Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas liepos 15 dieną lankysis Myslibuže, Lenkijoje, kur dalyvaus S.Dariaus ir S.Girėno žūties 74-jų metinių minėjimo iškilmėse.

Vienos dienos vizito Myslibuže metu ministras padės gėlių prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo, dalyvaus šv. Mišiose, apsilankys S.Dariaus ir S.Girėno muziejuje ir lakūnų vardu pavadintoje vietos mokykloje.

Taip pat Lietuvos diplomatijos vadovas įteiks S.Dariaus ir S.Girėno medalius nusipelniusiems Lenkijos piliečiams, susitiks su ten vyksiančios skautų stovyklos dalyviais, vietos lietuviais ir savivaldos atstovais.

Minėjime taip pat dalyvaus Krašto apsaugos, Kultūros, Susisiekimo, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Kauno savivaldybės atstovai.

Šį projektą remia Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas.

1995 metais šalia Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuoto ir 1936 metais pastatyto Vyčio kryžiaus formos paminklo buvo iškeltas granito obeliskas, kuriame keturiomis kalbomis aprašyta čia įvykusi tragedija.

Paminklą ir muziejų pagal išgales savanoriškai prižiūri vietiniai gyventojai ir Myslibužo miesto savivaldybė, Kauno miesto ir rajono atstovai, paskiri entuziastai ir jų grupės.

Paminklui daug dėmesio skiria Lietuvos ambasada Lenkijoje. Jos pastangomis 2007 metais sutvarkyta aplinka, atliktas remontas. Ateinančiais metais numatoma sutvarkyti S.Dariaus ir S.Girėno skverą Myslibuže ir pastatyti paminklą Lietuvos lakūnams, tai pat įsteigti S.Dariaus ir S.Girėno muziejų koplyčioje Myslibuže.

Myslibužas bendradarbiauja su Vokietijos Soldau miestu ir Lietuvos Kauno rajonu. Kasmet Kauno atstovai atvyksta į Myslibužą minėti S.Dariaus ir S.Girėno žūties metinių.

S.Darius ir S.Girėnas buvo puikūs Lietuvos lakūnai. S.Darius (tikroji pavardė Jucevičius-Darašius) taip pat buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo sužeistas, gavo amerikiečių „Purpurinės širdies“ ordiną. 1923 metais savanoriu dalyvavo Klaipėdos krašto išlaisvinime. Už dalyvavimą išvaduojant Klaipėdą S.Darius apdovanotas aukščiausio laipsnio Sidabro medaliu – Klaipėdos išvadavimo ženklu. 1927 metais tapo Lietuvos karo aviacijos kapitonu.

Su S.Dariaus vardu taip pat yra susijusios gražiausios Lietuvos sporto tradicijos, nes jis buvo vienas iš sporto organizatorių ir pradininkų Lietuvoje, propagavo įvairias sporto šakas: lengvąją atletiką, boksą, futbolą, beisbolą, krepšinį, ledo ritulį. 1922 metais jis buvo išrinktas Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) pirmininku, vadovavo jai trejus metus. 1924 metais parašė ir išleido knygelę „Beisbolo žaidimas“, o 1926 metais išleido knygelę apie oficialias krepšinio taisykles.

S.Dariaus iniciatyva, pagal jo planą ir brėžinius, iš dalies ir jo lėšomis 1924–1925 metais Kauno Ąžuolyne buvo įrengtas pirmasis Lietuvos sporto stadionas.