Naujienos

Ekscelencijos ambasadoriai,

Gerbiamieji svečiai,

Mieli kolegos,

Noriu pasveikinti visus susirinkusius į šią diskusiją apie gilesnio bendradarbiavimo galimybes ir perspektyvas Europos Sąjungoje mokslinių tyrimų, inovacijų ir pažangių technologijų plėtros srityse.

Vienas iš 15-osios, Permainų Vyriausybės, Europos politikos prioritetų - aktyviai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų erdvėje, skatinant mokslinius tyrimus ir jų perkėlimą į praktinį gyvenimą, vystant efektyvų verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kuriant naujus produktus, plėtojant tamprų bendradarbiavimą tarp ES ir Lietuvos universitetų bei verslo struktūrų. Tikiu, kad tai bus viena iš svarbiausių sąlygų sprendžiant šių dienų iššūkius: mūsų verslo įmonių produktyvumo ir konkurencingumo didinimo, alternatyvių energetikos šaltinių panaudojimo bei naujų darbo vietų kūrimo problemas.

Šiandien, žvelgdamas iš Lietuvos - Europos Sąjungos narės - perspektyvų, norėčiau su Jumis aptarti mokslui ir verslui naujai atsiveriančias galimybes, kurias sukuria globalizacijos procesas, pasireiškiantis vis didesne tarpusavio priklausomybe, virtualia/kibernetine erdve, moderniomis technologijomis, laisvu finansinių srautų ir žmonių, jų gebėjimų ir intelekto judėjimu. Remdamasis tarptautine patirtimi bei Lietuvos realijomis ir siekiais, pasiūlysiu Jūsų svarstymui gaires ateities veiksmams ir permainoms kaip geriausia save pristatyti Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Tai matau kaip vieną Lietuvos diplomatijos uždavinių, ypač atsakant į globalizacijos iššūkius.

Kitų metų gegužę sukanka penkeri metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Manau, kad daugeliui Lietuvoje, galbūt ir kitur Europoje, atrodė, kad su naryste Europos Sąjungoje buvo iš esmės baigtas modernizacijos, struktūrinių reformų ir, neretai, skausmingo prisitaikymo prie liberalios rinkos etapas. Tačiau greta akivaizdžių Lietuvos narystės Europos Sąjungoje privalumų, kuriems vien išvardinti reikėtų surengti bent kelias tokias pat kaip ši konferencijas, šiandien susiduriame su didelę pasaulio dalį daugiau ar mažiau palietusiu ekonomikos nuosmukiu. Taip pat susidūrėme su emigracija, „protų nutekėjimu“; Lietuvos ilgainiui neaplenks imigracijos, klimato kaitos, visuomenės senėjimo ir kiti iššūkiai. Sunku tiksliai įvertinti pasekmes ateičiai ir mūsų valstybės raidai, tačiau aišku viena - spartėjančios globalizacijos ir ekonominės integracijos sąlygomis nuolatinę kaitą, dinamiškus pokyčius turėtume laikyti natūralia aplinka. Manyti, kad Lietuva gali atsiriboti nuo pasaulinių tendencijų, „pasislėpti“ nuo globalizacijos, yra naivi saviapgavystė.

Tai kaip turėtume elgtis? Koks turi būti mūsų atsakas į globalizacijos iššūkius?

Lankstus, kūrybiškas ir inovatyvus reagavimas į iššūkius yra svarbi tiek kiekvieno žmogaus, tiek visos visuomenės gebėjimo, konkurencinio pranašumo ir sėkmės prielaida. Globalizacija teikia milžiniškų galimybių, kuriomis mes privalome pasinaudoti. Sparčiai kylantys nauji ekonominės galios centrai – tokie kaip Kinija, Indija ar Brazilija – yra mūsų konkurentai, tačiau kartu jie suteikia naujas erdves plėtrai, didelę paskatą tobulėjimui ir augimui. Savo knygoje apie globalizaciją „Plokščias pasaulis“ Thomas Friedman ragina nebijoti indų ir kinų, „kadangi jie mus skatina tobulėti ir augti, o ne slinkti žemyn“.

Net dabartinė pasaulio finansų ir ekonomikos krizė turi mus mobilizuoti permainoms, rimtoms struktūrinėms reformoms, kurias įgyvendinę mes sustiprėsime, gebėsime geriau pasitikti kitus mūsų visuomenei kilsiančius ateities iššūkius.

Tačiau tam, kad Lietuva taptų konkurencinga ir integralia šio „plokščio pasaulio“ dalimi, o ne „izoliuota teritorija “ (valleys of exclusion) reikia:

1) skatinti inovacijas ir naujų verslo modelių diegimą tiek versle, tiek valstybiniame sektoriuje,

2) sudaryti palankią aplinką naujų įmonių įsikūrimui, idėjų ir išradimų perkėlimui iš universitetų į verslą, 

3) didinti toleranciją nesėkmei, kuria taip žymus Sillicon Valley (tolerance to fail),

4) įgyvendinti reformas švietimo ir mokslo srityse, skatinti universitetų konkurenciją ir jų bendradarbiavimą su pažangiais pasauliniais mokslo centrais;

5) remtis svetur išvykusių gyventi lietuvių, ypač dirbančių mokslo srityje, įgyta patirtimi,

6) gilinti mūsų ekonominę integraciją Europos Sąjungoje ir į globalias rinkas, skatinti laisvą prekybą ir atvirumą investicijoms ir naujovėms,

7) reikia kultūrinio lūžio – būtina įsisąmoninti, jog investicijos į žmones nemažiau svarbios nei investicijos į infrastruktūrą.

Įgyvendinę šiuos uždavinius, mes galime tapti viena iš nedidelių šalių, sėkmingai konkuruojančių globalioje rinkoje su didžiosiomis, kuriančių inovacinius produktus ir verslus bei turinčių stiprius mokslo bei tyrimų centrus. Tokių šalių pavyzdžiai - kaimyninės Skandinavijos valstybės, Airija, Šveicarija, Izraelis ir kt. Šios šalys šiandien stovi pirmose novatorių gretose, nes įvykdė būtinas reformas, padėjusias pagrindus jų inovacinei ekonomikai būtent ekonominių sunkumų laikotarpiu. Tikiu, kad sugebėsime perimti geriausią šių šalių praktiką, įsteigdami glaudžius bendradarbiavimo ryšius  tarp mokslo, verslo ir viešųjų sektorių - juolab, kad ir patys turime puikių pavyzdžių.

Štai tarp dvidešimtpenkių antrus metus iš eilės visoje ES renkamų “Regiono žvaigždžių” (Regiostars) finalistų šiais metais pakliuvo lietuviškas projektas “Lazeriai mikromašinų gamybai ir diagnostikai”, kurį įgyvendina keturi partneriai iš Lietuvos. Nuoširdžiai linkiu šiam projektui tapti Europos Komisijos DG Regio rengiamo konkurso laureatu. Lietuvoje daug aktyvių firmų šioje sferoje, pvz., „Eksma“, „Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Standa“, „Optida“, „Altechna“, „Geola“ ir kt. Lietuvoje pagaminta lazerių technologijų produkcija užima 5 proc. pasaulio rinkos.

Kitas pavyzdys - savo apimtimi mūsų biotechnologijų sektorius yra vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Geriausias pavyzdys - „Fermentas“, kuriantis ir gaminantis  molekulinės biologijos produktus.

Lietuva taip pat išsiskiria imlumu mobilioms bei internetinėms technologijoms – daugelis naujausių mobiliųjų komunikacijų ir internetinės bankininkystės paslaugų ir produktų yra sėkmingai įdiegiami ir pradedami vartoti Lietuvoje anksčiau nei kitose rinkose. Turime puikias informatikos, elektronikos, mechatronikos mokyklas, kurių sukuriami produktai žinomi ir vertinami visame pasaulyje, taip pat mokslo centrus - pvz., Biotechnologijos institutą, Puslaidininkių fizikos institutą ir kitus.

Optimistiškai nuteikia ir mūsų šalyje prigyjantis novatoriškas požiūris į mokymą. Paminėsiu tik vieną užkrečiantį pavyzdį – Marijampolės viešojoje Petro Kriaučiūno bibliotekoje 2008 metais įsteigtą Multicentrą, kuriame tiek vaikai, tiek senjorai specialių programų, prie kompiuterių prijungtų konstruktorių, piešimo lentų, muzikos instrumentų ir kitų priemonių pagalba tobulina savo įgūdžius. Tokių pavyzdžių Lietuvoje tikrai yra ir daugiau.

Gerbiamieji,

Žinau, kad šios dienos seminare bus daug kalbama apie Lietuvos integracijos į Europos mokslo tyrimo erdvę naudą.  Be jokios abejonės, kaip ir pažymėta mūsų Vyriausybės programoje,  Lietuvos integracija į Europos tyrimų erdvę, įsijungimas į europinius ir globalius mokslo bendradarbiavimo tinklus yra labai svarbus veiksnys skatinant Lietuvos mokslo ir technologijų pasiekimus, mokslo ir verslo bendradarbiavimą,  taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę turinčius konkurencingus produktus ir paslaugas.

Tačiau prielaidas gilesnei integracijai pasiekti turi sukurti ne kas kitas, o mes patys. Manau, kad pažangai turime dar labai daug erdvės. Pateiksiu tik kelis pavyzdžius:

1.    Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje aukštųjų mokyklų, mokslo įstaigų, studentų ir profesorių skaičius viršija ES vidurkį, tačiau ženkliai atsiliekame pagal sukuriamų naujų produktų, registruojamų patentų skaičių; taip pat atsiliekame pagal privačių investicijų apimtis į mokslinius tyrimus ir darbuotojų užimtumo lygį vidutines ir aukštas technologijas taikančiuose sektoriuose;

2.    Daugiau nei 13 tūkst. valstybėje dirbančių mokslininkų 2007 m. Europos patentų biure įregistravo 6 patentus (milijonui gyventojų), tuo tarpu Estija – 15, Graikija – 11, Suomija – 305, Vokietija – 311 (ES vidurkis – 128).

3.    nežiūrint į tai, kad mokslo ir tyrimų finansavimas Lietuvoje per dvejus metus išaugo 17 proc. - nuo 0,68 proc. BVP 2005 m. iki 0,80 proc. 2007 m. - jis išlieka dvigubai mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris yra 1,84 proc. Pvz., Suomija skyrė 3,48 proc. BVP 2005 m. ir dar padidino iki 3,60 proc. 2007 m.

Galima daryti išvadą, kad skirdami gana ribotus finansinius išteklius mokslui ir studijoms parengiame gana daug mokslo darbuotojų, tačiau akivaizdu, kad pagrindinis prioritetas turi būti mokslinių tyrimų skatinimas ir sąlygų sudarymas pritaikyti jų rezultatus praktikoje, kitaip tariant - perkelti juos į verslo pasaulį. Integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę turėtų šią situaciją pagerinti.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė yra pasiruošusi atlikti savo namų darbus. Permainų Vyriausybės programa orientuota į tai, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos žinių ekonomikos plėtrai, mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Lietuva turi tapti praktiniu ir finansiškai apsimokančiu idėjų centru - žinių ir inovacijų bendrija. Tai reiškia, kad reikia didesnį dėmesį skirti ne tik mokslinio potencialo didinimui, bet ir jį palaikančios infrastruktūros plėtrai, teisinei aplinkai bei žmonių mokymui. Todėl Vyriausybė savo programoje numato skatinti žinių ekonomikos branduolių kūrimą, įmonių investicijų į mokslinę, eksperimentinę ir inovacinę veiklą bendrąjį finansavimą, ES struktūrinių fondų paramos nukreipimą į industrinių parkų fizinės ir mokslinės infrastruktūros plėtrą.

2007-2013 m. moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai planuojama skirti vieną dešimtadalį visos Lietuvos gaunamos ES struktūrinių fondų paramos – daugiau nei 2 mlrd. Lt. Todėl svarbu tinkamai panaudoti šią paramą, nustatyti aiškius prioritetus, atsižvelgiant į šios dienos ekonominę aplinką.

Taip pat Lietuvos Vyriausybė sieks pasinaudoti kitų ES šalių patirtimi, kuriant žiniomis ir inovacijomis grindžiamą visuomenę bei ES iniciatyvomis ir instrumentais, tokiais kaip Europos mokslinių tyrimų erdvė, Europos inovacijų ir technologijų institutas bei Baltijos jūros strategija.

Lietuvai reikia ieškoti savo nišų šioje erdvėje, pasinaudoti naujomis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis. Šiais metais įsteigtas Europos inovacijų ir technologijų institutas. Turime aktyviai dalyvauti šio instituto veikloje. Iki 2009 metų pabaigos turėtų būti įsteigtos Žinių ir inovacijų bendrijos, kurių paskirtis - skatinti regioninį mokslo ir verslo bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Pirmosios Žinių ir inovacijų bendrijos specializuosis atsinaujinančiosios energijos, klimato kaitos bei naujos kartos informacijos ir komunikacijos technologijų srityse. Tai - itin aktualios sritys Lietuvai, todėl privalome rimtai ir neatidėliojant aptarti Lietuvos įsijungimo į šių bendrijų veiklą svarbiausius aspektus, t.y. potencialius sektorius, galimus partnerius kitose ES šalyse, tolimesnių veiksmų tvarkaraštį.

Turėtume išnaudoti Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimo potencialą mokslinių tyrimų ir inovacijų, žinių visuomenės kūrimo srityse. Šią bendradarbiavimo sritį laikyčiau svarbiu rengiamos ES Baltijos jūros strategijos prioritetu. Šios strategijos įgyvendinimas turi sukurti palankias prielaidas ir mechanizmus mokslo ir verslo partnerystei regiono mastu, universitetų, mokslo centrų bendradarbiavimui, laisvam žinių judėjimui.

Bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo ir vyriausybinių institucijų skatinimas mokslinių tyrimų, inovacijų ir žinių visuomenės kūrimo srityse bus vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje prioritetų 2009-2010 metais. Viena iš mūsų iniciatyvų – kartu su Europos Komisija duoti postūmį „žaliosios“ energetikos vystymui regione, kas mums ypač svarbu Ignalinos AE uždarymo ir naujos ES energetikos strategijos iki 2020 metų kontekste.

Ekonomikos nuosmukio sąlygomis turime galvoti ir apie papildomus ES instrumentus tam, kad sukurtume tvirtus pagrindus Europos ekonomikai atsigauti. Europos Vadovų Taryboje praėjusią savaitę buvo priimti svarbūs sprendimai ekonomikai stiprinti. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuriame ES valstybės narės ir privatus sekretorius raginami didinti investicijas į švietimą ir mokslinius tyrimus tam, kad paskatintų augimą ir našumą. Taip pat raginama ieškoti būdų, kaip paskatinti privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą per mokestines paskatas, subsidijas ar paskolas. Europos Vadovų Taryba taip pat nusprendė, kad bus rengiamas Europos inovacijų planas. Lietuva sveikina šiuos svarbius sprendimus.

Europos Sąjungoje jau prasidėjo diskusija dėl ES biudžeto finansavimo prioritetų 2014-2020 m. Vyriausybė savo programoje numatė aktyviai dalyvauti 2007–2013 ES finansinės perspektyvos vidutinės trukmės peržiūroje, taip pat diskusijoje dėl 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos. Derybų metu sieksime, jog ES skiriamos lėšos didintų valstybių narių ūkio ir teikiamų paslaugų konkurencingumą, žinių visuomenės plėtrą. Taip pat pasisakysime už tokius ES biudžeto paskirstymo mechanizmus, kurie leistų užtikrinti ES sanglaudą, kuriant ES tyrimų erdvę per mokslo ir švietimo infrastruktūros, mokslo centrų tolygią plėtrą ir paskirstymą visoje ES teritorijoje.

***

Taigi, užbaigdamas savo pranešimą, noriu pasidžiaugti, kad seminare dalyvauja Lietuvos akademinės bendruomenės, nevyriausybinių, verslo organizacijų ir įmonių atstovai, valstybės tarnautojai ir politikai, ekspertai iš Europos Komisijos ir ES valstybių narių.

ES suteikia mums dar vieną galimybę pereiti nuo kalbų prie darbų vienijant mokslą, verslą ir diplomatiją su tikslu kurti konkurencingą Lietuvą. Kviečiu būti ambicingais ir užsibrėžti sau tikslą iki 2009 m. pavasario rasti partnerius ES ir parengti konkrečius pasiūlymus - projektą dėl Lietuvos dalyvavimo Žinių ir inovacijų bendrijų kūrime. Suprasdamas, kad įsitraukti į Žinių ir inovacijų bendrijų veiklą bus nelengva, manau, jog šia mūsų iniciatyva būsime padarę didelį žingsnį į priekį siekiant tapti moderne, atvira ir konkurencinga visuomene globaliame pasaulyje.

Baigdamas noriu priminti vieną iš Krylovo pasakėčių, apie kiaulę, kuri stovėjo po ąžuolu ir nesuprato, kad gilės, kurias ji taip mėgsta, auga būtent ant jo. Inovacijos ar modernios technologijos daugeliui vis dar atrodo arba berniukų laboratoriniai žaidimai, arba investicijos, kurių atsipirkimo sulauks nebent mūsų vaikai. Tačiau nebijokime drąsiai žvelgti į priekį. Nebijokime fantazuoti ir kurti. Išdrįskime to mokytis. Ne tik dėl to, kad esame maži ir kitkuo mums sunku nustebinti pasaulį, bet ir dėl to, kad anksčiau mano paminėti pavyzdžiai rodo, jog esame kūrybinga tauta. Tereikia paversti savo kūrybingumą apčiuopiama sėkme.

To mums visiems ir linkiu ateinančiais kūrybiškumo ir inovacijų metais! Su artėjančiomis šv. Kalėdomis!

Ačiū  už dėmesį.