Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas konferencijoje „Baltijos valstybių ateitis: 2030 m. senosios grėsmės ir nauji iššūkiai visuomenei ir šalims“ pakvietė išplėsti Baltijos ir Juodosios jūros šalių parlamentų bendradarbiavimą ir taip prisidėti prie narystės ES siekiančių valstybių geresnio pasirengimo integracijai į ES.

Kaip rugsėjo 18 d. Seime prasidėjusioje Baltijos asamblėjos konferencijoje teigė ministras, Baltijos valstybių patirtis įgyvendinant ir perkeliant ES teisėkūrą į nacionalinę teisę yra svarbi Juodosios jūros regiono šalims - ES kandidatei Turkijai ir narystės šioje organizacijoje siekiančioms Ukrainai, Moldovai, Gruzijai.

„Veikdamos bendrai per Baltijos asamblėją, trys šalys susilauktų didesnio dėmesio, turėtų didesnį svorį bei svaresnę įtaką Turkijos, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos integracijos į ES siekiams“, - sakė V.Ušackas.

Baltijos asamblėjos ryšiai su šiomis valstybėmis, pasak jo, galėtų būti panaudojami keičiantis derybų su ES patirtimi ir užtikrinant Europoje vykdomų projektų, susijusių su energetiniu saugumu ir energijos tiekimo diversifikavimu, parlamentinę kontrolę.  

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į naujosios ES Baltijos jūros regiono strategijos teikiamas galimybes kuriant bendradarbiavimo erdvę Baltijos jūros regione bei įtraukiant kaimyninius Rusijos regionus ir Baltarusiją.

„Ši strategija, drauge su Rytų partnerystės iniciatyva, - tai unikalūs instrumentai įgyvendinti tikrą ir gilią regiono integraciją, kuri sukurtų visiškai naują Baltijos regiono kokybę“, - teigė V.Ušackas.

Vilniuje rugsėjo 17–18 dienomis vykstančioje konferencijoje Baltijos šalių parlamentarai, kitų tarptautinių parlamentinių organizacijų atstovai, ekspertai, diplomatai diskutuoja apie naujas saugumo grėsmes Baltijos jūros regione, Baltijos valstybių bei Šiaurės šalių bendradarbiavimą kovoje su jomis, aptaria Baltijos asamblėjos, kuriai šiemet pirmininkauja Lietuva, darbo prioritetus ir veiklos perspektyvas.