Naujienos

Gerbiamieji Seimo nariai,

Lietuvos reikalavimai atlyginti okupacinę žalą - ir teisėti, ir teisingi. Iš karto noriu pabrėžti, kad SSSR okupacinės žalos atlyginimo klausimas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbotvarkėje užima svarbią vietą. Tai Lietuvos diplomatinę tarnybą įpareigoja ne tik Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, bet ir mūsų diplomatų vertybinės nuostatos.

Pasikartosiu, ką rašiau Seimo nariams savo rašte liepos mėn.:

Užsienio reikalų ministerija inicijavo derybas su Rusijos Federacija, kad ši, kaip SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja, atlygintų SSRS okupacijos padarytą žalą Lietuvos Respublikai. SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimas buvo keliamas 2001-01-20 Nidoje ir 2001-03-22 Maskvoje vykusiuose tarpvyriausybinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybinėje komisijoje, siūlyta jį įtraukti į komisijos posėdžių darbotvarkę. Šį klausimą dar sykį iškėliau savo pirmojo susitikimo su Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministru S.Lavrovu metu 2006 m. lapkričio mėn.

Tačiau Rusija atmetė ir iki šiol griežtai atmeta siūlymus derėtis dėl šio klausimo bei įtraukti jį į dvišalių santykių darbotvarkę. Atsižvelgdama į tokią Rusijos poziciją, Užsienio reikalų ministerija mėgino keisti derybų taktiką ir minėtos Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos darbo grupėse bei kituose dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos Užsienio reikalų ministerijų pareigūnų susitikimuose kelti konkrečius Rusijos įsiskolinimo Lietuvai klausimus - indėlių, laikytų buvusiame „Vnešekonombank‘o“ Lietuvos skyriuje grąžinimo fiziniams asmenims, Lietuvos prieškario ambasadų Romoje ir Paryžiuje pastatų ir kitus. Tačiau kol kas ir šiais klausimais nepasiekta laukiamų rezultatų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad sprendimas paviešinti šiuos mano laiške išdėstytus žingsnius pardarė žalą Lietuvos interesams.

Tiesa yra tokia: derybose, kaip iš šokant tango, reikia dviejų partnerių. Derybos šiuo metu nevyksta, - o prievarta jų inicijuoti neįmanoma. Vidaus politinis spaudimas Lietuvos diplomatams taip pat nepadės. Diplomatai, kaip ir Seimo nariai, yra suinteresuoti žalos atlyginimu. Tačiau priversti Rusijos Federaciją daryti tai, ko ji nenori, šiandien praktiškai nematome galimybių. Tai galioja tiek mūsų dvišaliams santykiams, tiek ir platesniems ES-Rusijos santykių epizodams

Primindama savo teisėtą reikalavimą Lietuva turi vilties kada nors ateityje sėsti su Rusija prie derybų stalo. Lietuvos diplomatai šio tikslo neišsižada, deda ir dės pastangas pasiekti tą rezultatą, kurio iš mūsų tikisi Lietuva.

Mes siūlome  šias priemones ir būdus, siekiant paskatinti Rusiją atsiliepti į mūsų siūlymus spręsti žalos atlyginimo klausimą konstruktyvių derybų keliu:

-  Pirmiausia būtinas aktyvesnis kitų valdžios institucijų įsitraukimas. Į tai ne kartą esame atkreipę ir Seimo narių dėmesį. Siūlome SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimą kelti įvairiuose parlamentiniuose forumuose, taip pat bendraujant su kitų valstybių parlamentarais. Tai labiau atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą ir galbūt skatintų Rusiją užimti lankstesnę poziciją.

-  Taip pat atkreipiame dėmesį, kad fiziniai Lietuvos Respublikos asmenys gali patys pradėti juridinius veiksmus prieš Rusijos Federaciją – Sovietų Sąjungos teisių ir įsipareigojimų perėmėją ir kreiptis tiek į Lietuvos, tiek į Rusijos teismus siekdami gauti kompensaciją už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, o jiems atsisakius svarstyti ieškinius arba nevykdant teismo priimtų sprendimų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daug finansinių išteklių ir vidinės stiprybės, todėl Valstybės pareiga turėtų būti pasirūpinti teisine pagalba. Todėl siūlau kitų metų Valstybės biudžete ženkliai padidinti paramą teisinei pagalbai.