikime bus įvertinta ir narystės NATO siekiančių šalių pažanga, įvertinti trečiojo Narystės veiksmų plano ciklo rezultatai ir, gal būt, pirma kartą oficialiai įvardintos šalys, kurioms bus įteikti pakvietimai Prahoje, aiškėja, kad plėtra, santykiai su Rusija ir bendras atsakas į tokius iššūkius saugumui kaip terorizmas yra glaudžiai tarpusavy susijusios vientisos saugumo strategijos dalys.

Vertinant dabartinius procesus, NATO-Rusijos suartėjimas Lietuvai Aljanso plėtros kontekste yra naudingas. Šis suartėjimas rodo pokyčius tiek Rusijos, tiek ir NATO mąstyme. Juos bene geriausiai vienoje iš savo kalbų yra apibendrinęs NATO Generalinis Sekretorius Robertson'as, - "[Po teroro išpuolių prieš JAV] Rusija įsisąmonimo, kad yra svarbesnių dalykų, nei apsėstumas Baltijos valstybių narystės NATO klausimu." Ši frazė rodo, kad Baltijos valstybių narystės NATO klausimas svarstomas kokybiškai naujame politiniame kontekste - NATO Devynioliktukas suvokia, kad NATO plėtra į Baltijos valstybes nėra kažin koks "ypatingas atvejis" ir drįsta tai aiškiai pasakyti Rusijai, kuri sugeba tai ramiai išklausyti.

Kokia turėtų būti mūsų pozicija atsižvelgiant į šiuos pokyčius? Mūsų diplomatija neturėtų rodyti perdėto nervingumo. Savo nacionalinę užsienio politiką Lietuva įgyvendina laikydamasi konstruktyvių geros kaimynystės ir lygiateisės partnerystės principų. Jau dabar Lietuva daro savo konstruktyvų įnašą į NATO ir Rusijos dialogą. Tapusi NATO nare Lietuva tęs ir stiprins savo indėlį. Manau, kad perspektyviausia Lietuvos laikysena šioje srityje - tęsti ir įgyvendinti Lietuvos Prezidento kalboje š. m. rugsėjo 10 d. Vašingtone suformuluotus Lietuvos bendradarbiavimo su Rusija principus.

Nepaisant teigiamų poslinkių ir padrąsinančių tendencijų, debatai dėl plėtros dar tik įsibėgėja. Šiuo metu svarstomi keli plėtros scenarijai. "Nulinės" plėtros scenarijus buvo atmestas kaip kompromituojantis Aljansą ir jo plėtrą. Big bang - Didysis sprogimas - politiniu atžvilgiu taip pat vargu ar įmanomas. Pagrindiniai du - 2002 m. Prahoje pakviesti penkias - BV, Slovėnija, Slovakija arba septynias - BV, Slovėnija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija. Džiugu, kad tiek vienu, tiek kitu atveju Lietuva (ir kitos Baltijos valstybės) yra realiausiųjų kandidačių sąraše; dar daugiau - jo viršuje.

Debatuose dėl galimų NATO plėtros scenarijų svarstomas ir vadinamasis "regatos" modelis. Nekartodamas URM instrukcijos šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad susidūrę su opozicija grynosios "regatos" scenarijaus šalininkai jį transformavo į vadinamąją "modifikuotą regatą". Tokio modelio šalininkai teigia, kad 2002 m. reikėtų pakviesti septynias aukščiau išvardintas kandidates (penkios padariusios ryškią pažangą ir dvi - Bulgarija ir Rumunija - turinčios akivaizdžių sunkumų), tačiau nefiksuoti jų visateisės narystės datos, procesui ištęsti neapibrėžtam laikui pasinaudojant naujų vadinamųjų "objektyvių" kriterijų įvedimu.

Aplikančių politinis ir praktinis bendradarbiavimas, pradėtas 2000 m. gegužės mėn. Vilniuje išlieka svarbus teigiamai politinę plėtros dinamiką įtakojantis veiksnys. Lietuva, būdama V10 proceso iniciatorė, pasisako už plačią/didelę NATO plėtrą, apimančią ir Lietuvą/BV. Tuo pačiu Lietuva palaiko individualaus kandidačių vertinimo mechanizmą, kuris sėkmingai veikia jau keletą metų. 2002 m. neturėtų būti keliami nauji narystės NATO kriterijai. Šiuo metu esantys detalūs plėtros kriterijai yra nustatyti 1995 m. NATO plėtros studijoje, 1999 m. Vašingtone inicijuotame Narystės veiksmų plane (MAP), o taip pat PARP (Planavimo ir peržiūros procesas, angl. - Planning and Review Process, PARP. PARP - bendras NATO ir partnerių gynybos planavimo ir karinių pajėgų sąveikumo su NATO pajėgomis didinimo procesas. PARP rėmuose yra prisiimami ir įgyvendinami Partnerystės tikslai, angl. - Partnership Goals, PG). Prahos Viršūnių susitikime 2002 m. turi būti aiškus sprendimas dėl NATO plėtros, o ne sprendimas, kuris atidėtų sprendimą. Kitais metais gavę pakvietimą sieksime, kad visateise NATO nare taptume 2003 m. arba, vėliausiai, 2004 m.

Artėjant lemiamiems sprendimams Reikjavike ir Prahoje vienas iš svarbiausių mums iškylančių uždavinių yra toliau tęsti praktinio pasirengimo narystei NATO programą - Narystės veiksmų planą. Apčiuopiama pažanga padaryta šios programos rėmuose ir mūsų prisiimtų įsipareigojimų vykdymas yra labai svarbus politinis argumentas 2002 m. lapkritį gauti pakvietimą.

Esame pasiekę gerą pagreitį. Įpusėjome jau trečiąjį, lemiamą Narystės veiksmų plano ciklą. Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę integracijos į NATO programą š.m. spalio 25 d. pristatėme Briuselyje NATO delegacijoms ir NATO Sekretoriatui. Gauti geri įvertinimai. Ruošiami papildomi atsakymai į NATO valstybių pateiktus klausimus.

Noriu trumpai pristatyti svarbiausius atliktus darbus ir pagrindinius išliekančius uždavinius. 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos parlamentinių politinių partijų pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos gynybos politikos 2001 - 2004 m. esamą politinį konsensusą narystės NATO klausimu patvirtina įsipareigojimu krašto gynybinėms reikmėms skirti stabilų finansavimą - 2 procentai Bendrojo vidaus produkto (BVP) 2002-2004 metų laikotarpiui. Tai yra vienas svarbiausių Lietuvos įsipareigojimų, kurį būtina įgyvendinti ir jo laikytis planuojant mūsų biudžetą. Pakankamų išteklių užtikrinimas sausumos pajėgų plėtrai yra gynybos biudžeto prioritetas. Priešingu atveju NATO gali suabejoti Lietuvos kaip partnerės patikimumu. Tai, kad 2002-ųjų metų Seimo priimtame biudžeto įstatyme krašto apsaugos išlaidoms skirta 2 proc. BVP, yra pasitikėjimą mūsų perspektyvomis Prahoje didinantis sprendimas.

Atsižvelgdami į mūsų partnerių NATO rekomendacijas vykdome mūsų karinių pajėgų struktūrų peržiūrą, kurią jau baigiame. Siekiame sukurti efektyvias, patikimas ir mobilias karines pajėgas, gebančias ginti šalį galimos agresijos atveju bei efektyviai veikti kartu su NATO karinėmis pajėgomis, vykdant Vašingtono sutarties penktojo straipsnio įsipareigojimus bei dalyvaujant tarptautinėse krizių valdymo operacijose. Esame įsipareigoję 2002 m. pabaigai (spalio mėnesiui) parengti vieną visiškai sukomplektuotą batalioną NATO 5-ojo straipsnio operacijoms šešerių mėnesių laikotarpiui. 2006 m. turime parengti brigadą, kuri, esant reikalui, galėtų drauge su NATO pajėgomis veikti Lietuvoje arba mūsų regione. Politiniu atžvilgiu yra ypač svarbu, kad šiuos prisiimtus įsipareigojimus karinių pajėgumų stiprinimo srityje įgyvendintume laiku. Noriu taip pat atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad naujoji karinių pajėgų struktūra yra realistiška, pagrįsta ir turimais Lietuvos finansiniais bei žmogiškaisiais ištekliais, ir dabartinės mūsų saugumo aplinkos reikalavimais. Mūsų planai krašto apsaugos pajėgumų vystymo srityje atitinka šalies dydį, todėl nereikėtų jausti jokio nepilnavertiškumo komplekso šiuos planus pristatant užsienio kolegoms.

Kitas labai svarbus politinis klausimas - visuomenės parama Lietuvos narystei NATO. Paskutiniai - praeitą savaitę atliktų - visuomenės nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad narystės rėmėjų skaičius stabilizavosi. Lyginant su priešpaskutinės apklausos duomenimis rėmėjų skaičius dar šiek tiek išaugo ir siekia daugiau nei 64 procentus Lietuvos gyventojų. Būtina toliau aktyviai dirbti šioje srityje. Tam reikalingas atitinkamas finansavimas.

Taip pat rengiame Nacionalinę Saugumo Strategiją, kurioje bus suformuluoti ir užsienio politikos uždaviniai saugumo srityje lemiamam mūsų pasirengimo narystei NATO etapui.

2002 m. turėtume atidžiai stebėti aplinkybes, įtakojančias adaptuotos Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE) sutarties ratifikavimą ir įsigaliojimą. Lietuva sieks prisijungti prie įsigaliojusios adaptuotos CFE sutarties, jei stojimo sąlygos atitiks mūsų nacionalinius interesus.

Padidintą dėmesį naujoje situacijoje reikia skirti nekariniams saugumo aspektams: sienų apsaugai, teisinei reformai, kovai su korupcija. NATO akcentuoja Lietuvos nacionalinių antikorupcinių priemonių svarbą. Šis klausimas politiniu atžvilgiu buvo ir išlieka labai svarbus. Kitas svarbus klausimas - teisinės reformos eiga ir rezultatai. Šie aspektai tampa papildomais Lietuvos koziriais siekiant vietos Aljanse. Tinkamas mūsų pasiektos pažangos aukščiau minėtais bei daugeliu kitų klausimų pristatymas pirmaeilis Lietuvos Diplomatinių atstovybių ir jų vadovų uždavinys. Intensyvinsime veiklą šioje srityje.

Baigdamas norėčiau trumpai aptarti 2002-ųjų kalendorių. Visų planuojamų renginių integracijos į NATO kontekste galima išskirti kelias veiklos kryptis.

Pirma, Lietuvos individualus dialogas su NATO Narystės veiksmų plano 19+1 rėmuose. Šioje srityje artimiausiu metu - iki Reikjaviko susitikimo - laukia NATO Generalinio Sekretoriaus G.Robertson'o vizitas į Vilnių vasario 22 d., NATO Team vizitas į Vilnių kovo pradžioje ir Lietuvos susitikimas su Šiaurės Atlanto taryba kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Atliekame didelį paruošiamąjį darbą, rengiame atsakymus į mums pateiktus klausimus, atnaujiname informaciją apie Lietuvos pasiektą pažangą. Po minėtų renginių laukia finišo tiesioji - Reikjaviko susitikimas ir, gal būt, naujas ketvirtas Narystės veiksmų plano ciklas kitų metų vasarą/ankstyvą rudenį.

Antra, V10 bendradarbiavimas. Jau suplanuoti aplikančių Ministrų pirmininkų susitikimai Rumunijoje kovo mėnesį ir Latvijoje liepą. Mūsų Ministras yra pasiūlęs surengti V10 Užsienio reikalų ministrų susitikimą Vilniuje tuoj po Prahos Viršūnių susitikimo. Taip pat norėčiau paminėti ir organizuojamą Baltijos valstybių Prezidentų susitikimą su naujųjų NATO narių Prezidentais kovo 21-22 d. Vilniuje.

Trečia, labai svarbi mūsų darbo kryptis išlieka Lietuvos regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos, darbas su kaimynais, pasitikėjimą ir saugumą stiprinančios priemonės, ginklų kontrolės režimai ir t.t.

Ketvirta, dvišaliai santykiai. Mūsų politikos ir pasiekimų pristatymas NATO narių tarpe ir kitose šalyse. Šioje srityje kitais metais turės būti nuveiktas milžiniškas diplomatinis darbas. URM ir ambasados planuoja seriją dvišalių konsultacijų, seminarų, neformalių brainstorming'ų ir kitų renginių. Mūsų sėkmė priklausys ir nuo jūsų aktyvumo ir atsakomybės.

Pabaigai savo ir savo komandos vardu linkiu visiems Jums linksmų Kalėdų ir gerų bei prasmingų Naujųjų metų.