Naujienos

Š.m. Lapkričio 20-21d. Airijoje viešėjo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Ministras susitiko su Airijos užsienio reikalų ministru Dermotu Ahernu, Prekybos ir darbo ministru Michaelu Martinu, taip pat su Lietuvos ir Airijos verslo asociacijos atstovais.

Į Airiją buvo atvežta telekomunikacijų įrangos teletiltu sujungianti Lietuvos ambasadą Dubline su Užsienio reikalų ministerija. Pirmojo teletilto metu buvo aptarta idėja steigti Lietuvos informacinį centrą Airijoje, numatomos telekonferencijos švietimo ir verslo klausimais.
Lapkričio 21d. Lietuvos ambasadoje ministras susitiko su Airijos lietuvių bendruomenės nariais ir ambasados svečiais. Bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė bendruomenės vardu pasveikino ministrą Petrą Vaitiekūną ir ambasadorę Izoldą Bričkovskienę su Lietuvos ir Airijos diplomatinių santykių atkūrimo 15-os metų jubiliejumi. Susitikimo metu buvo pristatyta „Fotomanai“ klubo narių fotografijų paroda „Lietuviai Airijoje“. 

Susitikimo metu ministras Petras Vaitiekūnas atsakė į Airijos lietuvių bendruomenės metraštininkės Eglės Turevičiūtės klausimus. 

 
Gal galite trumpai pristatyti Jūsų vizito tikslą? Apie ką kalbėjotės su Airijos užsienio reikalų ministru Dermotu Ahernu? 

Su užsienio reikalų ministru kalbėjomės apie dvišalius santykius, ES kaimynystės politiką, aptarėme problemas, kylančias ES, Šengeno ir euro zonos plėtrą. Taip pat įvyko susitikimas su Airijos Respublikos ūkio ministru, su kuriuo buvo aptartas ekonominis bendradarbiavimas ir ES energetikos politika. Pristačiau Lietuvos siekį Vilniuje steigti Lyčių lygybės institutą bei paprašiau Airijos paramos šiam projektui.
Airija mums tampa įdomi ir reikšminga šalimi dėl didelės emigracijos. Mūsų žiniomis, Airijoje šiuo metu gyvena 120000 lietuvių ir šie lietuviai - lietuvių „sala“ Airijoje - yra svarbus tiltas, jungiantis dvi tautas, dvi valstybes. Šiuo tiltu į Lietuvą gali judėti lietuvių žinios, lietuvių surinktas Airijos patyrimas. Teisingai kreipiant Lietuvos politiką, Airijos lietuviai galėtų vienu ar kitu būdu dalyvauti Lietuvos gyvenime, grįžti į Lietuvą, siųsti ten mokytis savo vaikus.
Be to, Lietuva, gerai pažindama savo regioną, siūlo Airijai bendradarbiauti ekonomikos bei investicijų plėtros srityje ne tik ES, bet ir plėtoti bendradarbiavimą su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Mūsų nuomone, tai yra įdomūs pasiūlymai ir jie atveria plačias galimybes bendradarbiavimui.

Kokias veiklos kryptis URM numato bendraujant su užsienyje gyvenančiais lietuviais?

Būdamas užsienio reikalų ministru, kartu esu ir Lietuvos vyriausybės narys, dalyvauju vyriausybės posėdžiuose ir stengiuosi plačiau pažvelgti į problemas, kylančias Lietuvoje. Dėl šios priežasties išeivija mane domina ne tik kaip URM vadovą (iš esmės tai būtų konsuliniai reikalai), šis klausimas man rūpi ir kaip Lietuvos piliečiui - kas atsitiks, kaip gyvens Lietuva po keletos ar keliolikos metų.
Man atrodo, kad Lietuva daugiau nebus suvokiama kaip šalis, kurią apibrėžia tik valstybinės sienos ir kurios piliečiais laikomi tik tie lietuviai, kurie gyvena toje teritorijoje. Lietuva yra laisva, demokratinė valstybė, ES narė. Šiuo metu mes turime integruotos, globalios Lietuvos supratimą - ji suvokiama kartu su lietuvybės „salomis“, kurios egzistuoja už Lietuvos ribų.
Man atrodo, kad ši simbiozė, toks savotiškas Lietuvos ir užsienio lietuvių bendravimas yra kažkas daugiau, nei sausas bendradarbiavimas. Visų pirma - tas patriotinis, lietuviškas sentimentas, jungiantis mus - jis turi būti stiprinamas, turi būti atrandamos naujos dialogo formos. Patriotizmas, kultūra, ekonomika, informacija ir naujos galimybės - tai stiprina ir Lietuvos valstybę, ir tą integruotą Lietuvą, tai turi suvienyti ir lietuvius, gyvenančius užsienyje. Tik turime žymiai kūrybiškiau ir plačiau pažvelgti į kylančias problemas bei atsirandančias naujas galimybes.

Ar matote kokių nors skirtumų tarp bendruomenių, atstovaujančių senąsias ir naująsias emigracijos bangas? Ar tie skirtumai įtakoja ministerijos planus?

Skirtumų be abejo yra. Jie, matyt, yra natūralus reiškinys. Lietuva patyrė keletą emigracijos bangų, ir tos emigracijos bangos iš esmės skiriasi. Viena banga buvo susijusi su Pirmuoju pasauliniu karu, kita - su Antruoju pasauliniu karu. Šių emigracijos bangų lietuviai neturėjo kur sugrįžti - nebuvo Lietuvos valstybės. Tačiau dabartiniai emigracijos procesai, vykstantys mūsų akyse, iš esmės keičia Lietuvą, nes jie vyksta kitokiomis sąlygomis.
Lietuva – demokratinė ir labai intensyviai besivystanti valstybė, priklausanti ES ir NATO. Jau pats klausimas, ar lietuviai emigruoja, įgauna naują atspalvį – juk jie emigruoja ES ribose. Turime pasinaudoti atsirandančiomis naujomis galimybėmis per lietuvius, gyvenančius visoje ES, labiau joje įsitvirtinti.

Ar ministerijos ruošiamuose projektuose stengiamasi atsižvelgti į konkrečių šalių poreikius?

Be abejo, projektai yra specifiniai. Susitikimuose su Airijos, Didžiosios Britanijos ar Ispanijos lietuviais (nepamirškime pažiūrėti į rytus ar dar toliau į vakarus – juk egzistuoja ir Amerikos ir Rusijos lietuviai), bandome surasti optimalius sprendimų variantus. Visi labai skirtingi – matyt, gyvenamosios šalies koloritas savotiškai įtakoja ir ten gyvenančių lietuvaičių mąstymą bei charakterius.
Emigracijos problemos neišspręs viena ministerija ar kitos Lietuvos institucijos. Tai yra iššūkis visai Lietuvai. Visa Lietuva, ir jūs, ir mes, likusieji Lietuvoje, turime suprasti, turime suvokti, kas gi įvyko su mumis ir kaip mes gyvensim toliau, kokie mūsų tikslai ir siekiai? Ir kaip mes eisime šių tikslų link? Nuostata turi ateiti iš pačių tautos šaknų, iš to giluminio suvokimo, kad mes visi esam lietuviai ir šis jausmas visus mus jungia, nepriklausomai nuo to, kur mes gyvenam: Lietuvoje ar „lietuviškose“ salose užsienyje.

Kiek jūsų žiniomis yra lietuvių Airijoje ir pasaulyje? Kuo remiantis gaunami šie skaičiai ir kiek jie yra tikslūs?

Kol kas tikslių statistinių duomenų nėra. Manoma, jog Airijoje šiuo metu gyvena apie120000 lietuvių. Bendras naujai emigravusių lietuvių skaičius visame pasaulyje apie 350000.
Sunku pasakyti, kiek tie skaičiai yra tikslūs. Bet ne tai svarbiausia. Aišku viena – šie skaičiai kiekvieną dieną auga - tą tendenciją mes aiškiai matome. Ją reikia suvokt ir teisingai įvertinti, kad galėtume imtis konkrečių veiksmų. Tokio pobūdžio tendencija gali turėti tiek neigiamų, tiek ir teigiamų pasekmių, bet ji jau niekados neleis Lietuvai išlikt tokiai, kokia ji buvo.

Ar manot, kad Lietuva turėtų prisidėti prie lietuviškų mokyklų steigimo užsienyje? Kuo URM galėtų padėti užsienio lietuviams, trokštantiems, jog jų vaikai nepamirštų lietuvių kalbos?

Būtinai! Įsteigėme internetinės televizijos tiltą, kad galėtume konstruktyviau ir praktiškiau spręsti iškilusias problemas, kad galima būtų susėsti abipus ekranų ir, žiūrint vieni kitiems į akis, ieškoti sprendimų.
Man visados norisi ne kokio „paukščio skrydžio“, iš viršaus apžvelgiant problemas, o tiesiog „ėjimo žeme“, kai dedant žingsnį po žingsnio, galima nueiti didelį kelią į didelį tikslą. Man atrodo, kad jeigu mes imsimės spręst nedidelius, konkrečius klausimus, pirmieji – maži, bet tvirti žingsneliai į didelį tikslą bus žengti.

Su kokių šalių lietuvių bendruomenių veikla jau esate susipažinęs?

Ministru tapau nesenai ir dar neturėjau daug progų artimiau susipažinti su visų lietuvių bendruomenių užsienyje veikla. Geriau pažįstu Latvijos bei Baltarusijos lietuvių bendruomenes, šį tą žinau apie lietuvių bendruomenę Norvegijoje, Maskvoje. Na, dabar štai – Airijoje.
Manau, kad Airija yra vienas iš pagrindinių emigracijos taškų. Mes ketiname, padedami Airijos Lietuvių Bendruomenės, įgyvendinti pilotinį projektą, kurį vykdydami galėtume atsakyti į klausimus, kuo mes galime būti jums naudingi. Atsakymų į šiuos klausimus paieška ir jums patiems padės susivokt, kas gi jūs esate, ko jūs norit. 

Dėkoju gerbiamam ministrui už pokalbį.