Naujienos

Ekscelencijos,
Ponios ir ponai,

Man malonu pasveikinti būsimo Forumo dalyvius, susirinkusius pasidalinti mintimis svarbiausiais besivienijančios Europos klausimais. Tikiuosi, kad šiandien steigiamas forumas leis pažvelgti į Europoje vykstančius procesus kaip į mūsų pačių ateities neatsiejamą dalį.

Man ypač džiugu, kad bendromis pastangomis diskusijoms dėl Europos Sąjungos ateities pavyko suburti platų visuomeninių organizacijų bei iškilių asmenybių ratą. Jūsų dalyvavimas puikiai atskleidžia šiandieninės Europos Sąjungos dvasią. Juk Lakeno viršūnių susitikimo deklaracijoje, priimtoje praėjusį gruodį, pabrėžiamas dėmesys piliečių lūkesčiams, piliečių ir Sąjungos institucijų bei jų vykdomos politikos suartėjimui.

Juolab, kad mes čia kalbėsime ne vien apie Europos Sąjungos ateitį. Kalbėsime apie Lietuvos ateitį. Kadangi esame čia, Europoje, ir joje būsime. Kadangi nematau kito prasmingo pasirinkimo, kaip Lietuvos buvimas Europos Sąjungoje.

Ponios ir ponai,

Manau, visi sutiksite, kad ligšiolinė Europos Sąjungos raida buvo ypač sėkminga.
Prieš 50 metų, pradėjusi nuo Plieno ir anglies bendrijos, ji suvienijo kadaise priešiškas valstybes, užtikrino taikų ir demokratišką Senojo žemyno gyvavimą, sukūrė vieningą rinką, o solidarumo dėka- išskirtinę valstybių-narių gerovę.

Šiandien jos raidą formuoja bendro piniginio vieneto įvedimas, gilėjantis bendradarbiavimas vidaus ir teisingumo reikalų srityje, toliau plėtojama bendra užsienio ir saugumo politika, bendros pilietybės bei konstitucijos galimybių svarstymas.

O kas bus rytoj? Lakeno sprendimai lėmė, kad tolesniam Europos tapsmui įtakos turės ir mūsų balsas. Kitą savaitę prasidėsiančiame Europos Susirinkime, dažnai vadinamame Konventu, būsimos narės diskutuos kartu su dabartinėmis Europos Sąjungos narėmis.

Ypač svarbu, kad Lakeno sprendimų dėka diskusija dėl Europos Sąjungos ateities
pirmąsyk peržengė politikų bei ekspertų rato ribas ir apima plačius pilietinės visuomenės sluoksnius.

Europos Susirinkime bus sprendžiami aukščiausio politinio, kultūrinio, galima sakyti, civilizacinio lygio klausimai, susiję ne tiek su institucine, kiek konstitucine Europos sandara, jos politine santvarka. Tai - ne vakar pradėta diskusija. Ji nesibaigs nei rytoj, nei poryt, kadangi ji yra tęstinis politinis procesas. Tai- nenutrūkstamo, nuolat atsinaujinančio Europos kūrimo procesas.

Šio diskusijos etapo orientyras yra 2004 metų Europos Sąjungos valstybių Vyriausybių konferencija, kurioje Lietuva dalyvaus jau kaip pilnateisė narė. Europos Susirinkimo parengti sprendimų variantai bei patys debatai turės didelę įtaką būsimosios Vyriausybių Konferencijos rezultatams.

Todėl kviečiu jus tikrai gyvai ir atvirai diskusijai. Neturime atsainiai numoti ranka,
esą, mes maži, Europa mūsų neklausys. Neatsitiktinai šiandien su mumis čia yra į Europos Susirinkimą deleguoti Lietuvos atstovai. Jų uždavinys - užtikrinti, kad debatuose dėl Europos ateities mūsų žodis skambėtų gyvai ir įtikinančiai.

Gerbiamieji,

Leiskite trumpai paminėti keletą, mano manymu, Lietuvai pamatinių pozicijų.Pirma, svarbiu - ir mums gal svarbiausiu - Europos Sąjungos evoliucijos elementu yra jos plėtra. Be sėkmingos plėtros negali būti sėkmingos Europos ateities. Sėkmingos plėtros negali būti be sėkmingos derybų pabaigos.

Visada sakiau, kad tai apima ne tik techninį reikalų suderinimą, ne tik sutarimą dėl teisės normų perkėlimo ar administracinių gebėjimų, bet ir sutarimą su visuomene.Derybų rezultatai, jų jautrieji punktai turi būti aiškinami, suprantami ir priimtini Lietuvos piliečiams.

Antra, Europos Sąjunga kūrėsi palaipsniui. Ir toliau jos tikslų ir veiklos evoliucija, o ne revoliucija turi būti išeities principu.

Iš šių dviejų nuostatų išplaukia ir kiti mums reikšmingi momentai. Pavyzdžiui, dėl geresnio Europos Sąjungos ir šalių narių kompetencijų padalijimo. Sąjungos kompetencijos galėtų būti aiškiau apibrėžtos, bet atsakymas į šį klausimą vargu ar bus griežtas "kompetencijų katalogas". Svarbiausia ne kompetencijų atskyrimas, o pasidalijimas, jų delegavimas ir kontrolė.

Dalijantis kompetencijas, turi būti atsižvelgiama į skirtingus valstybių bei tautų siekius ir problemas. Tačiau tuo pat metu turime labai atsargiai vertinti vienos ar kitos bendrosios politikos "renacionalizavimo" idėjas.

Ir mums, ir Europai reikia toliau aiškintis dažnokai girdimą vadinamą subsidiarumo principą. O jo esmė paprasta. Sprendimai turi būt priimami tame lygyje - valstybės, regiono ar Europos -, kuriame geriausiai gali būti vykdomi ir kuris yra arčiausia piliečių.

Kitas nemažiau aktualus dalykas - solidarumo principo išlaikymas padidėjusioje Sąjungoje.
Paprastai tariant, kalbame apie pinigus, jų perskirstymą. Mums svarbu, kad ir po plėtros išliktų savo sėkmę įrodžiusios sanglaudos ir struktūrinė politika. Europos standartų taikymas ir paramos teikimas neturi būti vienoks senoms, kitoks naujoms narėms. Tas, beje, pasakytina ir apie žemės ūkio politiką.

Kalbant apie ES institucijų sąveiką, apie galios išsidėstymą, jos skaidrumą bei efektyvumą, mano supratimu, Lietuvai naudingas tolesnis vadinamojo bendrijos metodo plėtojimas. Jis numato visoms šalims vienodas žaidimo taisykles. Stiprios Europos Sąjungos institucijos, o ne tiesioginis dvišalis bendradarbiavimas užtikrina geresnę mažesnių šalių interesų apsaugą.

Sustiprintas bendradarbiavimas arba, kitaip tariant, keleto valstybių sprendimas gilinti integraciją kokioje vienoje srityje, nelaukiant, kol prie jų prisijungs kitos narės. Manau, kad Amsterdame ir Nicoje numatytos taisyklės šiuo metu yra pakankamos. Kadangi sustiprintas bendradarbiavimas turi būti integracijos, bet ne izoliacijos instrumentu.

Dėl Europos konstitucijos sukūrimo, manau, kad šiame etape tai - žodyno problema. Viską lems ne tai, kaip toks gausias Europos Sąjungos sutartis supaprastinantis dokumentas bus pavadintas, o koks bus jo turinys ir statusas. Juk tokie terminai, kaip federalizmas, konstitucija, ta pati "tėvynių Europa" skirtingose šalyse - net skirtingų žmonių - suprantami taip skirtingai…

Ponios ir ponai,

Šiandien prasidedančio Forumo diskusijose, tikiuosi, gerokai išsamiau ir giliau pažvelgsime į šių bei kitų klausimų esmę. Tikiuosi, kad Forumas duos naują postūmį valdžios institucijų ir tautos susikalbėjimui…

Kalbėkime apie Europą. Kalbėkime apie Lietuvą Europoje. Kalbėkime normalia, kasdiene kalba, kaip kalbame apie kasdienę duoną. Uždraustų temų nėra ir negali būti. Kadangi Europa, kurioje prekiaujame, Europa, kurioje keliaujame, studijuojame, dirbame, Europa, kurią kuriame, yra - ir bus - mūsų kasdienė duona.

Kalbėkime apie Europą, kuri savo valstybėms užtikrino penketą unikalių taikos ir ekonominio gerbūvio dešimtmečių. Būtent ši Europa yra kelias mūsų visų Lietuvos ateičiai užtikrinti.

Europos Sąjunga nėra tobula. Ji tą žino. Ir, kaip matome, ieško būdų keistis. Tam, kad taptų visų jos piliečių Europa. Įsiliedami į Europos Sąjungą, sustiprėsime. Tikrai neprarasime tapatybės. Tik pažiūrėkim. Pusę amžiau ES nariais esantys italai, prancūzai, vokiečiai ar olandai netapo nė per plauką mažiau italais, prancūzais, vokiečiais ar olandais.

Ir suverenumo neatiduosime. Atvirkščiai, deleguodami dalį savojo suverenumo, jį sustiprinsime, įgysime tvirtesnį balsą pasaulio reikaluose.

Ponios ir ponai, savo interesus geriausiai apginsime per Europos Sąjungos veiklą. Veikdami Europos Sąjungoje. Būti ir spręsti drauge, o ne priimti kitų sprendimus - štai mūsų galimybė. Tad kibkim į darbą.