UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS: ŠIANDIEN ES IR NATO IŠ TIKSLŲ TAPO INSTRUMENTAIS, KURIUOS REIKIA VISAPUSIŠKAI IŠNAUDOTI
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas gegužės 23 dieną konferencijoje „Strateginė perspektyva globaliame pasaulyje: Lietuvos didžioji strategija“ apžvelgė pagrindinius užsienio politikos strateginius tikslus ir uždavinius.
Kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų užsienio politikos laimėjimų įvardijęs sėkmingą integraciją į NATO ir Europos Sąjungą, ministras pažymėjo, kad šiandien ES ir NATO iš tikslų tapo instrumentais, kuriuos reikia visapusiškai išnaudoti.
„Tapę ES ir NATO nariais mes užsibrėžėme vykdyti aiškią ir mūsų interesus ginančią užsienio politiką. Pasirinkome būti aktyviais tarptautinės bendruomenės nariais, taigi Lietuvos vardas pasaulyje vis labiau asocijuojasi su patikimumu, stabilumu, atvirumu, gebėjimu priimti pasaulio globalizacijos ir integracijos iššūkius, geros kaimynystės plėtote, dinamiška raida“, – sakė P.Vaitiekūnas
Ministras pažymėjo, kad kaip ES nariai, norime ir nuosekliai siekiame kuo greičiau panaikinti ekonominę ir psichologinę naujųjų ir senųjų ES narių atskirtį.
„Negali būti „verslo klasės Europos“ ir „ekonominės klasės Europos“. Ekonominėje plotmėje sanglauda pasireiškia išsivystymo ir gerovės skirtumų tarp atskirų Europos regionų mažinimu. Politinėje plotmėje matytume visų valstybių vieningą, koordinuotą kalbėjimą su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti ir apginti bet kurios ES valstybės interesus“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Lietuvos žingsniai, anot ministro, skirti pamatinėms ES vertybėms puoselėti, nuosekliai stiprina ES, kaip modernios globalios veikėjos jėgą.
„Tik stipri ir vienu balsu kalbanti Europa užtikrins gyvybingus ir patikimus transatlantinius ryšius, kurie yra svarbiausi, siekiant Europos saugumo ir klestėjimo“, – sakė užsienio reikalų ministras, atkreipdamas dėmesį į Europos ir JAV transatlantinio ryšio – mūsų saugumo garanto – svarbą.
Lietuvai, pasak P.Vaitiekūno, ypač svarbu, kad į rytus nuo Lietuvos būtų kuo daugiau demokratijos ir stabilumo, nes tai reiškia mažesnę konflikto tikimybę. Todėl demokratijos plėtra į rytus yra viena iš pagrindinių Lietuvos ilgalaikės raidos sėkmės sąlygų.
„Praėjusi sunkų transformacijos kelią, Lietuva pati tampa savotišku „švyturiu“ ar, kitais žodžiais tariant, tarpregioninio bendradarbiavimo traukos centru Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, kurios bando žengti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nueitu keliu Europos link“, – pažymėjo P.Vaitiekūnas.
Ministras P.Vaitiekūnas akcentavo santykių su Rusija – vienu svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – svarbą.
„Mūsų santykiai su Rusija yra ir bus grindžiami europietiškomis vertybėmis, tarptautinės teisės ir geros kaimynystės principais. Demokratinė Rusija, glaudžiais ryšiais susijusi su ES, yra Lietuvos strateginis interesas“, – teigė ministras.
Kalbėdamas apie energetinį saugumą, ministras pažymėjo, kad energetiniu požiūriu Lietuva ES vis dar yra „izoliuota sala“ ir sunku būtų kalbėti apie Lietuvos vaidmenį Europoje, jei nepavyktų sėkmingai sujungti Lietuvos ir ES energetikos sistemų. Bendros Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos branduolinės elektrinės statyba galėtų būti sustiprinto bendradarbiavimo energetikos srityje prototipu visai ES.
Kaip vieną svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų ministras įvardijo regioninį bendradarbiavimą. Kita svarbi veiklos sritis – Lietuvos interesų sklaida JT, jos specializuotose agentūrose ir kitose tarptautinėse organizacijose. Artimiausioje ateityje laukia nemaži iššūkiai: 2009-2010 metais Lietuva pirmininkaus Baltijos jūros valstybių taryboje, 2011 metais – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, o 2013 metais – Europos Sąjungoje.
„Tai ne tik iššūkis ir atsakomybė, tai puiki galimybė suformuluoti bei įgyvendinti savo prioritetus pirmiausia Baltijos jūros regione, po to – Europoje bei Vidurio Azijoje, ir galiausiai – per pirmininkavimą ES – Europoje ir visame pasaulyje“, – pabrėžė ministras.
Su strateginėmis partnerėmis ir artimiausiomis kaimynėmis – Lenkija ir Latvija – mus sieja energetikos ir transporto infrastruktūros projektai, siekiame skatinti ekonominį bendradarbiavimą, eksportą ir investicijas su jomis.
Ministras taip pat pažymėjo augančią Vystomojo bendradarbiavimo politikos svarbą – Lietuvos indėlį į atkūrimo darbus ir demokratijos sklaidą Afganistane ir ES Rytų kaimynystės politikos regionuose.
Ministro P.Vaitiekūno teigimu, vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria šiandien Lietuva – didžiulė tautiečių migracija. Būtina, anot P.Vaitiekūno, įsiklausyti į lietuvių bendruomenės užsienyje poreikius ir siekti išlaikyti ryšius su ja. Sėkmingas bendradarbiavimas su lietuvių bendruomene užsienyje padeda formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Tai yra svarbus viešosios diplomatijos uždavinys.
Pasidžiaugęs, kad iki šiol vykdytą užsienio politiką drąsiai galime vadinti sėkmės politika, ministras pabrėžė politinių partijų ir piliečių vienybės reikšmę.
„Tikiuosi, kad ši vienybė išliks ir nuolat bus Lietuvos užsienio politikos vykdymo pagrindas“, – sakė P.Vaitiekūnas.
Konferencijoje „Strateginė perspektyva globaliame pasaulyje: Lietuvos didžioji strategija“ pristatomos ir aptariamos Strateginio studijų centro kartu su išorės ekspertais atlikto mokslinio tyrimo „Lietuvos valstybės Didžioji (bendroji) strategija“ įžvalgos.
Konferencijoje dalyvauja Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas Alejo Vidal-Quadras, Europos Parlamento ir Lietuvos Seimo nariai, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, kitų ministerijų ir institucijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, politologai, istorikai, žiniasklaidos atstovai ir kt.
Tyrimas „Lietuvos valstybės didžioji (bendroji) strategija” atliktas Lietuvos užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų užsakymu.